Lietuvoje avižų selekcija vykdoma jau 90 metų. Sukurti naują veislę užtrunka daugiau kaip 12 metų. Prieš dvejus metus dalis avižų selekcijos darbų buvo pradėti šiltnamyje, todėl veislių kūrimo procesas pora metų sutrumpės. Šiuo metu į Nacionalinį augalų sąrašą yra įrašyta vienuolika avižų veislių, dvi iš jų - lietuviškos.

Vienintelė registruota belukščių avižų veislė Mina DS taip pat yra lietuviška. Belukštės avižos kelia daug diskusijų. Pagrindinis jų privalumas - grūdai neturi įprasto avižoms lukšto. Tai labai palengvina perdirbimą, iš dalies sandėliavimą ir transportavimą. Sandėliuose šioms avižoms reikia šiek tiek mažiau vietos, tačiau storu sluoksniu ilgai laikomos belukštės avižos apkarsta ir maistui bei pašarui nebetinka.

Belukščių avižų derlius apie 30 proc. mažesnis negu lukštingųjų. Iš dalies todėl, kad kuliant lukštas atsiskiria nuo grūdo ir lieka su šiaudais. Tačiau tai sudarytų apie 22-25 proc. Likusiąją dalį lemia belukščių avižų genetinės savybės. Mažesnis derliaus potencialas yra rimtas trūkumas stambiems grūdų augintojams, tačiau mažiau reikšmingas smulkiems ūkininkams ir visai nereikšmingas žmonėms, auginantiems avižas savoms reikmėms ir net vaistams.

Kuo naudingos avižos

Šiuo metu avižos įgauna vis didesnę reikšmę kaip maisto produktas, ne tik kaip pašaras gyvuliams. Lyginant su kitais grūdais, avižos turi daug riebalų, kurių santykis ir sudėtis ypač tinkami žmogaus organizmui. Ypatingo dėmesio susilaukia avižų ląstelių sienelėse esantys ß-gliukanai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad avižos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą, todėl sumažina širdies ligų riziką, yra tinkamas maistas diabetu sergantiems ligoniams, mažina vėžio atsiradimo riziką, jas gali valgyti žmonės, kurie yra alergiški kitų grūdų baltymams. Iš avižų net gaminamas gėrimas, kuris pakeičia natūralų pieną jam alergiškiems žmonėms.

Siekiant padidinti maisto produktų maistinę vertę, bandoma juose dalį kvietinių miltų pakeisti avižomis. Būta net nuomonių, kad iš avižų galima būtų spausti ypač geros vertės aliejų. Tradicijų puoselėtojai gerai žino nepamainomą Kūčių stalo valgį - unikalaus skonio avižų kisielių.

Savotiški grūdų kokybės „ekspertai" yra ir laukiniai gyvūnai. Sandėliuojant avižų grūdus, juos apsaugoti nuo pelių sunkiausia, nes jos būtent avižas labiausiai mėgsta. Pasėjus sulaukiama kovų antplūdžio, kurie taip pat pirmiausia renkasi avižas, ir jei lauke yra pasėta nors keletas eilučių belukščių avižų, būtinai jas susiranda ir jos nukenčia labiausiai.

Avižos, ypač belukštės, tampa labai svarbios populiarėjant viso grūdo maisto produktams, kadangi jas perdirbant nereikia atskirti lukšto, o tai žymiai sumažina sąnaudas.

Lygintos lukštingos ir belukštės avižos

2012 m. buvo tirta 12 lukštingų ir 4 belukščių avižų selekcinės linijos. Tyrimai atlikti LAMMC Žemdirbystės institute, juos finansavo Lietuvos žemės ūkio ministerija. Tirtos veislės buvo lyginamos su standartinėmis veislėmis: lukštingos - su Typhon, Carron ir lietuviška veisle Migla DS, o belukštės - su vienintele Lietuvoje registruota belukščių avižų veisle Mina DS. Daugumos tirtų lukštingų avižų linijų derlingumas buvo didesnis negu standartinių veislių.

Tarp derlingiausių buvo DS1532-6, DS 1638-9, DS 1639-11, DS 1639-37, DS 1644-47, DS 1644-68 ir DS 1650-51 avižų linijos. 1 000 grūdų svoriu išsiskyrė DS 1639-8 ir DS 1644-47 grūdai, tačiau nė viena linija neaplenkė standartinės veislės Typhon - jos grūdai buvo stambiausi.

Natūrinis grūdų svoris didžiausias buvo standartinės lietuviškos veislės Migla DS. Šiai veislei natūriniu grūdų svoriu mažai nusileido DS 1532-6 ir DS 1526-9 linijos. Plaukėjimo laikas svyravo 5 dienų intervale. Iš kitų linijų vėlyvesniu plaukėjimu išsiskyrė DS 1632-3 ir DS 1526-9 linijos.

Labai svarbi veislės savybė yra augalų aukštis. Šiuolaikinės veislės neturėtų būti aukštos, nebent jos būtų auginamos žaliajai masei, bet pastaruoju metu tai retas reiškinys. Yra tendencija, kad aukšti augalai smarkiau išgula, tačiau ne visada būna taip, kad aukšti augalai išgula, o žemi ne.

Augalų išgulimui įvertinti 2012 m. buvo palankūs. Tyrimų metu tarp lukštingų avižų žemiausi buvo standartinės veislės Carron, o aukščiausi - standartinės veislės Migla DS augalai. Čia labai akivaizdus augalo aukščio ir atsparumo išgulimui ryšys - veislės Carron augalai buvo visiškai neišgulę, o aukštaūgės Miglos DS augalai išgulė smarkiausiai. Taip pat aukšti ir nelabai atsparūs išgulimui buvo DS 1416-2 linijos augalai, tačiau šios linijos ir kitos savybės nebuvo išskirtinės.

Avižų atrinktų genotipų derlingumas, derliaus elementai ir augalų atsparumas abiotiniams veiksniams, 2012 m.

*vertinta pagal 9 balų skalę (0 - visai išgulę, 9 - neišgulę)

Tarp tirtų belukščių avižų, išskyrus standartinę lietuvišką veislę Mina DS, derlingiausia buvo DS 1629-3 linija. Antra pagal derlingumą buvo DS 1579-1. 1 000 grūdų svoris visų belukščių linijų buvo panašus. Jis be abejo buvo mažesnis už lukštingų avižų 1 000 grūdų svorį, kadangi, kaip jau buvo minėta, lukštas lieka su šiaudais. Iš dalies dėl tų pačių priežasčių belukščių avižų grūdų natūrinis svoris yra didesnis negu lukštingųjų. Augalų plaukėjimo laikas, kaip ir lukštingų avižų, kito 5 dienų ribose. Vėliausiai plaukėjo standartinė veislė Mina DS, o anksčiausiai -DS 1650-51 linijos avižos.

Dauguma belukščių avižų augalų buvo aukšti, bet išgulimui atsparūs. Tik DS 1579-1 linijos augalai buvo jautresni išgulimui, tačiau jie buvo ir rekordiškai aukšti, net 10,2 cm aukštesni už lukštingosios aukščiausios veislės Migla DS augalus. Palyginti aukšti buvo ir DS 1566-12 linijos augalai, tačiau jų atsparumas išgulimui buvo geras.

Cheminė sudėtis gerokai skiriasi

Lukštingų ir belukščių avižų cheminė sudėtis smarkiai skiriasi dėl pastarųjų lukšto nebuvimo. 2012 m. tirtų standartinių veislių ir naujų linijų grūdų baltymingumas siekė nuo 11,0 iki 15,3 proc. Linijų DS 1638-9 ir DS 1644-68 grūdai buvo baltymingiausi tarp lukštingų avižų. Jų baltymingumas buvo netgi didesnis negu belukščių avižų DS 1631-9. Taip pat geru baltymingumu pasižymėjo lietuviškos standartinės veislės Migla DS grūdai.

Iš belukščių avižų baltymingumu smarkiai išsiskyrė DS 1566-12 ir DS 1579-1 avižų linijos. Jų baltymingumas buvo beveik 2 proc. didesnis negu kitų belukščių avižų grūdų.

Riebalų kiekiu grūduose išsiskyrė DS 1416-2, tačiau ši linija neišsiskyrė iš kitų kitomis savybėmis.

Migla DS kaip standartinė veislė jau naudojama kelerius metus, ir jos grūdai visuomet pasižymi geru baltymingumu bei riebalingumu. Pastarieji tyrimai tai patvirtino. Tarp belukščių avižų mažiausiu grūdų baltymų kiekiu išsiskyrusi selekcinė linija DS 1631-9 taip pat turėjo ir mažiausiai riebalų, tačiau ß-gliukanų kiekis jos grūduose buvo didžiausias. Kitų linijų grūdų riebalingumas ir ß-gliukanų kiekis buvo geras.

Tyrimo metu taip pat buvo įvertintas standartinių veislių bei selekcinių linijų ligotumas. Pastebėta, kad sveikesni buvo belukščių avižų augalai. Didžiausi svyravimai tarp linijų buvo vertinant kūlėtųjų šluotelių skaičių, tačiau ir lentelėje matomas 28 kūlėtųjų šluotelių skaičius 7,5 m² laukelyje yra palyginti nedidelis. Labai jautrių kūlėms avižų selekcinių numerių laukeliuose priskaičiuojama net virš 400 kūlėtųjų šluotelių.

Tyrimas bus tęsiamas 2013 m., o geriausi lukštingų ir belukščių avižų selekciniai numeriai bus atrinkti ir pateikti veislių registracijai.

Straipsnyje pateikti tyrimų rezultatai buvo gauti vykdant Lietuvos žemės ūkio ministerijos remiamą projektą „Javų veislių atranka viso grūdo maistui su pagerinta mitybine verte", (Nr. MT/11-33) pagal programą „Augalų veislių kūrimas ir introdukcja".

V. Danytė, A. Leistrumaitė, K. Razbadauskienė

Mano ūkis, 2013/05