Dobilai - vertingi pupinių šeimos augalai, puikiai tinkantys ir pašariniams žolynams, ir žaliajai trąšai. Tai svarbus augalinės kilmės baltymų šaltinis, natūralus azoto šaltinis kitų augalų mitybai. Dobilai būtini augalai ekologinėje žemdirbystėje, nes turi ypatybę pagerinti dirvožemį po jų auginamoms kultūroms.

Dobilų (Trifolium) gentis yra viena iš vertingiausių pupinių šeimos žolių. Šioje gentyje yra apie 300 rūšių. Lietuvoje natūraliose augavietėse auga 14 dobilų rūšių: rausvasis, penkialapis, šilinis, kalninis, raudonasis, baltasis ir kt.

Žolynų pašarinė vertė priklauso nuo dobilų kiekio juose, todėl svarbu turėti konkurencinės galios, gerai atželiančias, pasižyminčias dideliu sausųjų medžiagų derliumi veisles. Visiems šiems rodikliams turi įtakos augalo prigimtis, jo veislė, augimo sąlygos vegetacijos metu, žiemojimas, dirvožemis ir jo tręšimas, pjovimo dažnumas bei amžius.

Vakarų Lietuvos teritorija - Pajūrio žemuma - priklauso Pajūrio žemumos kadastriniam rajonui ir Vakarų Žemaitijos plynaukštės nepasotintųjų balkšvažemių priesmėlių ir priemolių dirvožeminiam rajonui. Čia vyrauja (59,4 proc.) iš prigimties rūgštūs, glėjiški nepasotintieji balkšvažemiai ir išplautžemiai. Tokiuose dirvožemiuose nuo seno auginami vėlyvieji raudonieji ir rausvieji dobilai, kurie ne tokie jautrūs dirvožemio rūgštumui bei užmirkimui. Nusausinus ir pakalkinus rūgštų dirvožemį, jame gana gerai auga ne tik vėlyvieji, bet ir ankstyvieji raudonieji dobilai.

Ankstyvųjų ir vėlyvųjų dobilų skirtumai

Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vėlyvieji raudonieji dobilai. Ankstyvieji nuo vėlyvųjų skiriasi išsivysčiusių tarpubamblių skaičiumi. Raudonieji dobilai, turintys vidutiniškai ne daugiau kaip 6-7 normalius tarpubamblius, laikomi ankstyvaisiais, daugiau kaip 8-9 - vėlyvaisiais. Ankstyvieji raudonieji dobilai greičiau auga, anksčiau už vėlyvuosius pradeda žydėti, užaugina 2-3 žaliosios masės derlius. Sėklos gali subręsti ir iš antrosios žolės, jei pirmoji laiku nupjaunama.

Vėlyvieji raudonieji dobilai geriau už ankstyvuosius šakojasi, geriau žiemoja, bet blogiau atželia ir atolo derlius būna mažesnis už ankstyvųjų dobilų. Raudonieji dobilai reiklūs dirvožemiui, geriausiai auga esant dirvožemio pH 6-7, humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose. Pakenčia rūgštesnes, bet pakalkintas dirvas. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų arti žemės paviršiaus. Viena didžiausių problemų auginant raudonuosius dobilus yra dažnas jų išretėjimas jau pirmaisiais naudojimo metais dėl įvairių ligų ir nepalankių žiemojimo sąlygų. Realiausia galimybė to išvengti - pasirinkti atsparią dobilų veislę.

Raudonųjų dobilų biologinės galimybės

Įvairių raudonųjų dobilų veislių išsilaikymo trukmės žolyne ir biologinių galimybių tyrimai vykdyti LAMMC Vėžaičių filiale. Tiriamieji ankstyvieji raudonieji dobilai Liepsna, Vyliai ir Vyčiai, vėlyvieji raudonieji dobilai Kamaniai, Kiršinai ir Arimaičiai buvo sėti mišinyje su pašariniais motiejukais Gintaras II santykiu 80:20. Iš minėtų dobilų veislių tetraploidinės veislės yra Vyliai ir Kiršinai (jie turi stambesnius žiedynus, lapus ir stiebus nei diploidiniai dobilai).  

Vakarų Lietuvos sąlygomis tetraploidiniai dobilai Vyliai, Kiršinai ir diploidiniai  Arimaičiai išsilaikė ilgiau ir gausiau negu dobilai Liepsna, Vyčiai ir Kamaniai. Vidutiniškai pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais mišinių sausųjų medžiagų derliuje dobilų buvo 53-72 procentai. Tetraploidinių dobilų Vyliai ir Kiršinai derlius buvo 24-36 proc. didesnis negu dobilų Liepsna. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, dobilams išretėjus, sausųjų medžiagų derliuje liko mažai (nuo 10-26 proc. trečiaisiais iki 7-17 proc. ketvirtaisiais naudojimo metais). Abiejų tipų tetraploidinių dobilų derliuje sausųjų medžiagų buvo daugiau.

Didžiausias (vidutiniškai 7,64-9,45 t ha^-1) sausųjų medžiagų derlius gautas pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais. Dobilams išretėjus trečiaisiais ir ketvirtaisiais naudojimo metais sausųjų medžiagų derlius sumažėjo 37-50 procentų.

Visais naudojimo metais didesnį (6,77-7,14 t ha^-1) sausųjų medžiagų derlių davė vėlyvųjų raudonųjų dobilų ir motiejukų mišiniai, iš jų derlingiausias - dobilų Kiršinai ir motiejukų mišinys. Ankstyvųjų raudonųjų dobilų Liepsna ir motiejukų mišinio sausųjų medžiagų derlius buvo mažiausias (6,25 t ha^-1).

Raudonųjų dobilų mišinių su pašariniais motiejukais ir grynų raudonųjų dobilų sausųjų medžiagų derlius, t ha^-1

Įvairių veislių dobilų mišinių su pašariniais motiejukais cheminė sudėtis yra beveik vienoda. Vidutiniame ankstyvųjų raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinių sausųjų medžiagų derliuje nustatyta 12,3-13,3 proc., vėlyvųjų - 11,6-12,5 proc. žalių proteinų, o daugiausia (13,3 proc.) jų turėjo ankstyvųjų raudonųjų dobilų Vyliai ir motiejukų mišinys. Abiejų tipų dobilų mišinių derliuje nustatytas beveik vienodas (23,4-24,0 proc.) žalios ląstelienos kiekis ir optimalus (2,6-2,8 proc.) žalių riebalų bei žalių pelenų (6,9-7,7 proc.) kiekis. Nors ir nežymiai, tačiau minėtų organinių ir mineralinių medžiagų daugiau sukaupė ankstyvieji raudonieji dobilai. Pirmaisiais naudojimo metais žolės virškinamumas yra geriausias (67-73 proc.). Dobilų kiekiui mažėjant žolyne, organinės medžiagos virškinamumas prastėja.

Ne visai sutampa dobilų ir motiejukų šienavimo branda. Dobilų žydėjimo pradžioje motiejukai būna visiškai išplaukėję, o kartais net žydi, todėl jų pašarinė vertė yra prastesnės kokybės. Ypač sumažėja žalių proteinų kiekis. Šienauti geriausias motiejukų ir dobilų Vyliai, Vyčiai ir Liepsna mišinys, nes jų branda daugiau mažiau sutampa. Be to, vėlyvųjų dobilų mišiniai beveik visais metais (dėl nepalankių meteorologinių sąlygų) dar nesulaukę žydėjimo pradžios išgula, apatinė žolyno dalis pūva.

Dobilai ir jų mišiniai trumpalaikiams žolynams

Lauko sėjomainoje įprasta sėti dobilų ir pašarinių motiejukų mišinį šienavimui. Tačiau trumpalaikius žolynus galima naudoti kombinuotai arba tik ganyti. Kombinuotai žolynai naudojami taip: pirmoje vasaros pusėje iki 30-40 proc. žolyno ploto žolės sunaudojama žiemos pašarams, o antroje vasaros pusėje, kai žolynas menkiau dera, ganomi galvijai.

Naudojimo būdas turi įtakos žolynų produktyvumui ir pašarinei vertei. Atlikti tyrimai parodė, kad šienaujant (3 pjūtys) geriausiai dera ankstyvųjų raudonųjų dobilų Vyliai ir varpinių (pašariniai motiejukai, daugiametės svidrės, nendriniai dryžučiai ir nendriniai eraičinai) žolių mišiniai. Iš hektaro gaunama 6,84-7,21 t sausųjų medžiagų. Baltųjų dobilų Atoliai ir varpinių žolynų hektaras duoda 5,65-6,23 t sausųjų medžiagų.

Ganant 4-5 kartus per sezoną baltųjų dobilų Atoliai, daugiamečių svidrių ir baltųjų dobilų bei nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių mišiniai dera geriausiai. Iš hektaro vidutiniškai gaunama 4,56-5,07 t sausųjų medžiagų.

Kombinuotai naudojant žolynus (pjūtis ir 2-3 ganymai) vienodai gerai dera ankstyvųjų raudonųjų dobilų Vyliai, varpinių ir baltųjų dobilų Atoliai ir varpinių žolių mišiniai. Šiuose žolynuose vidutiniškai randama 28,4-44,1 proc. raudonųjų ir 18,6-38,5 proc. baltųjų dobilų. Raudonųjų dobilų hektaras duoda 5,84-6,21 t, o baltųjų dobilų ir varpinių - 5,76-6,17 t sausųjų medžiagų derlių.

Skirtingai naudojamų raudonųjų ir baltųjų dobilų mišinių ir grynų dobilų sausųjų medžiagų derlius, t ha^-1

Lyginant dobilų, augusių su skirtingomis varpinėmis žolėmis, derliaus svyravimus, nepriklausomai nuo žolynų naudojimo būdo, matyti, kad dobilų derlius stabiliausias auginant juos mišiniuose su pašariniais motiejukais ir daugiametėmis svidrėmis.

Dobilai žaliajai trąšai

Žaliajai trąšai gali būti auginami skirtingi augalai. Vieni iš jų - daugiametės žolės, kai jų atolas naudojamas tręšimui, o pirmoji žolė pašarui. Esant brangioms  trąšoms, dobilų, kaip biologinio azoto kaupėjų, reikšmė vis labiau didėja.

Tyrimai rodo, kad daugiamečių žolių, kaip priešsėlių, efektas priklauso nuo žolynų naudojimo trukmės. Skirtingos augalų rūšys ir nevienodi maisto medžiagų kiekiai, patekę į dirvą, turi esminės įtakos žieminių javų derliaus produktyvumo elementų formavimuisi.

Maisto medžiagų kiekis, įterptas į dirvą su daugiamečių žolių biomase, kg ha^-1

Daugiausia visų maisto medžiagų lieka dirvoje po antrųjų naudojimo metų raudonųjų dobilų užarimo. Dobilai dirvoje palieka 236,2 kg ha^-1 azoto, 59,3 kg ha^-1 fosforo ir 167,8 kg ha^-1 kalio, tai sudaro atitinkamai nuo1,8 iki 3,1 karto daugiau maisto medžiagų negu po baltųjų dobilų.

Vakarų Lietuvos moreninio priemolio dirvožemyje, norint trumpalaikiuose žolynuose kuo ilgiau turėti raudonųjų dobilų, šienavimui verta sėti didesnio biopotencialo dobilų veisles: ankstyvuosius raudonuosius tetraploidinius dobilus Vyliai, vėlyvuosius raudonuosius tetraploidinius dobilus Kiršinai ir diploidinius dobilus Arimaičiai. Dobilų veislės pasirinkimą lems ir pašarų ruošimo technologijos pasirinkimo galimybės.

Žolių mišiniai sėjami į praretintai pasėtus vasarinius miežius (jie sėjami sumažinta sėklos norma - 160 kg/ha) anksti pavasarį. Žolės įsėjamos skersai miežių eilučių, ne vėliau kaip per savaitę po miežių sėjos. Sėklos norma: raudonųjų dobilų - 16,9, pašarinių motiejukų - 10 kg/ha 100 proc. ūkinės vertės sėklų. Antsėlis tręšiamas N₆₀P₆₀K₉₀. Žolių mišiniai kiekvienų metų pavasarį turėtų gauti po P₆₀K₆₀ (300 kg/ha superfosfato ir 150 kg/ha kalio chlorido). Azoto trąšomis žolynai tręšiami nuo antrųjų naudojimo metų, išberiant N₆₀ (180 kg/ha amonio salietros) pavasarį, atsinaujinus vegetacijai.

Žolynus pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais reikėtų šienaujauti 3 kartus dobilų žydėjimo pradžioje, o trečiaisiais - pašarinių motiejukų plaukėjimo pradžioje.

R. Skuodienė

Mano ūkis, 2013/04