Žalumynų auginimas šiltnamyje – tai geriausias būdas ankstyvą pavasarį apsirūpinti šviežiomis bei vitaminingomis daržovėmis. Dauguma žalumyninių daržovių nereikalauja aukštos temperatūros, užauga greitai. l abiausiai paplitusios ankstyvosios daržovės – salotos, svogūnai, ridikėliai. Taip pat galima užsiauginti pipirnių, krapų, salierų, petražolių.

Kovo  pradžioje  šiltnamyje jau galima sėti salotas, ridikėlius, krapus, pipirnes. Šiems augalams augti švieso jau pakanka, o jei  paspaus šaltukas, prireiks šiek tiek pašildyti šiltnamį. Kai 10 cm gylyje dirvos temperatūra įšyla iki 4–5 ^oC, daržovių sėklos pradeda dygti.

Geras gūžinių salotų derlius

Rodos, paprasčiau užsiauginti lapinių salotų negu gūžinių, tačiau savo šiltnamyje galite užsiauginti ir gūžinių salotų, tik reikia žinoti kai kuriuos agrotechnikos elementus. Pavasarį nešildomuose, polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose didžiausias gūžinių salotų derlius gaunamas pasodinus jas kovo antroje pusėje. Salotos šiltnamyje sodinamos daigais – tada jos užauga 3–4 savaitėmis anksčiau.

Pagrindiniam dirvos tręšimui negalima naudoti mėšlo – jis netinka salotoms. Negalima salotų pertręšti ir azoto trąšomis, nes azoto perteklius yra kenksmingas. Pusė azoto trąšų normos reikia išberti prieš daigų sodinimą, o kitą pusę – kai salotos pradės sukti gūžes.

Daigai sodinami trečdalį puodelio paliekant virš žemės paviršiaus. Jei daigai pasodinami  per  giliai,  salotos  nesuka  gūželių arba jos būna prastos kokybės. Norint gauti gerai suformuotas gūželes, labai svarbu, kad jos būtų pasodintos tinkamu atstumu. Tankiai auginamos gūžinės salotos irgi nesuformuoja gūželių. Taigi, nelygu gūželių dydis, šių salotų daigai sodinami 20x20 arba 25x25 cm atstumais.

Kad gūželės būtų geros kokybės, svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą šiltnamyje. Iki gūželių sukimo pradžios temperatūra turėtų būti 16–18 ^oC dieną, o naktį – 10–12 ^oC. Gūželių formavimosi metu oro temperatūra šiltnamyje neturi būti aukšta: dieną – 12–14 ^oC, naktį – 8–10 ^oC. Esant aukštai temperatūrai, salotos sparčiai auga, galvelės būna purios. Kai per mažai šviesos arba kai salotos pasėtos ar pasodintos per tankiai, augalai ištįsta, nesuka gūželių, prastai auga lapai.

Salotos turi silpnai išvystytą šaknų sistemą, todėl visą augimo laikotarpį jos reikalauja tinkamos drėgmės palaikymo. Laistoma daug, bet rečiau. Kai trūksta drėgmės ir laikosi aukšta temperatūra, salotos augina žiedynus, nesuka gūželių, lapai  būna  kartūs,  apdega  jų pakraščiai. O kai žemė per drėgna, pailgėja augalų vegetacija, deformuojasi lapai. Salotos jautrios dirvos rūgštumui. Jei dirva per rūgšti, jos blogai auga, smulkėja gūželės, gelsta lapai. Trūkstant azoto ir fosforo, augalai lėčiau auga, formuoja mažas gūželes.

Esant dideliam oro ir dirvos drėgnumui, salotos suserga. Oro drėgmė turi būti apie 70–80 proc. Esant oro drėgmei 85 proc., salotų augimo trukmė sutrumpėja, gūželės būna sunkesnės. Salotas geriau laistyti rytais, o palaisčius šiltnamį išvėdinti.

Kodėl salotos formuoja žiedynus?

Šviesa – vienas svarbiausių salotų augimo veiksnių. Sparčiam žaliosios masės sukūrimui reikia intensyvaus apšvietimo. Nepakankamo apšvietimo sąlygomis augančios salotos nesukaupia cukrų ir vitamino C, todėl būna neskanios. Ankstyvųjų veislių salotos gerai auga, kai šviesus periodas trunka 9–12  val. Esant trumpai dienai, jos ilgiau neformuoja žiedynų.Todėl reikia pasirinkti veisles, skirtas ankstyvajam auginimui. Yra salotų veislių, tinkamų auginti ir ankstyvuoju, ir vėlyvuoju laikotarpiu. Kai diena ilga ir šviesos  intensyvumas didelis, salotos augina žiedynus. Kad jos žiedynų neformuotų, reikėtų pasirinkti tinkamą veislę ir ją auginti tokiu metu, kada ji ir skirta auginti.

Auginant salotas susiduriama su kai kuriais jų fiziologiniais sutrikimais: paruduoja lapų pakraščiai, lapai tampa skaidrūs ir pan. Šie sutrikimai atsiranda dėl pernelyg aukštos temperatūros, esant dideliems temperatūros svyravimams, maisto medžiagų trūkumui ar pertekliui.

Lapų kraštų parudavimas atsiranda dėl perteklinės transpiracijos, kuri pasireiškia, kai po ilgai trukusių apsiniaukusių orų pasirodo saulė ir staiga padidėja apšvietimo intensyvumas. Jei per didelė grunto drėgmė arba salotos pertręštos, taip pat susidaro palankios sąlygos šiai ligai atsirasti. Ligą gali išprovokuoti ir laistymas iš viršaus. Ji labiau pasireiškia pavasarį, kai ilga diena, geras apšvietimas ir aukšta temperatūra. Be to, ši liga atsiranda, kai grunte per daug azoto, kalio, mangano arba kai trūksta kalcio, kai dirva rūgšti. Ligos atsiradimui turi įtakos ir veislė. Siekiant išvengti šio sutrikimo, augalus reikėtų saikingai laistyti ir tręšti.

Jei salotos sparčiai auga, jei pernelyg intensyvus apšvietimas arba dirvoje trūksta kalcio, salotų lapai gali nudegti. Tada atsiranda baltų dėmių, sukeliančių lapų kraštų džiūvimą (gyslos išlieka žalios). Liga atsiranda, esant žemai kalcio koncentracijai grunte.

Jei salotos nors kelias dienas auga žemesnėje negu 10 ^oC temperatūroje ir didelis šiltnamio oro drėgnis (apie 100 proc.), gali atsirasti lapų skaidrumas. Skaidrumą sukelia tarpląstelinės erdvės prisotinimas vandeniu. Padidinus oro temperatūrą, šių požymių galima išvengti.

Taigi, kad salotos užaugtų kokybiškos, reikia tolygiai laistyti gruntą, sodinti tinkamu atstumu, nepertręšti augalų azoto trąšomis, laistant neaplieti salotų lapų. Dirvoje turi būti pakankamas kalcio kiekis, o dirvos rūgštumas – pH 6,5–6,8.

Apie lapinių salotų auginimą

Lapines salotas galima sodinti  daigais arba sėti tiesiai į gruntą šiltnamyje. Sėjant salotas tiesiai į gruntą, sėjama eilutėmis, į 1m²  įterpiama 0,2 g sėklos. Sėjama 0,5 cm gylyje, 15–20 cm atstumu tarp eilučių. Kai daigai turi 1–2  tikruosius lapelius, salotos retinamos, paliekant augalus kas 5–6 cm. Temperatūra augimo metu turėtų būti 15–18 ^oC. Salotos laistomos rytais, pradžiūvus žemei, tada šiltnamis išvėdinamas. Kai salotų lapai uždengia žemę, laistomi tik tarplysviai. Vieną ar du kartus salotos palaistomos trąšų tirpalu (20 g/10 l vandens).

Į šiltnamį salotų daigai sodinami, kai žemės temperatūra 10 cm gylyje siekia 8–9 ^oC. Lapinių veislių salotos sodinamos 15x15 cm atstumu.

Kad ridikėliai užaugtų sultingi

Tinkamiausias ridikėlių sėjos laikas, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekia 5 ^oC. Ridikėliai sėjami tiesiai į dirvą eilutėmis, 1,5 cm gylyje. Jei ridikėliai pasėjami giliau, jų šakniavaisiai būna nestandartiniai. Kai temperatūra pasiekia 12–15 ^oC, ridikėliai sudygsta po 4–5 dienų. Sudygę ridikėliai nesušąla net ir tuomet, kai temperatūra nukrenta iki - 2–3 ^oC šalčio. Tačiau tada jie greičiau augina žiedynus.

Sėjant ridikėlius, 1 m²  išberiama 5–8 g  sėklų. Jei sėjami ridikėliai, kurių lapų skrotelė smulki, tarp eilučių paliekami 5–6 cm atstumai. Stambialapiams ridikėliams eilutės daromos kas 10–12 cm. Jei ridikėliai sudygo per tankiai, juos būtina retinti, kai pasirodo pirmasis tikrasis lapelis. Kovo mėnesį pasėti ridikėliai užauga per 3–5 savaites (nelygu veislė). Pasėjus ridikėlius, lysvės uždengiamos agroplėvele  –  taip ne tik apsisaugoma nuo kenkėjų, bet ir anksčiau sulaukiama derliaus.

Kad ridikėlių šakniavaisiai būtų sultingi, dirva turi būti puri ir humusinga. Be to, reikia palaikyti tinkamą dirvos drėgmę ir oro temperatūrą. Iki šakniavaisių susidarymo pradžios augalai laistomi retai, 18–20 ^oC temperatūros vandeniu, o pradėjus jiems formuotis – gausiai, 10–12 ^oC (vėsoku!) temperatūros vandeniu. Kai išauga trečias lapelis (tada pradeda formuotis šakniavaisiai), laistoma po 5 l/ m² vandens iš pradžių kas trečią dieną, o vėliau po 10 l/m² vandens kas antrą.

Formuojantis šakniavaisiams, ridikėliams reikia daug vandens – vienai daliai sausųjų medžiagų susidaryti ridikėliui reikia 800 dalių vandens. Kai trūksta vandens, šakniavaisiai būna smulkūs, sumedėję. Šaltu oru laistoma retai ir saikingai, šiltu – gausiai ir dažnai. Jei laistoma su pertraukomis, šakniavaisiai nustoja augę, gali sutrūkinėti. Išdžiūvus žemei, šakniavaisiai dažnai išpursta. Santykinė oro drėgmė turi būti 60–65 proc. Jei dirvos drėgmė per didelė, augalų augimas pristabdomas, pagelsta lapai, šakniavaisiai nevisiškai nusispalvina.

Geriausiai ridikėliai auga, kai dirvos ir oro temperatūra 18–20 ^oC. Jei žemės ir oro temperatūra didesnė kaip 20 ^oC, normalus šakniavaisių augimas sutrinka – suveša lapai, lėčiau auga šakniavaisiai, jie deformuojasi, kietėja ir išpursta, būna kartoki, aštrūs.

Todėl būtina palaikyti tokį temperatūros režimą: iki sudygimo 20–22 ^oC (oro ir dirvos), 5–7 dienas po sudygimo – oro 5–6 ^oC, dirvos 15 ^oC; šakniavaisių formavimosi pradžioje – oro 8–10 oC, dirvos 12 ^oC.  Tolimesnės  vege tacijos metu  optimali  oro  temperatūra  saulė- tą  dieną  16–18 ^oC, apsiniaukusią 12–14 ^oC, naktį 8–10 ^oC, o dirvos  temperatūra 12–15 ^oC. Tada šakniavaisiai užaugs gražūs ir sultingi. Kai oro temperatūra šiltnamyje aukšta, ridikėliai pradeda auginti žiedynus. Todėl šiltnamį patartina intensyviai vėdinti.

Krapų auginimas

Krapų sėklos pradeda dygti 3 ^oC temperatūroje. Kai temperatūra pasiekia 12–15 ^oC, krapai sudygsta po 2 savaičių. 1 m² išberiama 20–25 g sėklų. Eteriniai aliejai, esantys sėklose, neleidžia joms greitai sudygti, todėl prieš sėją sėklos pamirkomos šiltame vandenyje. Sėjama eilutėmis (5–6 cm tarpeliais tarp eilučių) ar pakrikai. Sėjos gylis 2 cm, sėjama į drėgną dirvą.

Optimali temperatūra krapams augti yra 15–17 ^oC. Esant aukštesnei temperatūrai, augalai gali pradėti žydėti. Jei dienos ilgumas yra 14 val. ir daugiau, krapai greitai pradeda žydėti. Juos tada reikia lieti retai, tačiau dirva turi būti giliai sudrėkinta. Šiltnamį reikia nuolat vėdinti. Anksti pasėti ir šiltnamiuose išauginti krapai turi gerokai mažiau aromatinių medžiagų. Trūkstant šviesos, negaminami eteriniai aliejai ir augalai yra mažiau aromatingi. Kovo mėnesio pradžioje pasėjus krapus, derlius imamas po 40–50 dienų. Krapai pjaunami, kai pasiekia 15– 25 cm aukštį.

Špinatų auginimas

Tai greitai auganti daržovė – nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo praeina 30–45 dienos. Augalai atsparūs šalčiui. Sėklos dygsta 2–5 ^oC temperatūroje. Daigai ir augalai ištveria šalčius iki -6 ^oC. Optimali temperatūra augalų augimui ir vystymuisi 15 ^oC. Špinatų šaknų sistema silpna, todėl jie reiklūs drėgmei. Esant sausam ir karštam orui, augalus reikia gausiai laistyti. Kai trūksta drėgmės, pri- stabdomas lapų augimas, jie tampa grubūs, augalai greičiau formuoja žiedynus. Esant aukštai temperatūrai (per 20 ^oC) ir drėgmės trūkumui, ilgesnei kaip 12 val. dienai, augalai taip pat formuoja žiedynus.

Špinatai kovo pradžioje sėjami į šildomus šiltnamius, o į nešildomus gerokai vėliau – balandžio 15–20  dienomis. Sėjos gylis 2–3  cm. Sėti reikia eilėmis, į kvadratinį metrą įterpiant 10–15 g sėklų. Augalai sudygsta po 7–12 dienų. Sudygę išretinami kas 6–10 cm. Špinatai auginami gerai sukultūrintoje, turtingoje organinių medžiagų dirvoje. Jie jautrūs dirvos rūgštumui, per didelei ar per mažai dirvos drėgmei. Dirvos rūgštumas turi būti pH 6,6–7,0. Jei dirva labai rūgšti, augalai žūsta. Špinatai nereiklūs šviesai, tačiau, esant dideliam jos trūkumui, sulėtėja augalų augimas, lapuose susikaupia mažiau vitamino C.

Jei dirvoje yra daug humuso, geriau špinatųpapildomainetręšti. Šių daržovių nerekomenduojama tręšti mėšlu, nes tai turi neigiamos įtakos jų skoniui. Fosforo ir kalio trąšomis vegetacijos metu tręšti nerekomenduojama, nes jos skatina žiedynų formavimąsi.

Špinatų derlius imamas atrankiniu būdu, kai augalas turi 6–10 lapų. Peraugę lapai tampa grubūs, netinkami vartoti, praranda maistines savybes, ypač baltymus. Derlius imamas per kelis kartus. Jei nuimant augalų derlių nepažeidžiamas augimo kūgelis, špinatai nesunkiai vėl atželia.

Lapinių salierų auginimas

Geriau  lapinius  salierus  šiltnamyje sodinti daigais. Salierų sėklos dygsta labai lėtai, o ir patys augalai iš pradžių auga labai lėtai. Rekomenduojama prieš sėją sėklas mirkyti, kol jos pradės klijuotis. Prieš sėją išmirkytos sėklos apdžiovinamos ir sėjamos į dėžutes, pripildytas kraikinių durpių ir smėlio mišiniu (2:1). Sėklos sėjamos 0,3–0,5 cm gylyje. Po sėjos dėžutės uždengiamos plėvele, kad ne taip greitai garuotų drėgmė.

Sėklos  sudygsta  per  12–15  dienų.  Esant per mažam apšvietimui, salierų daigai papildomai apšviečiami 10–12 val. per parą. Kai jie suformuoja 1–2 tikruosius lapelius, pikuojami į vazonėlius ar dėžutes 4–5 cm atstumu. Salierų daigai auga 55–60 dienų.

Polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose salierai sodinami kovo-balandžio mėnesiais. Daigai sodinami eilėmis lygiame paviršiuje. Sodinimo schema  20x5–10 cm. Norint gauti gerą lapų derlių, augalus reikia gausiai laistyti. Laistoma du kartus per  savaitę, išliejant 10–15 l/m² vandens. Derlius imamas, t. y. lapai pjaunami, praėjus 55–60 dienų po daigų sodinimo.

Lapinių petražolių auginimas

Lapinės petražolės pasižymi atsparumu šalčiui, tačiau joms sudygus ši savybė labai susilpnėja. Į šildomus šiltnamius petražoles  galima sėti ne anksčiau kaip vasario mėnesį. Jų augimo metu temperatūra turėtų būti 10–12 ^oC, o šviesai petražolės nereiklios.

Sėjos gylis – 1,5–2 cm. Sėjama eilėmis, tarp kurių atstumas 15 cm. Sėklos dygsta palyginti ilgai – per 15–20 dienų, esant 5 ^oC oro temperatūrai. Kai augalai turi du lapelius, jie retinami. Vėliau dar kartą retinami, kai išleidžia 5–6 lapelius, paliekant eilėje tarp augalų 5–6 cm atstumą. Derlius imamas praėjus 60 dienų po sudygimo.

Gražgarsčių auginimas

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa Lam.) pasižymi trumpu vegetacijos periodu ir atsparumu šalčiui. Geriausiai auga, esant 15–18 ^oC temperatūrai. Esant karštam ir sausam orui, augalai formuoja smulkius lapus, augina žiedynus. Šiltnamyje šias daržovės galima auginti nuo sausio vidurio. Sėklos sėjamos 1–1,5 cm gylyje, eilutėmis. Atstumai tarp augalų –  5–8 cm. Jei pasėlis per tankus, augalai  greitai formuoja žiedynstiebius.

Rekomenduojama  temperatūra  iki  sudygimo 25 ^oC. Pasirodžius skilčialapiams, temperatūra dvi dienas sumažinama iki 10 ^oC, kad augalai neištįstų. Vėliau, augalų augimo metu, temperatūra turėtų būti 15–17 ^oC.

Gražgarstės dygsta greitai – daigai pasirodo po 2–3 dienų. Juos geriausia laistyti per sietelį, kad neišgultų. Augalai linkę kaupti nitratus, todėl geriau jų netręšti. Derlius imamas, kai susiformuoja 10–15 cm skersmens lapų skrotelė. Nuimti derlių reikia laiku, kad augalai nepradėtų formuoti žiedynstiebių.

Pipirnių auginimas

Anksčiausiai pipirnes (kitaip dar vadinamas kres salotomis) šiltnamyje galima sėti vasario pradžioje. Sėjos norma 0,5–1,2 g/m². Sėjama eilėmis kas 10–13 cm. Sėjos gylis – 1–1,5 cm. Iki sudygimo temperatūra turėtų būti 22–25 ^oC. Kai sudygsta, 2–3 dienas temperatūra sumažinama iki 10–12 ^oC, o vėliau, augimo metu, temperatūra turėtų būti 14–18 ^oC. Kai temperatūra aukšta, augalai yra lepūs, greitai vysta, kai žemesnė, auga lėčiau, jų prekinė išvaizda geresnė. Laistant reikia stengtis neaplieti lapų.

Lapinių garstyčių auginimas

Lapinės garstyčios – vienamečiai salotiniai augalai. Jos nereiklios šilumai, greitai auga. Pradedant vasario mėnesiu, jų galima pasisėti kelis kartus ir turėti vos ne ištisus metus. Techninę  brandą  augalai pasiekia praėjus 25–30 dienų po sėjos. Agrotechnika analogiška kaip ir auginant pipirnes.

Svogūnų laiškų auginimas

Šiltnamyje būtina skirti kampelį ir svogūnams.Prieš sodinimą svogūnų ropelių kakleliai nupjaunami arba ropelė mirkomos 12 val. šiltame (35–38 ^oC) vandenyje, arba visą parą – vėsesniame (25–30 ^oC).

Geriau sodinti saldžiųjų ar pusiau aštriųjų veislių svogūnus, mat jie greičiau suželia. Atželdinimui geriausiai tinka daugializdžiai svogūnai – tada iš vienos ropelės išauga daugiau laiškų. Daugelio šiuolaikinių veislių ropelės turi ilgą fiziologinį ramybės periodą, todėl, netinkamai pasirinkus veislę, galima ir nesulaukti, kol svogūnai atžels. Beje, svogūnų laiškų galima užsiauginti pasėjus Parade veislės  svogūnų, skirtų laiškų auginimui. Jie neformuoja ropelių, o laiškai užauga per 60–75 dienas.

Didžiausias svogūnų laiškų derlius gaunamas pasodinus 3–5 cm skersmens ropeles, jų svoris paprastai būna 50–60 g. Ropelės sodinamos viena prie kitos, įgilinant 1/2–2/3 jų dalis į supurentą, patręštą ir drėgną žemę. 1 m² išsodinama 12–15 kg ropelių (priklauso nuo ropelių dydžio).

Po sodinimo svogūnai gausiai palaistomi šiltu vandeniu – 10–12 l/m². Po savaitės svogūnai palaistomi dar kartą. Pirmąsias 7–10 dienų temperatūra dieną turėtų būti 18–23 ^oC, o vėliau – ne aukštesnė kaip 16–19 ^oC (naktį 2–4 laipsniais žemesnė). Šiltnamis nuolat  vėdinamas. Kai temperatūra šiltnamyje žemesnė negu 15 ^oC, svogūnų laiškai auga ilgiau – iki 45–50 dienų. Kai temperatūra 20 ^oC, vegetacijos periodas trunka iki 25 dienų. Esant optimaliai oro temperatūrai, laiškų derlius imamas po 28–30 dienų.

Kad svogūnai gerai atželtų, dirvą reikėtų  pašildyti. Derlius imamas, kai laiškai būna 25–30 cm ilgio. Tris keturias dienas iki laiškų nuėmimo svogūnų rekomenduojama nelieti, kad nesusigadintų produkcijos kokybė.