Ultragarsiniai tyrimai medicinoje naudojami apie 60 metų. Veterinarinėje praktikoje šis metodas taikomas maždaug nuo 1980-ųjų. Stambiems gyvuliams tirti patogiausias yra linijinis B tipo ultragarsinis skenavimas, vykdomas realiu laiku.

Ultragarsinis zondas (keitiklis) turi būti specialiai pritaikytas rektiniam tyrimui. Sektorinis zondas gali būti naudojamas specialiems tikslams - atliekant kiaušialąsčių surinkimo procedūrą, folikulų abliacijoje. Paprastai tai būna transvaginiai zondai. Veterinariniai ultragarsiniai prietaisai veikia skirtingų dažnių diapazone, bet linijiniai, skirti stambių gyvulių reprodukcijai vertinti, - 4,0-5,0 arba 7,5-9 MHz diapazone. Sektoriniai veikia šiek tiek mažesniame dažnių diapazone (apie 3,5-7,0 MHz). Ultragarso skvarba ir vaizdo rezoliucija priklauso nuo ultragarso bangų dažnio. Skenuojant mažesniu dažniu, bangos skverbiasi giliau, bet išryškinama mažiau detalių, didesniu - vaizdas detalus, bet skverbtis nedidelė. Dažniausiai karvių reprodukcinės sistemos ultragarsiniai tyrimai atliekami mažesnio dažnio diapazone. Mažos struktūros, pavyzdžiui, folikulų vystymasis, vertinami didesnio dažnio bangomis.

Šalia neabejotinos praktikinės naudos ultragarsinis tyrimas turi trūkumų, esminis - ergonomiški, patvarūs veterinariniai skeneriai gana brangūs. Metodas sudaro sąlygas patikslinti diagnozę, bet kartu brangina veterinarinę paslaugą.

Reprodukcijos gerinimo metodas

Karvių reprodukcinių organų ultragarsinis tyrimas yra reprodukcijos gerinimo metodas. Juo galima įvertinti telyčių (ir buliukų) vystymąsi ir anksti atrinkti gyvulius, netinkamus veislei. Ultragarsiniu tyrimu galima patikslinti, ar karvė rujoja be klinikinių požymių, ar ruja tiesiog nepastebėta, ar sutrikusi kiaušidžių funkcija. „Tyli", arba subklinikinė, ruja vis dažnesnė karvių neapvaisinimo priežastis. Ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti folikulo dydį ir parinkti optimalų sėklinimo laiką. Ankstyvoji veršingumo diagnostika leidžia identifikuoti neveršingas karves ir laiku suteikti veterinarinę pagalbą. Produktyvių karvių nevaisingumas dėl folikulo cistos - dažna periodo po veršiavimosi komplikacija. Ultragarsiniu tyrimu galima diferencijuoti folikulą nuo cistos ir kontroliuoti gydymo eigą.

Bandos reprodukcija - esminė gyvulių priežiūros grandis, lemianti ūkio rentabilumą. Jos pradžia, kai patelė lytiškai subręsta, rengiama apvaisinti ir apvaisinama. Atsakingiausia reprodukcinio ciklo atkarpa - palikuonio atvedimas ir  pasirengimas kitam apvaisinimui. Apsiveršiavusi karvė vėl apvaisinama  tiek kartų, kiek leidžia jos reprodukcinės sveikatos būklė ir karvę laikyti yra ekonomiškai pagrįsta. Šiuolaikiniam pieno ūkiui būdingas aukštas mechanizacijos lygis ir didelė gyvulių koncentracija. Laikant karves unifikuotai, bandą galima vertinti kaip vieną ūkinį vienetą ir vertinti ne atskirų karvių sveikatingumą, o visos bandos. Toks sveikatingumo vertinimas yra ekonominė bandos priežiūros vadybos kontrolės priemonė. Ji atspindi bendruosius karvių priežiūros dėsningumus. Bandos reprodukciniai rodikliai glaudžiai siejasi su karvių sveikata, jų nuokrypiai yra požymiai, nurodantys, kad reikia kreipti dėmesį ne tik į bendruosius pieno ūkio vadybos reikalus, bet ir į veterinarinę priežiūrą.

• Servis periodas (open days, servis period), SP - laikas nuo veršelio atvedimo iki kito apvaisinimo;
• veisimo laikotarpis (servis period, breeding period), BP - laikas, per kurį patelė apvaisinama;
• laukimo periodas (waiting period), WP -- laikas nuo atvedimo iki lytinio aktyvumo apraiškos ir sėklinimo pradžios;
• rujos nustatymo indeksas (heat detection rate), HDR - kiek procentų patelių pastebėta ruja iš visų galimai visaverčiai rujojusių. HDR = pastebėtas rujų skaičius/karvių skaičius × per kiek dienų pastebėta;
• sėklinimo indeksas (insemination index), II - kiek kartų patelė sėklinta, kol tapo vaikinga;
• apsivaisinimo rodiklis (Conception rate -1st servis conception rate), CR - apsivaisinta iš pirmo sėklinimo (kiek patelių tampa vaikingomis iš visų, sėklintų pirmą kartą);
• nėštumo indeksas (Pregncy rate) PR - kiek patelių tampa vaikingomis per tam tikrą laiką (paprastai per 21 parą), iš galėjusių tapti vaikingomis, arba PR = 21/(OD-WP + 11) x 100, arba PR = HDR x CR/100.

Karvė naudingiausia, kai yra veršinga ir duoda pakankami geros kokybės pieno. Karvės pienas vertingiausias laktacijos piko laikotarpiu. Idealiomis sąlygomis karvė per 16 mėnesių gali turėti dvi maksimalios laktacijos fazes. Tai reikštų, kad ją reikėtų apvaisinti per 3 mėnesius, o SP truktų apie 90 parų. Praktikoje šis laikotarpis apspręstas ne vien WP. Dalis karvių (10-30proc.) didžiausio produktyvumo metu rujoja be ryškios rujos klinikos. Stebėjimo metodu (stebint 3 kartus per parą po 15 minučių) galima pastebėti apie 60-70 proc. rujojančių karvių.

Servis periodo trukmei įtakos turi rujos nustatymo indeksas. HDR priklauso ne tik nuo karvių sveikatos būklės, bet ir nuo personalo kvalifikacijos. Per rują gimda rigidiška ir audringai reaguoja į dirginimą, sukdamasi apie skersinę ašį. Rujos metu skenuojant ultragarsu nustatomas tam tikras skysčio kiekis.

Šiaip skystis gimdoje matomas ir prasidėjus veršingumui, bet rujos metu kiaušidėje galima nustatyti subrendusį folikulą. Priverstinai arba spontaniškai gali ovuliuoti folikulas, pasiekęs 11-15 mm spindį. Vertinant karvių reprodukcinę būklę, folikulo dydis yra svarbus rodiklis. Pastebėta, kad in vitro ovocitų subrendimas, apsivaisinimas ir tolesnis vystymasis priklauso nuo folikulų dydžio. Mažėjant folikulų skersmeniui (>6, 3-6, <3 mm), mažėja ovocitų subrendimas (81,5; 77,7; 26,4 proc.), apsivaisinimas (60,9; 55,4; 21,1 proc.) ir embrionų vystymasis. Su pašaru gaunamos energijos disbalansas itin ryškus pirmą mėnesį po veršiavimosi. Pastebėta, kad neigiamas energijos balansas iki 25 paros po atvedimo turi didelės įtakos folikulų kiekiui ir jų dydžiui.

Svarbus reprodukciją atspindintis bruožas yra apsivaisinimo rodiklis. Jis priklauso nuo to, kaip sklandžiai praeina periodas po atvedimo. Pagal statistiką, maždaug dviem trečdaliams karvių periodas po atvedimo praeina be komplikacijų - šis rodiklis kai kuriuose ūkiuose gali siekti iki 49 proc. Produktyvių karvių rykštė - kiaušidžių cistos. Nors jos pasitaiko iki 4 proc. visų reprodukcijos sutrikimų atvejų, apsivaisinimo rodiklį mažina iki 35 proc. Gimdos infekcijos, jei bandoje pasitaiko iki 14 proc. visų sutrikimų atvejų, sumažina apsivaisinimo rodiklį iki 36 proc.

Apsivaisinimo rodiklis turi tiesioginės įtakos sėklinimo indeksui. Normalu, jei pieninių karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2. Teigiama, kad sveikų holšteino-fryzų karvių, kurioms nenustatytos periodo po atvedimo komplikacijos, sėklinimo indeksas yra 1,9, o kurios po atvedimo sirgo - 2,6. Jeigu periodo po atvedimo komplikacijos paliečia apie trečią dalį bandos, tokios bandos karvių sėklinimo indeksas, manoma, yra 2,05.

Nėštumo indeksas parodo karvės gebėjimą tapti veršinga ir išnešioti veršį. Pastebima, kad šiuolaikinių karvių reprodukcinė fiziologija yra komplikuota. Didesnės produkcijos karvės pasižymi susilpnėjusia reprodukcine funkcija. Susilpnėjusi reprodukcinė funkcija - tai silpnai išreikšti rujos požymiai ir ilgesnis grįžimo į normalią būklę laikotarpis po atvedimo, ankstyvųjų embrionų mirtingumas.

Sėklintų karvių ankstyvųjų embrionų mirtingumas, kai kuriais duomenimis, siekia 10,8 proc., o atlikus transplantaciją - 21,5 proc. Karvių reprodukcijos vertinimas pagal veršių išeigą arba pagal veršingumo diagnostiką  rektinės palpacijos metodu yra nepakankamas, kadangi neatsižvelgiama į embrioninį mirtingumą. Manoma, kad dažniausiai išsimetimai įvyksta pereinamuoju embrioninio vystymosi laikotarpiu, kai embrionas tampa vaisiumi. Veršingumo diagnostika ultragarsiniu tyrimu leidžia identifikuoti neveršingas karves ir anksti pradėti gydyti.

Veršingumo diagnostika

Veršingumo periodą pagal embriono ir vaisiaus vystymąsi sąlyginai galima skirstyti į embriono periodą ir vaisiaus. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad apsivaisinus iš gametų susiformavusi diploidinė ląstelė yra zigota. Kai kas zigota vadina embrioną iki implantacijos. Ankstyvuoju embrioninio vystymosi laikotarpiu (iki 12 paros) zigota intensyviai dalijasi ir beveik nekeisdama dydžio pereina morulės ir blastulės stadijas. Karvės kiaušialąstės ir ankstyvojo embriono dydis iki 7-8 vystymosi paros yra apie 120-180 mikrometrų. (Mikrometras-m^-6 ). Maždaug iki 5-tos paros ankstyvasis karvės embrionas vystosi kiaušintakyje, o įpusėjus 6-tai parai patenka į gimdą. Blastulės stadijoje (jos pradžia apie 6 parą) daugialąstė struktūra diferencijuojasi į dvi struktūras - embrioblastą ir trofoblastą. Iš embrioblasto vystosi gemaliniai lapeliai - ektoderma, mezoderma ir endoderma,

o iš jų - būsimo organizmo struktūros. Iš trofoblasto vystosi vaisiaus placenta - chorionas, amnionas ir alantojis. Laikotarpis iki placentos susiformavimo ir visų svarbiausių organų susidarymo, visiško placentinio ryšio susifromavimo gali būti vadinamas embrioniniu periodu. Karvės embrioninis periodas trunka apytiksliai iki 45 veršingumo paros. Vėlyvos blastulės stadijoje (apie 10 parą) embrionas netenka skaidriojo dangalo, o apie 12 parą įsitvirtina gimdos gleivinės kriptoje. Šiuo metu embrionas yra apie 1 mm dydžio.

Nuo 12 paros intensyviai vystosi trofoblastas ir apie 17 parą jis yra apie 10 cm ilgio. Per kitas dvi vystymosi paras trofoblastas patenka į nevaisingą gimdos ragą. Apie 20-tą embrioninio vystymosi parą galutinai susiformuoja amnionas, o 25-tą - alantojis. Nuo 22 paros ima plakti embriono širdis. Placentinio ryšio formavimasis vyksta palaipsniui. Pirmosios vaisiaus dangalų raukšlės susiformuoja apie 30 vystymosi parą, o primityvus ryšys tarp alanochoriono ir gimdos karunkulų - apie 33-36 embrioninio vystymosi parą.

Laikotarpis nuo placentos susiformavimo iki gimimo dar vadinamas antenataliniu laikotarpiu. Jo metu dramatiškų pokyčių nevyksta, bet formuojasi jau susidarę organai iki pasieks optimalų funkcinį pajėgumą. Nuo 70 vystymosi paros, didėjant vaisiaus poreikiams, ryškiai keičiasi karunkulų spindis. Ypač intensyviai geometrine progresija vaisius auga nuo 210 iki 270 paros.

Skenuojant ultragarsu, gimda matoma kaip pilka struktūra ir nepasižymi dideliu echogeniškumu. Skenuojant išilgai gimdos, vaizdas mažiau ryškus negu skenuojant skersai. Skenuojant skersai gimdos ragų, gimdos struktūra dažnai matoma kaip „rozetės" formos vaizdas. Karvės embrionas ultragarsiniu skenavimu matomas nuo 20 veršingumo paros. Nuo 90 veršingumo paros, skenuojant 5 MHz linijiniu keitikliu, visas vaisius nematomas (matomos atskiros jo dalys).

Veršingumo požymiai, nustatomi ultragarsiniu skenavimu

( pagal Curran et al., 1986)

Žinant, kad karvė sėklinta, embriono maišelį galima bandyti nustatyti 9-12 veršingumo parą. Veršingumo iki 16 paros diagnozės ultragarsiniu skenavimu tikslumas tesiekia mažiau kaip 50 proc. 18 parą veršingumo diagnozės tikslumas padidėja iki 80 proc., o 20-22 - iki maksimumo.  

Veršingumą ultragarsiniu skenavimu geriausia  nustatyti nuo 26 veršingumo paros. Apie 3,4 proc. holšteinų veislės karvių atveda dvynius. Karvė yra vienvedė patelė ir dvynius ne visada išnešioja. Apie 90 proc. telyčių, gimusių iš dvynių, yra nevaisingos. Ekonomiškai tikslinga kuo anksčiau diagnozuoti veršingumą su dvyniais. Tiksliausiai dvyniai nustatomi skenuojant ultragarsu 40-70 veršingumo parą.

V. Žilaitis

Mano ūkis, 2013/04