Panevėžio rajono ūkininko Gintauto Domino ūkyje darbai verda tarsi sklandžiai veikiančiame fabrike - tas įspūdis dar labiau sustiprėja įžengus į daržovių prekinio paruošimo cechą, kur nenutrūkstamu srautu konvejerių labirintais rieda bulvės ir svogūnai. Kad ūkis būtų toks, koks yra šiandien, daug prisidėjo ir Europos Sąjungos parama - vien pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" ūkiui skirta beveik 3 mln. litų. Paties ūkio investicijos į modernizavimą 2012 m. siekė beveik milijoną litų.

Perekšlių kaimo ūkininko Gintauto Domino augalininkystės ūkis iš viso dirba 1 500 žemės ūkio naudmenų, iš kurių apie 300 ha skirta daržovėms. Kadangi pagal darbo imlumą daržovių priežiūra reikalauja kone 10 kartų daugiau darbo sąnaudų negu javai, ūkio šeimininkas skaičiuoja, kad jo dirbamas plotas galėtų būti prilyginamas per 3 000 ha dirbančiam javų ūkiui.

Pasėlių struktūroje javai sudaro 1 210 ha, bulvės - 250, svogūnai - 40 ha. Ūkininko įsitikinimu, auginant daržoves labai svarbu specializacija. Jis pažįstamus daržininkus taip ir skirsto - šitas geras morkininkas, anas - svogūnininkas, o dar kitas - kopūstininkas. Jis pats pasirinko bulves ir svogūnus, nes šios dvi kultūros turi daug bendrų agrotechnikos elementų. Be to, svogūnų ir bulvių derliui doroti tinka tie patys kombainai. Per metus užauginama apie 11 000 tonų bulvių, 2 200 - svogūnų ir 6 200 tonų javų.

G. Domino ūkyje dirba 90 darbuotojų (49 moterys ir 41 vyras): 20 mechanizatorių, 4 sunkvežimių vairuotojai, 4 agronomai, ekonomistė, juriskonsultantė, buhalterė, administracijos darbuotojai ir darbininkai, kurie daugiausia triūsia prie daržovių rūšiavimo. Net 12 darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Šeimininkas didžiuojasi, kad ūkyje dirba daug jaunų žmonių - nuo to gerėja atmosfera kolektyve, didėja darbų sparta. Iki 20 metų amžiaus yra 2 darbuotojai, 20-30 metų - 18, 30-40 metų - 17 ir  40-50 metų - 29 darbuotojai. Ūkininkas džiaugiasi administracija, kurios pagrindą sudaro trys jauni vyrai - visi 1986 m. gimimo, neseniai baigę universitetus: „Jais visiškai pasitikiu, galiu drąsiai išvažiuoti į keliones ir palikti ūkį".

Šiokių tokių sunkumų kyla tik tuomet, kai nuimamas bulvių derlius ir maždaug dviem mėnesiams reikia į darbą papildomai priimti 40-50 žmonių. Norinčių dirbti surasti tikrai sunku. Nereti ir tokie atvejai, kad vakar priimtas į darbą, kitą dieną žmogus jau registruoja nedarbingumo pažymėjimą ir daugiau nebesirodo...

Dideliame ūkyje didelės ir išlaidos. Ūkininko skaičiavimu, didelę jų dalį sudaro kurui skirtos lėšos: prieš porą metų išleista 424 tūkst. Lt, o šiemet 950 tūkst. Lt (nors dirbamos žemės plotai beveik nepakito), išlaidos elektrai pakilo nuo 68 tūkst. iki 220 tūkst. litų. Na ir, žinoma, kyla atlyginimai: 2012 m. atlyginimams skirta 2 mln. 200 tūkst. Lt, vien mokesčių tais metais valstybei sumokėta 1,5 mln. Lt, o pelno daug nėra - pernai jo gauta 182 tūkst. Lt.

Kooperatyvas nenuvylė

G. Domino įsitikinimu, derliaus užauginimas - tai tik 30 proc. visos sėkmės. Visa kita lemia sandėliavimas, prekinis paruošimas ir gebėjimas parduoti. Būtent dėl to prieš kelerius metus ir kilo idėja suburti augintojų kooperatyvą - 2006 m. įkurta kooperatinė bendrovė „Savas derlius". „Pagrindinis šio kooperatyvo įkūrimo tikslas - dirbti su prekybos tinklais, užtikrinti stabilų produkcijos tiekimą ir sukoncentruoti tokį kiekį daržovių, kad jų užtektų ištisus metus", - paaiškina G. Dominas.

Pirmiausia susikooperavo du ūkininkai - Gintautas Dominas ir Saulius Račkauskas. Tais pačiais metais buvo nupirkta pirmoji daržovių fasavimo linija. Į kooperatyvą laikui bėgant įsijungė ir daugiau ūkininkų. Dabar kooperatyvas jungia šešis ūkininkus - prie steigėjų dar prisidėjo Paulius Speičys, Ugnė Tuminskė, Mantas Župerka ir Valda Dominaitė. Naujų narių pirmiausia reikėjo tam, kad būtų paįvairintas produkcijos asortimentas - atsirado morkų, burokėlių, obuolių, uogų. Vis dėlto pagrindinė „Savo derliaus" produkcija nuo pat pradžių buvo ir iki šiol išliko bulvės ir svogūnai.

Kooperatinėje bendrovėje „Savas derlius" dirba 6 žmonės. „Direktorė, administratorius, du buhalteriai, du fasuotojai, kurie dirba prie naujos fasavimo linijos, - tai ir visi kooperatyvo darbuotojai", - skaičiuoja G. Dominas. Pagrindinė „Savo derliaus" produkcijos dalis parduodama didiesiems prekybos tinklams, dalis realizuojama kavinėms, restoranams, eksportuojama į užsienį. „Savas derlius" veikla puikiai atitinka bendrovės pavadinimą - parduoda išskirtinai tik kooperatyvo narių užaugintą produkciją, visiškai neužsiima perpardavinėjimu. Kooperatyvo reikmėms skiriama 5 proc. nuo apyvartos - tiek pakanka jam išsilaikyti.

Visi kooperatyve esantys ūkininkai savo produkciją pardavimui paruošia patys. Kooperatyvas fasuoja tik nedidelę dalį daržovių - maždaug penktadalį narių užaugintos produkcijos. O štai parduodama per kooperatyvą gerokai daugiau - per 80 proc. užaugintos produkcijos. „Šiaip prekiaujame grynai mūsų narių užauginta produkcija, nieko neperpardavinėjame", - dar kartą pabrėžia G. Dominas ir kartu patikina, kad nė vienam nariui nedaroma spaudimo, kokią dalį užaugintų daržovių jis privalo realizuoti per kooperatyvą.

„Mūsų verslo administratorius Aurimas Briedis kariauja su prekybos tinklais kiekvieną dieną. Ten galioja laukiniai įstatymai, nėra jokių sentimentų, vienintelis ir pagrindinis kriterijus - pinigai", - G. Dominas džiaugiasi, kad dabar dėl realizacijos nei jam, nei kitiems kooperatyvo nariams galvų nebereikia kvaršinti. Tarp kitko, A. Briedis yra baigęs psichologijos studijas - labai praverčia bendraujant su prekybos tinklais...

Pasvarstymai apie bendruomeniškumą

Ūkininkas neslepia džiugesio, kad jam pavyko rasti kolegų, kuriais galima visiškai pasitikėti. Dėl naujų narių priėmimo sprendžia visi kooperatyvo nariai, o pagrindinis priėmimo kriterijus - ar kooperatyvas sugebės parduoti to naujo nario produkciją. Labai svarbu žinoti, kad ūkininkas užaugins tokios kokybės daržoves, kokių reikia, ir negadins gero kooperatyvo vardo, bandydamas po jo vėliava „prastumti" bet ko.

G. Dominas save laiko bendruomenišku žmogumi, nors pripažįsta, kad tokių mūsų šalyje reta. „Neturėjimas bendruomeniškumo, pavydas - tai pagrindinė mūsų, lietuvių, bėda. Nuolat jaučiame nepasitenkinimą dėl to, nes nesugebame susišnekėti. Turime išmokti susikalbėti tarpusavyje, tik tai išgelbės Lietuvą. Manau, kad mūsų atveju kooperavimosi idėja visiškai pasiteisino", - tikina ūkininkas.

Pasak jo, tikrą kooperatyvą turi valdyti tik to kooperatyvo nariai ir labai blogai, kai kooperatyvas virsta pelno siekiančia įmone. „Savas derlius" neturi jokių skolų, niekada iš nieko nėra skolinęsis, visas veiklai reikalingas lėšas sudeda ūkininkai.

Šviežios bulvės - per Jonines

Paprastai produkcijos pardavimo srautai išdėliojami taip, kad jos užtektų ištisus metus. Štai 2011 m. derliaus bulvėmis baigė prekiauti 2012 m. liepos 25 dieną - taigi, prabėgus mėnesiui nuo naujojo derliaus pradžios. Šviežios bulvės dažniausiai pradedamos tiekti per Jonines. Tada jos būna ir pačios brangiausios, tik toks geras periodas trunka labai trumpai - vos apie savaitę... Ankstyvųjų bulvių derlius būna nedidelis, iki 20 t/ha., o štai vėlyvųjų veislių bulvės uždera kur kas gausiau - kasama iki 70 t/ha.

Geriausias bulvių sodinimo laikas yra nuo balandžio 25 iki gegužės 5 dienos - kuo anksčiau, tuo geriau. Skaičiuojama, kad jau nuo gegužės 1 dienos kiekviena suvėluota diena mažina derlių po 1 t/ha. Kaina, kurią pavyksta gauti už bulves, būna labai nevienoda: tarkime, 2011 m. buvo didžiausios bulvių supirkimo kainos (vidutiniškai 1,05 Lt/kg), o 2012 m. - mažiausios (0,48 Lt/kg). Tas pats ir su svogūnais: 2011 m. už jų kilogramą pavyko gauti 1,20 Lt, o štai pernai kaina krito tris kartus ir vidurkis tesiekė 0,40 Lt/kg. Atitinkamais šuoliais skiriasi ir kooperatyvo metinės pardavimo pajamos: 2011 m. jos perkopė 6 mln. litų, o štai pernai buvo kone dvigubai mažesnės - 3,6 mln. Lt.

G. Dominas padejuoja, kad nemažai sąnaudų pareikalauja produkcijos pakavimas, ženklinimas, gabenimas: transportuojamas daržoves tenka sukrauti ant palečių - tai reiškia, kad palyginti pigi prekė (tarkime, 600 kg bulvių) vežama ant brangaus padėklo, kurių kiekvienas kainuoja 20 Lt. Paprastai kaskart nuvežus į prekybos tinklus, nurašoma 30 proc. palečių. „Tiesiai šviesiai sakau - labai daug dirbame šiukšlynui", - apgailestauja ūkininkas.

Parama naudotasi ne kartą

Ir G. Domino ūkis, ir kooperatinė bendrovė „Savas derlius" gerai išnaudojo galimybes plėtrai pasinaudodami paramos lėšomis. Parama, gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamybą) buvo skirta bulvių paruošimo linijai, svogūnų ir morkų prekinio paruošimo linijai, 2 javų kombainams, bulvių kasimo kombainui, 4 traktoriams, 2 teleskopiniams krautuvams, 2 dujiniams krautuvams, 2 trąšų barstomosioms, sėjamajai, plūgui, purkštuvui.

Dar keturis kartus ūkis pasinaudojo parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas" antrąją veiklos sritį, kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Įgyvendinus šiuos supaprastinta tvarka parengtus projektus, įsigyta mobilioji džiovykla, trąšų barstytuvas, žoliapjovė, keli šimtai medinių konteinerių, birių produktų transporteris, dvi mobilios šaldymo įrangos, svogūnų kotelių nupjaustymo aparatas, pakavimo linija, trąšų maišų keltuvas ir kita reikalinga technika.

Kooperatinės bendrovės „Savas derlius" investicijos į ūkio modernizavimą 2012 m. siekė pusę milijono litų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" žemės ūkio produktų perdirbimui praėjusių metų pabaigoje bendrovei skirta 1 153 192 Lt parama. Šis projektas dar tik pradedamas įgyvendinti ir pagal numatytąjį planą turėtų būti baigtas 2014 m. pavasarį.

Dar 2008 m., prieš ekonominį sunkmetį, kai buvo sudėtinga maitinimo įstaigoms rasti darbuotojų, atsirado poreikis skustoms bulvėms ir luptiems svogūnams. Per krizę tokių paruoštų daržovių poreikis sumenko. Dabar ši rinka vėl atsigauna, tad įgyvendinus pastarąjį didžiulį projektą bus įrengtas modernus daržovių skutimo cechas. Kooperatyvo administracijos skaičiavimu, tai leis padidinti bulvių pardavimus 15 procentų. Skaičiuojama paprastai: prekybos tinklams reikia tik idealios prekinės išvaizdos daržovių. Bet koks įbrėžimas, atsiradęs derliaus nuėmimo metu, iš karto sugadina išorinę prekinę kokybę. Tačiau nuskutus tokią bulvę, visų tų įbrėžimų nelieka. Taigi, skutimo įranga leis realizuoti ir menkų išorinių defektų turinčius gumbus, kurie būtų atmesti kaip netinkami gabenti į prekybos centrus. Tokių bulvių vien G. Domino ūkyje per metus susidaro maždaug 500 tonų.

Šiandien G. Dominas valdo vieną stambiausių prekinių daržininkystės ūkių šalyje - tokį lygį pasiekė per du dešimtmečius. „Aš čia vietinis - Perekšlių kaime gyveno ir mano seneliai, ir proseneliai. Ir visi žemę dirbo", - didžiuojasi žemdirbys. 1990 m. pirmoji sėja buvo 23 ha plote, 1999 m. - jau 163 ha, dabar dirba 1 512 ha (2/3 iš jų nuosavos žemės). Per pastarąjį dešimtmetį į ūkį investuota daugiau kaip 20 mln. Lt. Paramos per 10 metų, pradedant nuo SAPARD programos, gauta 4,6 mln. Lt. Ūkininkas skaičiuoja, kad vienai darbo vietai sukurti jo ūkyje skirta 200 000 Lt investicijų.