„Duomenų apie molio skalūnų angliavandenilius yra mažai. Mes neturime patikimų duomenų apie jų kiekius, paplitimą, prisotinimą ir t. t. Teoriniais skaičiavimais, geologiniai ištekliai gali siekti 500 mlrd. m3 dujų ekvivalentu. Bet čia tik teorinė „talpa“, visų dujų išgauti neįmanoma, galima diskutuoti tik apie 10 proc. ar, patobulėjus technologijoms, šiek tiek didesnę gavybą, – sako Juozas Mockevičius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius. – O paieškoms vykdyti universiteto diplomo ar vieno specialisto nepakanka. Ir išlaidos čia skaičiuojamos ne milijonais litų – apie 1 500 km2 ploto ištyrimas, leisiantis išsamiai nustatyti perspektyvumą ir galimą išteklių kiekį, gali kainuoti nuo 50 iki 100 mln. litų. Tai nėra baisūs pinigai, nes suradus nors vieną vidutinio dydžio Lietuvos mastais (arba nevertą dėmesio Norvegijos mastais) telkinį, pvz. 90–100 tūkst. t išgaunamų išteklių, jis šios dienos naftos kainomis generuotų apie 130–150 mln. Lt pajamų (ne pelno).“

Skalūninių dujų nauda Lietuvai įsitikinęs ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Kalbant apie skalūninių dujų pramoninę gavybą Lietuvoje, reikia atsiminti, kad tai sumažintų priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų, didintų dujų tiekimo patikimumą, skatintų konkurencingos nacionalinės ir regioninės dujų rinkos atsiradimą, mažintų dujų kainą, kurtų naujas darbo vietas (vienas gręžinys tiesiogiai sukuria maždaug 30 darbo vietų), didintų pramonės konkurencingumą, pritrauktų papildomų užsienio investicijų.

Valstybė papildytų savo biudžetą neinvestuodama į tai lėšų. Lietuvoje nustatytas mokestis už leidimą naudotis naftos ir dujų ištekliais sudaro 16–20 proc. išgaunamų išteklių vertės. Kitose pasaulio valstybėse šis mokestis vidutiniškai sudaro 7–10 proc. Kompanijos papildomai mokėtų 15 proc. pelno mokestį už parduodamas skalūnų dujas/naftą, pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, pavyzdžiui, už vandens naudojimą“, – teigia ministras.

Pavyzdžiai ir užkrečia, ir atbaido

Skalūninių dujų gavyba pasaulyje yra žinomas, bet kartu ir diskutuotinas reikalas. Sprendžiant iš įvairių šaltinių, JAV yra vienintelė valstybė, kurioje per pastaruosius 5 metus sparčiai išaugusi skalūninių dujų gavyba sukėlė tikrą revoliuciją. Iš daugiausiai gamtinių dujų importuojančios valstybės JAV tapo didžiausią dujų kiekį išgaunanti valstybė pasaulyje, pralenkusi Rusiją ir Iraną.

Lietuvos energetikos ministerijos duomenimis, 2011 m. vien tik skalūninių dujų JAV buvo išgauta beveik 200 mlrd. m3. Dėl išaugusios pasiūlos dujų rinkoje šių išteklių kaina nukrito iki rekordinių žemumų (2012 m. balandį Niujorko neatidėliotinų sandorių biržoje (Henry Hub) dujos kainavo mažiau kaip 200 Lt/tūkst. m3 (tuo metu Lietuvoje vidutinė dujų kaina siekė 1 390 Lt/tūkst. m3).

Mokslininkai skalūninių dujų populiarumą Jungtinėse Valstijose aiškina palankiu geologinių sluoksnių išsidėstymu: jų telkiniai beveik visur yra lengvai pasiekiami. Tuo tarpu Europoje ir Azijoje šie sluoksniai išsibarstę chaotiškai ir dažnai yra persidengę kitokios sandaros uolienomis.

Domėdamiesi šių dujų gavyba, rasime faktų, kad ir Amerikoje išgaunant dujas neišvengta nesklandumų – cheminės medžiagos, naudojamos dideliame vandens kiekyje, per įskilimus pateko į žemę. Pensilvanijoje ir Vajominge kurį laiką galiojo net laikinos rekomendacijos negerti vandens iš šulinių.

Europoje dėl neaiškių pasekmių aplinkai į skalūninių dujų gavybą žiūrima įtariai. Nuo amerikietiškos dujų išgavimo technologijos pirmoji atsiribojo Prancūzija. Didžioji Britanija paskelbė moratoriumą po to, kai 2011 m. pavasarį vandens sprogimai sukėlė nedidelius žemės drebėjimus Lankašyre. Rumunija ir Čekija įšaldė geologinę žvalgybą keleriems metams. Nepaisydama kai kurių valstybių atsiribojimo, dėl skalūnų žvalgybos tariasi Vokietija. Pastaruoju metu itin aktyviai į paieškas įsitraukia ir Lietuvos kaimynė Lenkija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai itin aktyviai dalyvauja diskusijose dėl skalūninių dujų gavybos perspėdami visuomenę, kad yra realus pavojus užteršti giluminius vandenis, nes procesas nėra visiškai hermetiškas. Tomo Tomilino, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo, nuomone, nei valstybė, nei visuomenė tam dar nepasiruošusi. „Žinoma, skalūninės dujos suteikia tam tikrą potencialą būti nepriklausomiems, tačiau yra ir labai pagrįstų abejonių dėl gavybos naudos. Juk dabar į Lietuvą ateina užsienio korporacija, kurios biudžetas dvigubai didesnis už visos Ukrainos. Mūsų aplinkosaugos priežiūra, galų gale mokesčių standartai yra pritaikyti mažoms įmonėlėms, o ne milžinui „Chevron“ ir tokiems kiekiams dujų. Jeigu tam nepasiruošime, galime pavirsti bananų valstybe su ištekliais, bet be galimybių juos kontroliuoti“, – mintimis dalijasi T. Tomilinas.

Gavyba – sudėtingas procesas

Norint išgauti skalūnines dujas, reikia daug ir labai gilių gręžinių. Todėl sprogdinamos giluminės uolienos, į kurias pumpuojamos vandenyje skiestos cheminės medžiagos. Gręžiniai, kurių gylis gąsdina gyventojus, geologams neatrodo grėsmingi. Sudėtingesnė jiems atrodo tik pati skalūninių dujų gavybos technologija. „Gręžiniai sudėtingesni negu vandens tiekimui ir kelis kartus gilesni, tačiau tai nėra kažkas neįprasto. Tradicinei naftai išgauti reikia 2 km ar dar gilesnio gręžinio, o molio skalūnams – apie 1700–1900 m. Su naftos gręžiniais turbūt visi apsiprato, nes jų prigręžta daugybė. Taigi gręžinys čia niekuo dėtas, baimę kelia dujų gavybos technologija. Procesas, kuris baugina pasaulį (gal mažiau Aziją ir Australiją), yra uolienų hidraulinis skaldymas, kitaip – plėšymas. Jei ne ši technologija, molio skalūnai ramiai slūgsotų milijonus metų ir nieko nedomintų. Tradicinė nafta ar dujos yra susikaupę koncentruotai vienoje žemės gelmių vietoje, vadinamojoje gaudyklėje arba struktūroje (kur nafta migruodama „įstrigo“ ir negali judėti per nelaidžius sluoksnius). Įgręžei gręžinį į tą „statinę“ ir pirmyn, nafta teka. Netradicinė nafta ar dujos yra ten, kurioje ir susidarė, t. y. kietoje, mažai poringoje uolienoje, kuri paplitusi dideliame plote. Nafta ar dujos yra išsisklaidę mažais lašeliais, ir juos reikia sugaudyti bei priversti kilti į viršų. Todėl uolienoje daroma dirbtinių plyšių sistema, taikant hidraulinio plėšymo technologiją, aukštu slėgiu į gręžinį pumpuojant vandenį, smėlį ir cheminių medžiagų mišinį,“ – pasakoja Juozas Mockevičius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Nors hidrauliniam skaldymui naudojamame mišinyje yra tik iki vieno procento cheminių medžiagų, gyventojams tai kelia įtarimų. J. Mockevičiaus nuomone, žemdirbius glumina naujovės, o ne pačių cheminių medžiagų naudojimas.

„Neteko girdėti, kad žemės ūkio gamintojai ar vartotojai labai domėtųsi pesticidų ar kitų cheminių medžiagų formulėmis, nors šios medžiagos nuolat patenka į gruntinius vandenis tręšimo metu. Bet kadangi tai daroma siekiant didesnio derliaus, tai negi pyksi, – ironizavo geologas. – Medžiagos, pavyzdžiui, kaustinė soda, boro rūgštis, peroksido sulfatas, nat­rio tiosulfatas ir pan., turi būti naudojamos atsakingai, į paviršių išgautas kiekis utilizuojamas ir t. t. Bet kol kas gavybos priešininkai tų argumentų negirdi, baugina vieni kitus būsima tarša, sprogdinimais. Europos Komisija irgi apie tai diskutuoja, rengiamos studijos tiek už, tiek prieš. Kur pakryps ES politika, turėtų paaiškėti metų pabaigoje.“

Pasak įmonės „LL investicijos“ („LL investicijos“ – Lietuvos naftos gavybos įmonė, kurios akcijų įsigijo JAV naftos gavybos kompanija „Chevron“ – aut. past.) direktorės Nataljos Haselton, seisminiai žvalgybiniai tyrimai bus atliekami remiantis visais saugumo reikalavimais, o žmonės anksčiau ar vėliau supras, kad šis projektas naudingas Lietuvai. „Mes laikysimės Lietuvos įstatymų. Mūsų kompanija paklūsta ES standartams bei Lietuvos normatyvams, tad prisiimame ir atsakomybę,“ – pabrėžia N. Haselton.

Žemės savininkai jaučiasi apgauti

Nors žemės sklypų savininkus Žemės įstatymas įpareigoja leisti atlikti žvalgybinius tyrimus, Tauragės rajono Žygaičių kaimo gyventojai pasiruošę bet kokia kaina išprašyti amerikiečių kompanijos „Chevron“ specialistus iš savo valdų. Gavę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pažadą, kad kol nebus išaiškinta tikroji poveikio aplinkai padėtis, žemės gelmių tyrimo procesas nebus vykdomas, žygaitiškiai vienytis pakvietė kaimynines Šilutės ir Šilalės bendruomenes, kurių teritorijose taip pat planuojama skalūninių dujų paieška.

„LL investicijos“ naudojasi žmonių patiklumu ir per tarpininkus sudarinėja vienašališkas sutartis. Gyventojai iš anksto nebuvo informuoti, vieni iš kitų sužinojo apie tai, kad seniūnijoje kažkas ragina pasirašyti neaiškias sutartis. Žemės ūkio specialistė kviesdavo žemės valdos savininką į seniūniją ir aiškindavo, kad bus vykdomi paprasčiausi tyrimai – pakasinės, gal vamzdelį kokį paklos, ir viskas, o nuostolius esą kompensuos, – piktinosi apgaulingais paaiškinimais Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas. – Gerai, kad žmonėms kilo įtarimas dėl tokių sutarčių teisėtumo. Tuoj buvo pastebėta, kad parašas sutartyje ne to žmogaus, kuris ragina pasirašyti, o „LL Investicijos“ atstovo.“

Žygaičių bendruomenės pirmininkas džiaugiasi, kad kaimo gyventojai ­pasirodė esą ne iš kelmo spirti. Nepuolė aklai pasirašyti sutarčių, o ėmėsi aiškintis situaciją. „Žmonės pas mus nepėsti, protingi, tuoj išsiaiškino, ką reiškia skalūninių dujų tyrimas ir naudojimas. Kai sužinojom, kas tos skalūninės dujos ir kaip jos išgaunamos, mums plaukai ėmė šiauštis,“ – sako J. Nairanauskas.

Stabdyti negalima leisti

Nuogąstavimus dėl galimos skalūninių dujų tyrimo ir gavybos žalos Tauragės rajono gyventojai išsakė ne tik rajono valdžiai, bet ir Seimo nariams, siuntė raštą Prezidentei. Ypač baiminamasi, kad gręžiniai pažeis melioracijos sistemas, nes ūkininkams tai atneštų didžiulių nuostolių.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Vyriausybei stabdyti skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje bei nutarė sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, kurie įvertintų situaciją ir pateiktų Vyriausybei išvadą. Tai atitinka bend­ruomenės lūkesčius – sustabdyti žemės gelmių tyrimo procesą. Žygaitiškiai norėtų, kad būtų nutrauktas sutarčių sudarinėjimas ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Tuo tarpu, Lietuvos geologijos tarnybos teigimu, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas Šilutės ir Tauragės plotams atliktas dar 2011 metais. Tada ir buvo nuspręsta, kad skalūninių dujų žvalgyba šioje teritorijoje (išskyrus saugomas teritorijas) yra galima.

Energetikos ministras J. Neverovičius teigia suprantantis tokį bendruomenių reiškiamą susirūpinimą dėl planuojamos skalūnų  žvalgybos, nes tai nauja veikla Lietuvoje, su kurios ypatumais žmonės nepakankamai supažindinti. „Kai žmonėms trūksta informacijos, nauji  projektai priimami priešiškai ir nenoriai. Dėl to yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad vos davus leidimą, prasidės masinis gręžinių gręžimas. Iš tiesų, iki 2020 m. Lietuvoje gali būti išgręžti tik 2–5 specialūs bandomieji gręžiniai ir, priklausomai nuo gautų rezultatų, kompanijos spręs, ar tikslinga Lietuvoje investuoti į pramoninę skalūninių dujų ar naftos gavybą. Tikrai nesinorėtų, kad menku vietos gyventojų informuotumu pasinaudotų skalūninių dujų gavyba nesuinteresuotos lobistų grupės, kurios siekia sustabdyti šių dujų žvalgybą ir potencialią gavybą Lietuvoje, taip užkertant kelią atsirasti alternatyviems dujų šaltiniams. Tačiau už gamtines dujas  mokant vieną didžiausių kainų Europoje, esant priklausomiems nuo vienintelio tiekėjo, sąskaitoms už šildymą artėjant prie keturženklės sumos, o kaimuose ir rajonuose esant dideliam nedarbo lygiui (galima būtų vardinti ir toliau), būtų nelogiška ir neracionalu atsisakyti tiesioginių užsienio investicijų ir galimybės Lietuvoje ištirti dujų potencia­lą, kuris perspektyvoje galėtų reikšmingai sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams“, – sako ministras J. Neverovičius.