Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai, gavę pajamų iš individualios veiklos, tarp jų ūkininkai ir jų partneriai, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla, iki gegužės 2 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį.

Ūkininkui, turinčiam laikinų finansinių sunkumų ir negalinčiam sumokėti  mokesčių, Mokesčių įstatymuose numatytos priemonės, padėsiančios stabilizuoti finansinę padėtį. Tokiu atveju, ūkininkas teritorinės mokesčių inspekcijos administratoriui turi pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba sumokėjimo dalimis. Prieš pateikdamas prašymą mokesčių administratoriui, ūkininkas turi įvertinti savo galimybes ir nuspręsti, ar jis norės sumokėti visą mokestinės nepriemokos sumą, ar mokestinę nepriemoką mokės dalimis pagal nustatytą grafiką.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas - mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo termino atidėjimas, kai mokesčių mokėtojas visą mokestinės nepriemokos sumą privalo sumokėti mokestinės paskolos sutarties grafike nustatytą dieną.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas - mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo išdėstymas, kai mokestinė nepriemoka sumokama dalimis pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytą grafiką.

Prašyme turi būti nurodytos įsiskolinimo mokesčių inspekcijai priežastys, informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti, dydis. Taip pat ūkininkas turi nurodyti laikotarpį, kuriam prašo atidėti mokestinę nepriemoką, arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Kartu su prašymu mokesčių administratoriui turi būti pateikta nustatytos formos užpildyta anketa, kurios duomenys turi būti patvirtinti pateiktais apskaitos dokumentais.

Ūkininkui pateikus prašymą ir visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus,  mokesčių administratorius išnagrinėja šį prašymą ir per 30 dienų priima sprendimą, kurio pagrindu tarp ūkininko ir mokesčių administratoriaus sudaroma mokestinės paskolos sutartis.

Mokesčių nepriemoka gali būti atidėta arba sumokėta dalimis, nustačius, kad:

• sumokėjęs mokestinę nepriemoką, ūkininkas turėtų didelių sunkumų vykdyti kitus savo finansinius įsipareigojimus;
• mokestinės nepriemokos atidėjimas stabilizuotų finansinę būklę ir suteiktų ūkininkui galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per mokesčių administratoriaus nustatytą laikotarpį;
• pagal pateiktus dokumentus galima įrodyti, kad ūkininkas turi realių galimybių per prašomą laikotarpį sumokėti mokestinę nepriemoką.

Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą mokestinę nepriemoką atidėti arba išdėstyti, mokestinės nepriemokos sumokėjimo sąlygos nustatomos mokestinės paskolos sutartyje. Ūkininkas mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas arba išdėstytas, turi mokėti pagal mokesčių administratoriaus patvirtintą grafiką, kuris yra neatsiejama mokestinės paskolos sutarties dalis.

Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos. 2013 metų antrajam ketvirčiui palūkanų už mokestinę paskolą dydis - 0,01 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną. Palūkanos skaičiuojamos už visą naudojimosi mokestine paskola laikotarpį ir mokamos kiekvieną mėnesį pagal mokesčių administratoriaus patvirtintą grafiką, pradedant tuo mėnesiu, kurį mokestinės paskolos sutartis sudaryta. Jeigu mokestinė nepriemoka sumokama pavėluotai, t. y. ne pagal grafiką, yra skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį - palūkanų delspinigiai.

Pasikeitus ūkininko finansinėms ar kitoms aplinkybėms, jis gali pateikti motyvuotą prašymą pakeisti mokestinės paskolos sutartį, pavyzdžiui, pakeisti sumokėjimo grafiką arba pratęsti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir kt.

Jeigu ūkininkas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą nutraukti sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla (nuo šių metų kovo 1 dienos bankrutuoti gali ir fiziniai asmenys, tarp jų ir ūkininkai).

Taigi ūkininkai, neturintys lėšų sumokėti mokesčių dėl ne  laiku vykdomų klientų atsiskaitymų ar dėl kitų iškilusių finansinių sunkumų, turėtų įvertinti savo galimybes ir kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės paskolos sudarymo. Mokestinės paskolos sutartis ūkininkams suteiktų galimybę subalansuoti mokesčių naštą ir stabilizuoti savo finansinius pajėgumus.

R. Veliulienė

Mano ūkis, 2013/04