Praėjusieji metai - rekordiniai pagal daugelio žemės ūkio augalų rūšių derlingumą. Tą nulėmė palankios agrometeorologinės sąlygos šalyje. Tik sojoms, lubinams, grikiams jie nebuvo tokie palankūs - vėlyvas pavasaris, vėsoka vasara ir drėgnas ruduo neleido išauginti didelių jų derlių.

Ko galima pasimokyti iš praėjusių metų patirties? Dalis ūkininkų, vos atšilus orams, paskubėjo sojas pasėti. Sėklos subrinko, bet joms nespėjus sudygti, orai atvėso. Nors didelių šalnų nebuvo, subrinkusias sėklas užpuolė puviniai ir jas supūdė. Sudygusios sėklos atlaiko net stipresnes šalnas. Joms sudygti reikia bent 10 dienų, kad dirvos ir oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Deja, orų prognozės ilgesniam laikotarpiui dar nėra tikslios. Ankstyva sėja labai prisideda prie geresnio derliaus išauginimo, o ir derliaus nuėmimas nenusitęsia į vėlyvą rudenį. Todėl kartais ankstyvos sėjos rizika pasiteisina, ypač auginant nedidelius plotus. Atskirais metais bandymuose gautas geras derlius pasėjus sojas net balandžio pabaigoje.

Garantuotam derliui gauti visgi patartina mūsų krašte sojas sėti antroje gegužės pusėje, nusistovėjus šiltesniems orams. Laikotarpį iki sėjos rekomenduojama išnaudoti kovai su piktžolėmis: akėjant dirvą, o chemizuotuose ūkiuose panaudojant ir herbicidus (kaip rodo patirtis, vienas iš geresnių herbicidų sojoms yra Fenix). Sėklą būtina apvelti nitraginu, o dirvą - privoluoti.

Apsauga nuo piktžolių - svarbiausia sojų agrotechnikos priemonė geram derliui gauti. Geriausia parinkti nepiktžolėtus plotus, patartina sėti plačiais tarpueiliais ir turėti padargus jiems purenti. Taip sutaupoma daug brangių sėklų ir sunaikinama 80-90 proc. piktžolių. Nepakeičiama priemonė - pasėlių akėjimas. Taip sunaikinama (ar bent jau nuvarginama) daug piktžolių, sumažinamas denitrifikacijos pavojus ir taupoma drėgmė. Nereikėtų pamiršti ir išlikusių stambesnių piktžolių išravėjimo. Jų sausosios masės derlius - tolygus prarastam sojų derliui. Ūkininkaujant chemizuotai piktžolių galima sėkmingai atsikratyti panaudojant tam skirtus herbicidus. Gaila, kad Lietuvoje nesugebame ne tik patyrinėti, bet ir registruoti sojų apsaugai skirtų herbicidų. Kai kurie augintojai sėkmingai panaudojo priešsėjinius herbicidus.

Vėsoką 2012 m. vasarą sojos augo gerai, tačiau brendimas užsitęsė iki rugsėjo pabaigos. Drėgnas ruduo neleido laiku nukulti derliaus. Kai kurie ūkininkai jas baigė kulti net gruodžio pradžioje. Gera sojų savybė - stiprios, sandarios ir nehigroskopiškos ankštys bei atsparūs išgulimui stiebai. Ukrainietiškos sojos Annuška ir austriškos Merlin išsiskiria ir tuo, kad jų ankštelės atsparios sproginėjimui (tai dažnai atsitinka su lubinais ir kai kurių veislių sojomis).

Sojos labai teigiamai reaguoja į patręšimą fosforo ir kalio trąšomis bei nedideliu startiniu azoto kiekiu, kuris būtinas pirmaisiais sojų augimo tarpsniais, kol dar neišsivysčiusios gumbelinės bakterijos.

Labai svarbu tinkamų mūsų agroklimato sąlygoms sojų veislių parinkimas. Deja, kol kas tai palikta saviveiklai, o pagrindiniai veislių tyrėjai ir toliau lieka ūkininkai. Galbūt sojomis nesidomima todėl, kad ne genetiškai modifikuotų sojų veisles kuria ne itin turtingos firmos? Kaip ir 2011-aisiais, taip ir pernai savo sklype tęsiau ukrainiečių selekcijos firmos „Sojų amžius" sukurtų septynių sojų veislių bandymą. Sojos sėtos po sojų be papildomo tręšimo. Laukelių dydis - 20 m², 4 eilutės, tarpueiliai - 50 cm. Bandymas pasėtas rankine sėjamąja „Senjor", sėklos norma-100 kg/ha, tarpueiliai purenti rankiniu purentuvu.

Sojų veislių bandymų duomenys, Dotnuva, 2012 m.

Veislė            Žydėjimo pradžia               Augalų aukštis, cm     Derlius, t/ha

Annuška            07.10                                     80                             1,8

F 01                  07.20                                     74                            2,15

Biliavka            07.24                                      70                              1,6

Anastazija        07.20                                      82                              1,5

Monika             07.25                                      100                             1,5

KS-11             07.30                                      80                               1,0

Silosinė             08.10                                      118                 Nesubrendo

Sojos subrendo rugsėjo viduryje, tačiau nukultos vėlai, tik pagerėjus orams - spalio 19 dieną Winterstaiger kombainu. Sėklų derlius, kaip ir buvo tikėtasi, gautas mažesnis negu 2011 metais. Geriausiai (kaip ir užpernai) užderėjo sojos F 01. Jos turi stiprius stiebus ir labai atsparios išgulimui, matyt, tai ir nulėmė geresnį derlių.

Maloniai nustebino jaunas ūkininkas Nerijus Mileris iš Kėdainių rajono, sojas auginęs pirmą kartą ir net 200 ha plote, o piktžoles naikino daugkartiniu akėjimu. Nepaisant nepalankių agrometeorologinių sąlygų, jis sugebėjo gauti iš hektaro bemaž po 1 toną ekologiškų sėklų ir jas sėkmingai pardavė. Šiais metais jis planuoja sėti ne mažesnį plotą. Įsigyjo modernų tarpueilių purentuvą, sėjamąją ir sojas augins plačiais tarpueiliais. Nenusivylė sojomis patyrę ūkininkai Saulius Daniulis iš Ukmergės rajono, Kęstutis Mykolaitis iš Marijampolės rajono, Romualdas Misevičius iš Biržų rajono ir kiti sumanūs žemdirbiai.

Kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, auginantys sojas ir jas naudojantys pašarams savo ūkiuose, piktinasi, kad kontroliuojančios įstaigos neįskaičiuoja sojų derliaus ir siūlo jas parduoti ir pirkti vėl... Reikėtų tokių nesąmonių atsisakyti. Būtina organizuoti šalyje vertingų sojų veislių sėklininkystę. Taip sutaupytume nemažai lėšų ir sojų veislės greičiau aklimatizuotųsi ir adaptuotųsi mūsų krašte. Tą akivaizdžiai patyriau augindamas daugiau negu 10 metų vertingą kanadietišką sojų veislę Alta, kurios derlius kasmet didėjo.

Auginant ne genetiškai modifikuotas sojas, jų paklausa neribota. Nelabai deramasi ir dėl kainų. Gerai patyrinėjus ir patobulinus sojų auginimo agrotechniką bei parinkus tinkamiausias veisles, derlius būtų kur kas didesnis. Panaši situacija prieš 20 metų buvo su rapsais. Skirtingai negu su sojomis, rapsų tyrimams Lietuvoje buvo mestos didelės pajėgos ir to rezultatas akivaizdus - rapsai auginami dažname ūkyje.

Sojos derlingumu ir derliaus kokybe nė kiek nenusileidžia rapsams. Jų kol kas nepuola ligos ir kenkėjai, beveik nereikia azoto trąšų. Jei sojų būtų auginama bent 100 000 ha (tiek, kiek ir rapsų) - apsirūpintume baltymingu maistu, geru aliejumi ir pašarais, turėtume gerus priešsėlius ir nereikėtų pirkti mažiausiai 10 tūkst. tonų taršios ir brangios salietros.

Dotnuvos eksperimentinis ūkis išbandė ir nenusivylė sojų ir kukurūzų mišinių auginimu ir jų nauda galvijų pašarams. Viename pašariniame vienete pašaro grynas kukurūzų pasėlis sukaupia 90 g baltymų, o su sojomis - iki 135 gramų. Šiemet ūkyje tokių pasėlių plotus numatoma gerokai išplėsti. Beje, vėlyvųjų veislių sojų (būtent tokios ir tinka auginti silosui) sėkla bemaž dvigubai pigesnė. Auginamiems mišiniams pravartu parinkti tinkamas veisles, kad kukurūzų vaškinės brandos tarpsnis sutaptų su sojų pilnosios brandos tarpsniu - žemiausiai išsidėsčiusios ankštys pradeda geltonuoti, o lapai dar nenukritę. Kukurūzų tankumas turėtų būti apie 100 000 vnt./ha, o sojų - 200 000 vnt./ha. Kukurūzai sėjami 70-90 cm tarpueiliais. Sojos įsėjamos į tarpueilių vidurį, kai kukurūzai būna pasiekę 10-15 cm aukštį.

Taigi, sojoms reikia daugiau dėmesio ir jos atsidėkos su kaupu. Ukrainietiškų ne GM sojų veislių auginimu susidomėta Lenkijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir net Estijoje. Įrengiant sojų bandymus tose šalyse daug pasidarbavo mūsų kraštietis dr. Egidijus Vilčinskas.

A. Svirskis

Mano ūkis, 2013/03