Esant dideliam mašinų asortimentui, svarbu gerai apgalvoti ir įsigyti ūkiui tinkamiausią techniką, įvertinant ūkio plėtros galimybes. Tęsiame straipsnių, kuriuose pateikiami mašinų kompleksų pavyzdžiai įvairaus dydžio ūkiams, ciklą.

50-100 ha ūkiams

Iki 1940 m. Lietuvoje buvo 5 660 ūkių, kurie valdė po 50-100 ha žemės plotus. Remiantis 2010 m. atlikto visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, tais metais šalyje buvo 3 678 tokio dydžio ūkiai. Per 2003-2010 metų laikotarpį 50-100 ha pasėlių dirbančių ūkių padaugėjo daugiau kaip du kartus. Vidutinis laukų dydis šios grupės ūkiuose siekia 68,1 ha arba 80 ha žemės ūkio naudmenų. Tai prilygsta Anglijos vidutiniam ūkiui (78,6 ha). Paprastai šių ūkių šeimininkai turi visą būtiną žemės ūkio techniką ir dar ją nuomoja kaimyniniams ūkiams.

Pagal galiojančias rekomendacijas 50-100 ha pasėlių turintiems ūkiams reikalingas vienas 3 t ir vienas ar du 1,4 t traukos klasės traktoriai. Rekomendacijos grindžiamos tuo, kad vidutinės 30 kN traukos energinė mašina gali būti jungiama su kombinuotais agregatais kelioms technologinėms operacijoms vienu metu atlikti.

Traktorius, kurie priskiriami 3 t traukos klasei, gamina daugumos šalių žemės ūkio technikos kompanijos. Pavyzdžiui, Vokietijos rinkoje siūloma per 120 modelių, kurie tiekiami iš Anglijos, Suomijos, Italijos, Austrijos, Vokietijos, Čekijos, Baltarusijos ir kitų šalių.

Nuo 50 iki 100 ha ūkiams rekomenduojamų mašinų lentelėje technikos darbo valandos arba atliekamų darbų tiesioginės išlaidos apskaičiuotos, mašinas jungiant su traktoriumi New Holland T 7.200 (114 kW) ir TD 5050 (70 kW).

Ražienų skutimo ir arimo bei priešsėjinio žemės dirbimo mašinas siūloma rinktis, priklausomai nuo auginamų augalų rūšies. Jei ūkis yra javų ir rapsų specializacijos, verta įsigyti plūgą-skutiklį Ecomat 8 su arimų volu ir tikslųjį kultivatorių Vyturys 7,5. Plūgas-skutiklis tinkamai nuskus ražienas (jei reikia, įsės posėlinius augalus) ir vėliau suars bei paruoš sėjai dirvas. Vieno hektaro įdirbimo išlaidos sieks 289,54 Lt/ha (107,48 + 137,4 + 44,65).

Jei ūkyje auginami šakniagumbiai ar šakniavaisiai, norint suarti dirvas giliai (25 cm), geriau rinktis verstuvinį skutiklį VM 6000 su lyginimo lenta ir išcentrine sėjamąja KS-4, lygaus arimo plūgą LB-JIM ir sukųjį stačiaašį kultivatorių. Skutimo, arimo ir priešsėjinio dirbimo tiesioginės išlaidos sudarys 349,49 Lt/ha (81,50 + 153,49 + 114,50). Tradicinės žemdirbystės ūkiams galimas supaprastintas mašinų kompleksas, t. y. sukusis stačiaašis kultivatorius (skutimui ir priešsėjiniam dirbimui) ir lygaus arimo plūgas. Nors galutinės dirvos dirbimo išlaidos bus didesnės (114,5 + 153,49 + 114,5 = 349,49 Lt/ha), tačiau sumažės investicijos, nes nereikės pirkti verstuvinio skutiklio. Šis kompleksas tiks visiems augalams, visų tipų dirvoms.

Chemizuotos sistemos ūkių savininkai, įsigiję universalią kombinuotą sėjamąją MSC 4000+, žieminiams augalams auginti gali taikyti neariamąją žemės dirbimo technologiją ir sutaupyti lėšų arimui (137,41-153,49 Lt/ha) ir priešsėjiniam žemės dirbimui (44,64-114,50 Lt/ha).

Žoliniams pašarams gaminti be šienapjovių su plaušintuvais ir vartytuvų į mašinų komplekso sąrašą įtraukta savikrovė priekaba Rapid 155 S, kuri tinkama ir šienui, ir vytintos žolės šienainiui gaminti. Minėtos mašinos našumas bus tinkamai išnaudotas, surenkant didesnes sangrėbas, todėl rekomenduojami 12 m darbinio pločio grėbliai.

Kai kurie nuo 50 iki 100 ha ūkių šeimininkai javų ir rapsų derliui nuimti perka nedidelio pajėgumo kombainus. Jei nukulti grūdai naudojami sėklai, vertėtų įsigyti vokišką kombainą Avero 240. Kulti prekinius grūdus, kuriems taikomi ne tokie griežti kokybės reikalavimai ir minimalūs mechaniniai pažeidimai nėra reikšmingi, galima ir pigesniu baltarusišku kombainu GS 812. Jis komplektuojamas su rapsų nuėmimo stalu. Pigesnė derliaus nuėmimo mašina leistų sutaupyti 24 Lt/ha, nuimant javus, ir 73 Lt/ha, nuimant rapsus, taip pat sumažintų investicijas į kombainą apie 1,5 karto.

Nurodytos bulvių auginimo, vagojimo ir kaupimo mašinos tinka ūkiams, kuriuose dirbama su 1,4 t traukos klasės traktoriumi. Žemdirbiams, auginantiems 10-12 ha ir daugiau bulvių, tikslinga pirkti prikabinamą kombainą SE 85-65.

100-250 ha ūkiams

Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, šalyje yra apie 2 000 ūkių, valdančių 100-250 ha ariamos žemės. Per septynerių metų laikotarpį (2003-2010 m.) tokio dydžio ūkių susikūrė du kartus daugiau, palyginti su ankstesniuoju surašymo laikotarpiu.

Šios kategorijos ūkiams reikalingi vienas galingas 5 t ir vienas ar du 1,4 t traukos klasės traktoriai. Vietoj jų taip pat galima įsigyti po du 1,4 ir 3 t traukos klasės traktorius. Augant darbo užmokesčiui, kuris Vakarų Europos šalyse sudaro 14-20 eurų (apie 48,3-70 litų) per valandą, racionaliau pirkti galingesnius 5 t traukos klasės traktorius. Tad rekomenduojamos technikos lentelėje pateiktos žemės ūkio mašinos, tinkamos 5 ir 1,4 t traukos klasės energinėms priemonėms.

Galingiems (5 t traukos klasės) traktoriams gaminamos beveik visos transporto, dirvos dirbimo ir žolinių pašarų gamybos mašinos, išskyrus verstuvinius ražienų skutiklius. Todėl ekologinės žemdirbystės sistemos ūkiams rekomenduojama šio tipo skutiklius agreguoti su 1,4 t traukos klasės traktoriais. Šie padargai neturi lygintuvų ar volų, todėl sėjant posėlinius augalus reikės išcentrinės sėjamosios ir akėčių. Chemizuotos žemdirbystės sistemos ūkiams rekomenduojami kombinuoti skutikliai ar sukieji stačiaašiai kultivatoriai.

Ūkiai gali pasirinkti mašinas ir ariamosios, ir neariamosios žemdirbystės sistemoms. Paprastai suartos dirvos sėjai paruošiamos tiksliaisiais kultivatoriais. Galima naudoti ir kombinuotus dirvos dirbimo agregatus (sukųjį stačiaašį kultivatorių su montuojama sėjamąja). Tai sumažina dviejų operacijų trukmę ir energinių priemonių poreikį. Šis mašinų kompleksas tinka ir chemizuotiems, ir ekologinės gamybos ūkiams.

Chemizuotos sistemos ūkiams vertėtų rinktis universalias kombinuotas sėjamąsias. Pagal galiojančias rekomendacijas žiemkenčiai gali būti sėjami tik į nuskustas ražienas, taip išvengiant kelių įprastų operacijų: arimo (išlaidos 175,9 Lt/ha), priešsėjinio kultivavimo (išlaidos 71,78-114,5 Lt/ha). Vasariniai augalai su minėta universalia kombinuota mašina gali būti sėjami į arimus. Taip sumažinamos išlaidos priešsėjiniam kultivavimui (71,78-114,5 Lt/ha) ir mineralinių trąšų skleidimui (17,9-47,56 Lt/ha).

Transporto darbams nurodyta daugiafunkcė priekaba ASW 270, tinkama įvairiems kroviniams (grūdams, smulkintos žolės masei, šakniavaisiams, šakniagumbiams, statybinėms medžiagoms) pervežti, o sukomplektavus su techniniais priedais gerai tinka organinėms trąšoms iškratyti ar grūdams perkrauti.

Jei ūkyje vyrauja rūgščios dirvos, vertėtų įsigyti prikabinamą tręšimo ir kalkinimo mašiną D 240 H, kuri tolygiai skleidžia kalkes ir visų rūšių (miltelių formos ir granuliuotas) mineralines trąšas. Jei dirvos yra normalaus rūgštumo, mineralines trąšas tolygiai paskleis pneumatinės trąšų sėjamosios.

Augalų apsaugai, žolinių pašarų gamybai paprastai naudojamos tokios mašinos, kurios agreguojamos su 1,4 t traukos klasės traktoriais. Tik į siūlomos technikos sąrašą įtraukta didelės talpos universali savikrovė priekaba Rapid 3000 S (standartinė talpa 57 m³, keliamoji galia 30 t) jungiama su 5 t klasės traktoriais. Ji tinka gaminti šieną, vytintos žolės šienainį ar pervežti smulkintą žolės arba pieninės-vaškinės brandos javus.

Javų, ankštinių ir aliejinių augalų derliui nuimti reikia nedidelių 5-8 kg/s laidumo kombainų. Jei grūdai bus naudojami sėklai, vertėtų rinktis vokišką kombainą su aktyviuoju tiekiamuoju būgnu. Visi baltarusiški kombainai GS 812 komplektuojami su rapsų nuėmimo įtaisais. Jų kaina, palyginti su vakarietiška technika, mažesnė, todėl ir nuėmimo išlaidos mažiausios.

Bulvių derliui nukasti tikslinga taikyti atskirtinį būdą. Iš pradžių gumbus kasti mašina RL 1700, kuri supila gumbus į siaurą sampilą. Jiems pradžiūvus, galima surinkti kombainu. Taip kasimo išlaidos sumažinamos apie 17 proc., palyginti su tiesioginiu nuėmimu kombainais.

Šiuolaikinės žemės ūkio technikos efektyvumas

Agrotechnikos tyrimų, rekomendacijų bei mokslo ir gamybos literatūros duomenimis, modernios technikos naudojimas turi didelę įtaką augalų derlingumui ir derliaus kokybei. Remiantis šių tyrimų ir bandymų rezultatais bei 2010-ųjų statistikos duomenimis, apytikriai galima įvertinti šių mašinų efektyvumą.

Ražienų skutimas verstuviniais padargais didina grūdinių augalų derlingumą 5 proc. Taigi, esant 2010 m. šių augalų derlingumui 2,7 t/ha ir 517 Lt/t supirkimo kainai, potencialus ekonominis efektas būtų 69,8 Lt/ha. Verstuvinis skutiklis - būtina technologinė ekologinių ūkių mašina.

Lygusis laukų arimas grūdinių augalų derlingumą didina 12 proc. Remiantis 2010 m. derlingumu ir kainomis, potencialus ekonominis efektas yra 167,5 Lt/ha. Ekstremaliais klimato kaitos metais dėl vandens erozijos varsniniuose arimuose ir dirvožemio rūgštėjimo, derlingumas gali sumažėti net iki 50 procentų.

Priešsėjinis dirvos dirbimas reikiamu gyliu didina grūdinių augalų ir cukrinių runkelių derlių 5, o bulvių - 10 proc. Tad auginant grūdinius augalus potencialus efektas būtų  apie 69,8 Lt/ha (2,7 t/ha x 0,05 x 517 Lt/ha). Auginant bulves, efektas būtų apytikriai 725,7 Lt/ha (13,0 t/ha x 0,1 x 558 Lt/t). Tinkamas priešsėjinis įdirbimas cukriniams runkeliams duotų apie 272 Lt/ha (43,3 t/ha x 0,05 x 115 Lt/t) papildomų pajamų.

Įterpus visą mineralinių trąšų normą sėjant (sodinant), grūdinių augalų derlingumas padidėja 250-400 kg/ha, cukrinių runkelių - 5,66 t/ha, bulvių - 3-4 t/ha. Potencialus ekonominis efektas būtų: auginant grūdinius augalus 129,3-206,8 Lt/ha (0,25-0,40 t/ha x 517 Lt/ha), cukrinius runkelius 650,90 Lt/ha (5,66 t/ha x 115 Lt/t), bulves - 1 674-2 232 Lt/ha (3-4 t/ha x 558 Lt/t).

Pasėlių akėjimas padargais su lanksčiaisiais virbais vidutiniškai duoda apie 5 proc. grūdinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių derliaus priedą. Potencialus ekonominis efektas būtų: grūdiniams augalams - apie 69,8 (2,7 t/ha x 0,05 x 517 Lt/t), bulvėms - 362,7 (13 t/ha x 0,05 x 558 Lt/t), cukriniams runkeliams - 272 Lt/ha (43,3 t/ha x 0,05 x 115 Lt/t). Kai kuriose zonose auginant cukrinius runkelius ir akėjant jų pasėlius, gautas 6,8 t/ha derliaus priedas. Tokiu atveju piniginė išraiška sudarytų 782 Lt/ha (6,8 t x 115 Lt/t).

Tinkamas augalų purškimas pesticidais, paskleidžiant chemikalus nuo augalo viršaus iki apačios, duoda tokius derliaus priedus: javų - 9 proc., ankštinių augalų, bulvių ir cukrinių runkelių - po 20 proc. Potencialūs papildomų pajamų dydžiai būtų: javų - apie 126 Lt/ha (2,7 t/ha x 0,09 x 517 Lt/ha), ankštinių augalų - 174,66 Lt/ha (1,72 t/ha x 0,2 x 615 Lt/t), bulvių - 1 450,8 Lt/ha (13 t/ha x 0,2 x 558 Lt/t), cukrinių runkelių - 1 087,9 Lt/ha (43,3 t/ha x 0,2 x 115 Lt/t). Purkštuvai su papildomo oro srauto sistema sumažina pesticidų normą vienam hektarui apie 2 kartus ir chemikalų tirpalo normą iki 50-100 l/ha. Be to, apie du kartus sumažėja ir energijos sąnaudos įrangos gamybai ir naudojimui bei chemikalų gamybai. Tai sudaro sąlygas produkcijos kokybei gerinti ir aplinkos taršai mažinti.

Tolygus pievų ir ganyklų tręšimas mineralinėmis trąšomis ir akėjimas gali padidinti žolynų derlių atitinkamai 15 ir 5 proc. Standartinis pievų ir ganyklų derlius pinigine išraiška yra apie 165 Lt/ha. Pievas tinkamai tręšiant ir akėjant, galima tikėtis atitinkamai 24,75 ir 8,25 Lt/ha (iš viso 33 Lt/ha) papildomų pajamų. Nors nėra duomenų, kiek padidėja žolynų derlius pievas voluojant, tačiau ši technologinė operacija sumažina riziką užkrėsti pašarus pavojingomis galvijams ir žmogui bakterijomis Listeria monocytogenes.

Įterpiant skystąsias organines trąšas srutvežiais su įterptuvais, amoniako nuostoliai sumažėja vidutiniškai 75 proc. Vidutinė srutų norma - 10 t/ha (didžiausia - 20 t/ha), tai sudaro 2-3,15 kg/t azoto. Laistant srutas, išgaruoja amoniakas, turintis 0,15-0,2288 t/ha azoto maisto medžiagų (10 t/ha x (2-3,15 kg/t azoto) x 0,75). Šiuos nuostolius galima kompensuoti karbamidu, turinčiu 46,2 proc. azoto maisto medžiagų. Vertinant, kad karbamido kaina pavasarį-vasaros pradžioje yra 1 369,8 Lt/t, įterpiant srutas, galima sutaupyti 0,325-0,495 t azoto trąšų (0,15-0,2288)/0,462), kurios kainuotų 445,2-678,1 Lt/ha. Svarbu ir tai, kad įterpiant trąšas, sumažėja atmosferos tarša, išvengiama pavojaus žmogaus sveikatai. Srutų įterpimas į dirvą kainuoja iki 250 Lt/ha brangiau už srutų išlaistymą žarniniais skleistuvais, tačiau naudojant mašinas su įterpimo įranga, sutaupoma 195-428 Lt/ha tręšimo išlaidų.

J. Liaukonis

Mano ūkis, 2013/04