Svarbiausių žemės dirbimo mašinų gamintojų atstovų apklausos rodo, kad ir šiemet sunkiųjų kultivatorių pardavimo apimtys toliau didės. Pagrindiniai šių padargų pasirinkimo kriterijai - jų universalumas ir vietos sąlygų bei ūkio poreikių atitikimas.

Pagal paskirtį sunkieji kultivatoriai skirstomi į skirtus pagrindiniam dirvos dirbimui ir ražienoms skusti. Pagal eilių skaičių jie gali būti vienaeiliai, dvieiliai, trieiliai, ketureiliai ir daugiaeiliai. Pagal sujungimą su traktoriumi sunkieji kultivatoriai būna pakabinami, pusiau pakabinami ir prikabinami.

Sunkiojo kultivatoriaus sandara labai paprasta. Jį sudaro pakabinimo ar prikabinimo įtaisas, rėmas, standžiakočiai arba spyruokliniai purenamieji noragėliai ir atraminiai ratai.

Privalumai

• Darbo metu dirva purenama, trupinama, maišoma ir išlyginama.
• Išlaikoma natūrali dirvos sluoksnių padėtis.
• Dirvos organinės medžiagos mineralizuojasi lėčiau.
• Nedidelis dirvos erozijos pavojus.
• Didelis našumas.
• Paprasta konstrukcija.
• Geros galimybės naudoti su kitais žemės dirbimo padargais.

Trūkumai

• Dirvos maišymas ir lyginimas nekontroliuojamas.
• Organines augalų liekanas būtina gerai susmulkinti ir tolygiai paskleisti.
• Naudojant netinkamas sėjamąsias, sėklos gali sudygti vėliau arba prasčiau.
• Didesnis traukos jėgos poreikis naudojant pagrindiniam dirvos dirbimui, nes minimalus kultivatoriaus darbinis plotis priklauso nuo traktoriaus pločio.

Standžiakočiai sunkiųjų kultivatorių noragėliai labai tolygiai išlaiko nustatytą darbinį gylį. Tai ypač svarbu, kai dirbama sekliai. Akmenuotose dirvose reikalingi saugikliai. Svarbu, kad jie būtų virš rėmo ir nesumažintų prošvaisos. Spyruoklinių noragėlių darbo kokybė šiek tiek prastesnė, nes jų darbinis gylis nekontroliuojamai svyruoja, priklausomai nuo dirvos pasipriešinimo.

Sunkiojo kultivatoriaus pasipriešinimas traukai, darbo kokybė ir patikimumas priklauso nuo rėmo konstrukcijos, noragėlių formos, atstumo tarp noragėlių, prošvaisos, noragėlių antgalių formos ir pastatymo kampo. Sunkiojo kultivatoriaus darbo kokybė ir pasipriešinimas traukai labiausiai priklauso nuo noragėlių antgalių formos ir jų pastatymo kampo. Norint ištisai įdirbti visą dirvą, kuo antgalio kampas siauresnis ir lėkštesnis, tuo darbinis gylis turi būti didesnis.

Paskirtis ir rekomendacijos

Sunkiuosius kultivatorius naudojant pagrindiniam dirvos dirbimui, svarbiausia supurenti visą armens sluoksnį ir grubiai sutrupinti dirvą. Siekiama ir apversti dirvą, kad būtų sunaikintos piktžolės ir sukeisti dirvos sluoksniai. Dirbant arimo gyliu siekiama, kad į armens sluoksnį patektų daugiau oro ir kad būtų sumaišyti įvairūs dirvos sluoksniai.

Pagrindiniam dirvos dirbimui tinkamiausi yra plokštieji noragėlių antgaliai, kurių plotis 40-70 cm, o atstumas tarp jų nuo 50 iki 75 cm. Šių noragėlių darbinis gylis gali būti iki 35 cm. Jie nesikemša ir esant daugiau augalų liekanų. Pagrindiniam dirvos dirbimui naudojant kaltiškus paprastuosius ir lenktuosius ar ietiškus antgalius, atstumas tarp noragėlių turėtų būti 20-30 cm, o standžiakočiai noragėliai turėtų būti pakreipti apie 35° kampu.

Naudojimo pagrindiniam dirvos dirbimui privalumai

• Grubiai suardomas ir supurenamas visas armens sluoksnis.
• Nesusidaro armens padas.
• Augalų liekanos lieka viršutiniame dirvos sluoksnyje ir gerai apsaugo nuo erozijos.
• Traktorius važiuoja neįdirbtu lauku, vėžės tuoj pat supurenamos.
• Paprasta konstrukcija, nesudėtingas nustatymas.

Naudojimo pagrindiniam dirvos dirbimui problemos

• Dirva neapverčiama, nestelbiamos piktžolės.
• Kaltiniai antgaliai patenkinamai supurena tik sausas dirvas, o šlapios tik suminkomos.
• Pradžiūvusioms dirvoms įdirbti reikia didelių sąnaudų.
• Nelygus dirvos paviršius.

Gamintojai nusiteikę optimistiškai

Prasidėjusius metus šių padargų gamintojai vertina labai teigiamai. Po labai gerų praėjusių 2012-ųjų ir šiais metais tikimasi didesnių šių žemės dirbimo mašinų pardavimo apimčių. Pastaraisiais metais sunkieji kultivatoriai vis dažniau naudojami ir įprastiniam, ir tausojančiam žemės dirbimui. Žemdirbiai ypač vertina palyginti mažas šių žemės dirbimo mašinų išlaidas vienam hektarui įdirbti. Rinktis sunkiuosius kultivatorius skatina ir šiuo metu ypač populiarios tausojantį žemės dirbimą propaguojančios ekologinės programos.

Firmos „Köckerling" marketingo skyriaus vadovas Stefanas Kriogeris (Stefan Kröger) mano, kad artimiausiu metu ražienoms įdirbti bus siūlomos labai universalios žemės dirbimo mašinos. Žinoma, daugiausia jų bus skirta ražienoms skusti, tačiau sunkieji kultivatoriai ateityje turės gerai dirbti ir ruošiant dirvą sėjai, įterpiant skystas organines trąšas ar net sėjant tarpinius augalus.

Kompanijos „Amazone" produktų vadybininko Jurgeno Šmidto (Jürgen Schmidt) nuomone, stambėjant ūkiams, žemės dirbimui skiriami laikotarpiai trumpės. Trieiliai arba ketureiliai sunkieji kultivatoriai turėtų tapti pagrindiniu tokių ūkių žemės dirbimo padargu. Tad reikalavimai sunkiųjų kultivatorių panaudojimo lankstumui, konstrukcijai ir darbiniam pločiui nuolat didės.

Pasak bendrovės „Vogel & Noot" pardavimų vadovo Jozefo Hirtlerio (Josef Hirtler), ateityje bus kuriama daugiau daugiaeilių sunkiųjų kultivatorių, kurie turės daug daugiau noragėlių, o atstumai tarp jų bus mažesni. Siekiant optimalios žemės dirbimo kokybės, taip pat yra būtinos ir puikios darbinės dalys dirvai išlyginti. „Didėja reikalavimai ir galinėje sunkiųjų kultivatorių dalyje montuojamiems volams, kurie labai lemia padargo darbą ir jo panaudojimo galimybes", - teigia J. Hirtleris.

Danielio Brandt (Daniel Brandt), kompanijos „Horsch" marketingo skyriaus atstovo, nuomone, sunkiųjų kultivatorių rinka vis labiau specializuosis. Nėra nė vieno sunkiojo kultivatoriaus, kuris optimaliai dirbtų visuose ūkiuose. Todėl bus aktualu didinti šių padargų asortimentą, kad kiekvienas žemdirbys galėtų pasirinkti vietos sąlygoms pritaikytą techniką.

Bendrovės „Kverneland" produktų vadybininko Dominiko Hazelhorsto (Dominik Haselhorst) teigimu, sunkiųjų kultivatorių panaudojimo universalumas, kaip ir anksčiau, yra labai svarbus ir dažnai pageidaujamas rodiklis.

Firmos „Pöttinger" atstovė Ingė Štaibl (Inge Steibl) pabrėžia, kad daug dėmesio skiriama derliaus liekanų įterpimui į dirvą. Kitas klientus vis labiau dominantis aspektas įdirbant ražienas yra seklus, ištisinis dirvos perpjovimas. Svarbu, kad kaltiški ir plokštieji noragėlių antgaliai taip derėtų tarpusavyje, kad dirvoje neliktų jokių gilių griovelių. Traukos jėgos poreikis labiausiai priklauso nuo darbinių dalių pastatymo kampo.

R. Zinkevičius

Mano ūkis, 2013/04