Rapsų pasėliuose galima aptikti daug skraidančių, ropojančių, šokinėjančių įvairių rūšių vabzdžių. Vieniems iš jų rapsų pasėliai yra tarpinė stotelė perskrendant į kitų lauko augalų pasėlius, kitiems - maitinimosi bei vystymosi šaltinis. Šiuo metu kenkėjų spektras labai platus ir dėl jų padarytos žalos kasmet prarandama nemaža dalis rapsų sėklų derliaus - ilgamečių tyrimų duomenimis, derliaus nuostoliai gali siekti 30-50 procentų.

Pastaraisiais metais rapsų pasėliams kenkia rapsinės spragės (Psylliodes chrysocephala), kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta spp.), rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus pallidactylus), rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus napi), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus obstrictus), ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae), kopūstiniai gumbauodžiai (Contarinia nasturtii), rapsiniai pjūkleliai (Athalia rosae), kopūstiniai amarai (Brevicoryne brassicae), kopūstinės musės (Delia brassicae) ir kt. Plintantys kenkėjai rapsų augalus gali pažeisti įvairiais jų augimo tarpsniais: daigų tarpsniu plinta rapsinės ir kryžmažiedinės spragės, stiebo augimo ir žiedpumpurių formavimosi tarpsniu - stiebiniai paslėptastraubliai, žiedinukai, ankštarų vystymosi tarpsniu - ankštariniai paslėptastraubliai ir gumbauodžiai. Kiti kenkėjai, susiklosčius palankioms sąlygoms jiems plisti ir nepalankioms rapsams augti, gali būti taip pat labai žalingi.

Kenkėjų plitimą bei žalingumą galima sumažinti prevencinėmis priemonėmis: taikant tinkamą sėjomainą, teisingai sutvarkant augalų liekanas, gerai paruošiant lauką sėjai, sudarant optimalias sąlygas augalams dygti ir vystytis. Tačiau insekticidų naudojimas rapsų apsaugai nuo kenkėjų išlieka pagrindine apsaugos priemone. Tik žinant kenkėjų plitimo laiką ir kenkimo būdą bei jų vystymąsi galima tikėtis gero insekticidų poveikio apsaugant rapsus nuo kenkėjų. Tikėtina, kad šiais metais, kaip ir anksčiau, pačių pagrindinių ir žalingiausių kenkėjų problemos išliks tos pačios.

Kenkėjai, plintantys rapsų daigų tarpsniu

Rapsinės ir kryžmažiedinės spragės

Rapsinės spragės labiau žalingos žieminiams, o kryžmažiedinės spragės - žieminiams ir vasariniams rapsams. Šie kenkėjai pažeidžia daigus bei jaunus rapsų augalus. Rapsinės spragės vabalai yra 3-4,5 mm dydžio, žalsvai-melsvai juodos spalvos su blizgiu atspalviu. Kryžmažiedinės spragės yra 3-3,5 mm dydžio, labai panašios į rapsines sprages, tik turi antsparniuose siauras geltonas juosteles. Abu kenkėjai turi šokamąsias kojas. Suaugėliai vabalai maitindamiesi pažeidžia skilčialapius ir jaunus pirmuosius tikrus lapus, išgriauždami juose smulkias skylutes ir duobutes.

Žieminių rapsų augalams didesnę žalą daro rapsinių spragių lervos, kurios, išsiritusios dirvoje šalia augalų, įsigraužia į juos per senesnių lapų lapkočius. Grauždamos daro takus lapkočių viduje ir taip pasiekia augimo pumpurą, sunaikindamos atskirus augalus. Dažniausiai rapsinių spragių lervų rudenį pažeisti žieminių rapsų augalai būna silpnesni, prasčiau auga, tampa jautrūs šalnoms. Pavasarį išlikę pažeisti augalai būna skurdūs, vėliau toks pasėlis netolygiai bręsta. Kryžmažiedinės spragės ypač kenkia per giliai pasėtiems, sunkiai dygstantiems vasariniams rapsams.

Apsaugai nuo šių kenkėjų rekomenduojama taikyti agrotechnines priemones (tinkamai paruošti sėklos guolį, pasėti optimaliu laiku ir kt.), sėti insekticidiniais beicais beicuotą sėklą. Papildoma apsauga nuo spragių nenaudojama, jei rapsams dygti ir toliau vystytis sąlygos yra optimalios. Jei dirva sausa, rapsai dygsta ilgiau negu 10 dienų ir netolygiai, tokiuose pasėliuose galimas rapsinių ir kryžmažiedinių spragių antplūdis. Sausoje dirvoje beicų efektyvumas yra mažesnis negu drėgnoje. Pastebėjus, kad šių kenkėjų vabalai apgraužia apie 10 proc. lapų paviršiaus, reikėtų pasėlį nupurkšti vienu iš leistinų rapsų pasėliuose naudoti insekticidu. Rapsinės spragės yra mažiau išplitusios, žieminių rapsų apsaugai nuo jų pakanka sėti insekticidiniais beicais apdorotą sėklą.

Kenkėjai, plintantys rapsų stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais

Stiebiniai paslėptastraubliai

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rapsų pasėliuose dažniausiai aptinkamas kopūstinis stiebinis paslėptastraublis (Ceutorhynchus pallidactylus), o rapsinio stiebinio paslėptastraublio (Ceutorhynchus napi) aptinkama tik pavieniai suaugėliai. Kopūstinis stiebinis paslėptastraublis yra gerokai žalingesnis žieminiams negu vasariniams rapsams.

Kopūstinio stiebinio paslėptastraublio vabalai yra 2,5-3,5 mm ilgio, su pilkais arba geltonai rudais, pusiau pasišiaušusiais žvyneliais. Išskirtinis kenkėjo požymis - prie skydelio žvyneliai tankesni ir sudaro stačiakampio formos balkšvą dėmelę. Galva su plonu straubliuku, kojos išskėstos ir aiškiau matomos, negu rapsinių žiedinukų.

Patelės deda kiaušinėlius į lapkočius, lapų gyslas bei jaunus stiebus. Suaugusios lervos yra 3-5 mm ilgio, gelsvai baltos, bekojės su maža gelsva galva. Besivystančios lervos maitinasi lapkočio audiniais, įsigriaužia į stiebus ir išgraužia takus rapsų stiebų viduje. Pažeisti rapsų stiebai nenormaliai vystosi: susproginėja, pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai. Pažeisti augalai gali lengviau užsikrėsti grybinėmis ligomis, bakteriniais puviniais.

Kenkia lervos stiebo viduje, tačiau naikinti reikia kopūstinio stiebinio paslėptastraublio vabalus jų migracijos į rapsų laukus metu, kol dar patelės nepadėjo kiaušinėlių. Pastebėti vabalus rapsų pasėlyje nėra lengva. Galima panaudoti geltonąsias gaudykles, kuriomis dažniausiai nustatoma kenkėjų migracijos pradžia, tačiau jų gausumą įvertinti sudėtinga. Insekticidai nuo stiebų kenkėjų dažniausiai naudojami profilaktiškai stiebo augimo tarpsnio pradžioje, kai stiebas pakilęs nuo dirvos paviršiaus 15-20 cm. Apsaugos priemonės efektyvios tik panaudotos prieš kiaušinėlių dėjimą; padėjus kiaušinėlius ir išsiritus lervoms stiebų viduje, insekticidai mažai begali pagelbėti.

Rapsiniai žiedinukai

Iš Lietuvoje rapsų pasėliuose sutinkamų žiedinukų rūšių vyraujanti rūšis - rapsiniai žiedinukai (Melgethes aeneus), kuri žieminiuose ir vasariniuose rapsuose sudaro 99,4 proc. visų rūšių. Rapsiniai žiedinukai - vieni dažniausių kenkėjų rapsų stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais. Žiedinukai rapsų pasėlius atpažįsta ir susiranda pagal šių augalų skleidžiamą specifinį kvapą. Oro sąlygos yra vienas pagrindinių indikatorių kenkėjų migracijos aktyvumui ir gausumui.

Tiek žieminiams, tiek vasariniams rapsams kenkia ir vabalai, ir lervos. Vabalai juodi, juodai melsvi ar žalsvi, pailgai ovalūs. Lervos gelsvos su šviesiais rudais taškeliais, ruda galva ir 3 poromis kojų. Suaugėliai vabalai maitinasi pumpurais, išsiritusios lervos minta žiedadulkėmis. Vabalai nugraužia žiedpumpurius, lervos apgraužia ar visai sunaikina kuokelius ir piesteles. Pažeisti žiediniai pumpurai nubyra, lieka žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja.

Šie kenkėjai ekonominiu požiūriu yra labai žalingi tiek žieminių, tiek vasarinių rapsų pasėliuose, todėl stiebo augimo ir butonizacijos tarpsniais didelis dėmesys turi būti skiriamas šių kenkėjų monitoringui ir rapsų pasėlių apsaugai nuo jų. Ypač jautrūs rapsinio žiedinuko pažeidimams yra rapsų veislių deriniai, sudaryti iš motininio komponento sterilaus hibrido (80 proc.) ir tėvinio komponento - apdulkintojo (20 proc.). Rapsų veislių derinių pasėliai, siekiant gero derlingumo, praktiškai visiškai turi būti apsaugoti nuo šio kenkėjo. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir tradicinių veislių bei hibridinių veislių pasėlių apsauga nuo rapsinių žiedinukų.

Pastaraisiais metais rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidų klasės insekticidams problema Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra aktuali. Mūsų tyrimų duomenimis, dauguma rapsinių žiedinukų populiacijų, surinktų iš įvairių šalies rajonų, yra vidutiniškai atsparios ar atsparios piretroidų klasės insekticidams. Taip pat 2012 m. pirmą kartą nustatyta populiacija, kuri buvo labai rezistentiška piretroidų klasės insekticidams. Siekiant stabilizuoti arba sumažinti rapsinių žiedinukų atsparumo lygį, rekomenduojama stebėti jų gausumą visame lauke, neapsiriboti lauko pakraščiais. Insekticidus naudoti rekomenduojama tik tuomet, kai vidutinis viso lauko kenkėjų gausumas pasiekia žalingumo ribą. Nenaudoti piretroidų, jei nėra būtinybės (pastebėjus tik vieną kitą kenkėją) bei nemažinti insekticidų rekomenduojamų normų.

Rapsinių žiedinukų gausumo stebėjimus verta atlikti ne tik prieš insekticidų naudojimą, bet ir po insekticidų purškimų, kadangi, esant kenkėjams plisti palankioms sąlygoms (daugiau kaip +15 ^oC), jų migracija į rapsų laukus yra labai aktyvi. Nerekomenduojama piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukų plitimo metu naudoti daugiau kaip vieną kartą per sezoną, geriau rapsų pasėliuose kaitalioti skirtingų klasių insekticidus nuo rapsinių žiedinukų.

Kenkėjai, plintantys rapsų ankštarų formavimosi tarpsniu

Ankštariniai paslėptastraubliai ir ankštariniai gumbauodžiai

Mūsų daugiamečių tyrimų duomenimis, vis dažniau ir intensyviau rapsų ankštaras pažeidžia ankštarų kenkėjai. Didėjantys auginamų rapsų plotai, taikoma supaprastinta žemės dirbimo technologija, kenkėjų žiemojimui, plitimui ir vystymuisi susiklosčiusios palankios oro sąlygos bei kiti veiksniai lėmė šių kenkėjų migracijos aktyvumą ir žalingumą. Manoma, kad šiuo metu ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių žalingumas yra peržengęs ekonominio žalingumo ribą.

Ankštarinio paslėptastraublio vabalai nedideli (1,9-2,8 mm), antsparniai pilki, neblizgantys. Straublelis gana ilgas, plonas, cilindriškas ir lenktas. Ankštarinio gumbauodžio suaugėliai labai smulkūs, vos apie 1,5 mm ilgio, gelsvai rausvi uodeliai. Šių suaugėlių pakenkimo simptomai yra sunkiai pastebimi, nes mažos duobutės augalo audiniuose greitai užgyja.

Rapsams kenkia ir ankštarinio paslėptastraublio, ir ankštarinio gumbauodžio lervos. Išsiritusios ankštarinio paslėptastraublio lervos pragraužia sėklos epidermį ir maitinasi sėklos viduje. Ankštarinio gumbauodžio išsiritusios lervos išskirdamos seiles maitinasi ankštaros vidinės sienelės audiniais arba sėklomis. Ankštarinių paslėptastraublių žala nėra labai didelė, kadangi lervos sunaikina tik kelias sėklas ankštaroje. Tačiau ankštarinio gumbauodžio patelės deda kiaušinėlius į ankštarinio paslėptastraublio pažeistas ankštaras ir sunaikina likusias sėklas. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta ir anksčiau bręsta. Pažeistas ankštaras mėgsta lukštenti paukščiai, ieškodami lervų, o drėgnais metais apninka pelėsiniai grybai.

Labiausiai ankštarų kenkėjai išplinta rapsų lauko pakraščiuose, todėl dažnai, apžiūrint rapsų laukus vien lauko pakraščiuose, šių kenkėjų išplitimas ir žalingumas pervertinamas. Ankštariniai gumbauodžiai yra silpnai skraidantys kenkėjai (gali nuskristi atstumą iki 1 km), todėl siekiant apsaugoti rapsų pasėlius nuo šio kenkėjo labai svarbu laikytis tinkamos sėjomainos. Kenkia ankštarinio paslėptastraublio ir ankštarinio gumbauodžio lervos, tačiau efektyviausia yra naikinti kenkėjų suaugėlius jų migracijos į rapsų laukus metu, kai rapsai yra žydėjimo tarpsnio pabaigoje ir ankštarų vystymosi tarpsnio pradžioje. Išsiritus kenkėjų lervoms ankštarose, pasėlių apsauga naudojant insekticidus yra pavėluota.

Insekticidų veiksmingumas nuo rapsus pažeidžiančių kenkėjų

LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tikslieji lauko bandymai, kuriuose buvo nustatytas rapsinių ir kryžmažiedinių spragių žalingumas, taikant įprastinę rapsų auginimo technologiją (grįžtamumas sėjomainoje po 3 metų) ir rapsus auginant po metų (atsėliuotas pasėlis).

Skirtingo poveikio (kontaktinis ir sisteminis+kontaktinis) insekticidai buvo panaudoti žieminių rapsų augalams pasiekus 2-3 lapelių tarpsnį, kai kenkėjų pažeidimai siekė 10 proc. lapų paviršiaus ploto. Praėjus 1 savaitei po insekticidų purškimo, žieminių rapsų pasėlio (grįžtamumas sėjomainoje po 3 metų) kontrolinio varianto laukeliuose spragių pažeistų augalų kiekis buvo 1,5 karto mažesnis negu atsėliuotame rapsų pasėlyje. Abiejuose žieminių rapsų pasėliuose panaudoti skirtingo poveikio insekticidai iš esmės mažino pažeistų augalų kiekį, palyginti su kontrolinio varianto laukeliais. Tačiau nenustatyti esminiai skirtumai tarp skirtingo poveikio insekticidų. Didesnis insekticidų efektyvumas nuo spragių išryškėjo juos panaudojus atsėliuotame rapsų pasėlyje.

Tyrimų, atliktų 2012 m., metu buvo nustatyta kopūstinių stiebinių paslėptastraublių žalingumo mažinimo galimybės žieminiuose ir vasariniuose rapsuose. Insekticidai naudoti žieminių ir vasarinių rapsų stiebo augimo tarpsnio pradžioje (kai stiebas pakilęs nuo dirvos paviršiaus 10-20 cm). Tyrimų duomenys patvirtina, kad stiebų kenkėjai yra gerokai žalingesni žieminiams negu vasariniams rapsams.

Žieminių rapsų stiebai buvo 5,7 karto intensyviau pažeisti stiebų kenkėjų negu vasarinių rapsų stiebai. Ir žieminiuose, ir vasariniuose rapsuose panaudoti kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai iš esmės mažino pažeistų stiebų kiekį, palyginti su kontrolinio varianto laukeliais. Palyginus tarpusavyje kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidų veiksmingumą, ryškesni insekticidų poveikio skirtumai nustatyti tik žieminiuose rapsuose, o vasariniuose rapsuose jų poveikis buvo panašus.

Insekticidų efektyvumo nuo rapsinio žiedinuko tyrimai buvo atlikti 2010 ir 2012 m. žieminiuose rapsuose naudojant kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidus. Žieminiuose rapsuose insekticidai naudoti tuomet, kai buvo pasiekta rapsinių žiedinukų žalingumo riba (3-4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu). 2010 m. kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai gerokai sumažino rapsinių žiedinukų kiekį žieminiuose rapsuose, praėjus 1-3 dienoms po jų naudojimo. Purkštuose laukeliuose rapsinių žiedinukų skaičius buvo net 11 kartų mažesnis negu nepurkštuose laukeliuose. Didelių skirtumų tarp kontaktinio ir sisteminio insekticido veiksmingo nebuvo nustatyta.

2012 metų tyrimų duomenimis, situacija yra gerokai pasikeitusi - rapsinių žiedinukų žalingumas labai padidėjęs. Praėjus vienai dienai po purškimo, kontaktinio insekticido veiksmingumas siekė 51 proc., o sisteminio insekticido - 85 proc. Po insekticidų purškimo praėjus 3 dienoms, ir kontaktinio, ir sisteminio poveikio insekticidų veiksmingumas sumažėjo iki 20 proc. Pastarųjų metų mūsų tyrimų duomenys patvirtino, kad kontaktinio poveikio insekticidų veiksmingumas kasmet pastebimai mažėja.

Atlikti tyrimai, siekiant nustatyti rapsų ankštaras pažeidžiančių kenkėjų žalą. Žieminių ir vasarinių rapsų žydėjimo tarpsnio pabaigoje ir ankštarų tarpsnio pradžioje naudoti kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai.

Žieminių rapsų ankštaros buvo intensyviau pažeistos ankštarinio paslėptastraublio ir ankštarinio gumbauodžio lervų negu vasarinių rapsų ankštaros. Pažeistų žieminių ir vasarinių rapsų ankštarų kiekis mažėjo naudojant kontaktinio ar sisteminio poveikio insekticidus. Žieminių ir vasarinių rapsų laukeliuose, nupurkštuose insekticidais, pažeistų ankštarų kiekis buvo atitinkamai 3 ir 3,5 karto mažesnis, palyginti su nepurkštais laukeliais.

Rapsų augintojams siūlome insekticidus rapsų pasėliuose naudoti optimaliu laiku, t. y. nustačius kenkėjų gausumą konkrečiame rapsų pasėlyje. Reikėtų atsižvelgti į konkretaus kenkėjo žalingumo ribą ir jo plitimo laiką.

Daugiakomponenčių mišinių pavojus

Pastaruoju metu labai populiaru kartu su insekticidais naudoti įvairius kitus produktus: lipnias medžiagas, skystąsias azoto trąšas, kitas skystąsias ir mikroelementines (boro, magnio kt.) trąšas, papildus, gaiviklius ir t. t. Rapsų augintojai daugiakomponenčius mišinius pasirenka siekdami sutaupyti laiko ir lėšų. Kuo didesnis komponentų skaičius purškimo tirpale, tuo didesnis pavojus sukelti augalams stresą - galimas augalų apdeginimas ar net visų augalų žuvimas. Siūlome nesižavėti įvairiais daugiakomponenčiais mišiniais, nes mišinyje gali gerokai sumažėti konkretaus pesticido veiksmingumas, nepasieksite norimo efekto, o augalai gali patirti dar ir didelį stresą. Tai ypač pavojinga jautriu butonizacijos tarpsniu. Per dažnai ar netinkamu laiku naudojami pesticidai ne tik neduoda ekonominės naudos, bet ir kenkia aplinkai, skatina atsparumo pesticidams atsiradimą.

E. Petraitienė, I. Brazauskienė, B. Vaitelytė

Mano ūkis, 2013/04