Prieš aštuoniolika metų pradėję auginti putpeles Elektrėnų savivaldybėje, Vievininkų kaime gyvenantys Urbonavičiai buvo vieni iš daugelio Lietuvoje ėmęsi šio verslo. Tuo metu ne vienas tikėjo, kad šie maži paukšteliai deda vos ne aukso kiaušinius. Ketinančių iš jų sukurti klestintį verslą ar bent jau patiems sveikai maitintis radosi tiek, kad net buvo įkurta Lietuvos putpelių augintojų draugija. „Įšokome į paskutinį vagoną", - taip verslo pradžią apibūdina Daiva Urbonavičiūtė. Šiandien šeimos ūkis - vienas didžiausių mūsų šalyje ir, vaizdžiai tariant, tapo putpelių verslo garvežiu.

Pradėję nuo dvidešimties Jono Skonsmano, šių paukštelių populiarinimo pradininko Lietuvoje, padovanotų putpelių, Urbonavičiai kantriai iškentė nepalankiausius metus, pirko dedekles iš nusprendusių trauktis iš šio verslo, veisė savas ir pamažu plėtėsi. Šiandien Daivos Urbonavičiūtės ūkyje auginama beveik 5 tūkstančiai paukščių, kurie per dieną padeda apie 4 tūkstančius kiaušinių, o įskaitant inkubatoriaus putpeliukus ir veislinius pulkus - apie 7 tūkstančiai putpelių.

Paukščių ferma sutelpa pusšimtyje kvadratinių metrų

Šie skaičiai apgaulingai verčia manyti, kad putpelių ūkis - didžiulis. Tuo tarpu visa ferma telpa 50 kv. m ūkiniame pastate ir atskirai įrengtame inkubatoriuje. Fermoje dirba Daiva ir jos tėvai, o vyras tvarko buhalteriją. Elena Urbonavičienė prižiūri paukščius, tėtis Rimantas atsakingas už techniką ir mėšlo išvežimą, o Daiva rūpinasi kiaušinių realizacija.

Ūkyje Urbonavičiai perina, augina ir laiko dedekles. Putpelių kiaušinių inkubacija trunka 17 parų. Išsiritęs paukštelis tesveria 6-8 g, per 30 dienų pasiekia beveik suaugusio paukščio masę, o po keturiasdešimt penkių pradeda dėti kiaušinius. Tai mažiausias naminis vištinis paukštis, dedantis didžiausius kiaušinius, palyginti su bendra kūno mase. Po metų dedeklės utilizuojamos ir pakeičiamos naujomis. Tiesa, putpelių amžius gerokai ilgesnis, tačiau jos tampa neproduktyvios.

„Jonas Skonsmanas, su kuriuo dirbau Vievio paukštyne, laisvose patalpose laikė savo putpeles, todėl žinojau, kaip jas reikia prižiūrėti, kuo lesinti. Jis šių paukščių parsivežė iš Maskvos K. Timiriazevo instituto, iš Estijos ir Prancūzijos. Mūsiškės turi ir prancūziškų, ir estiškų putpelių genų", - pasakoja Rimantas Urbonavičius.

Iš pradžių į pasiūlytą verslo idėją Urbonavičiai žiūrėjo gana skeptiškai, nors dovanotus paukščius prižiūrėjo rūpestingai. Tuo metu daug kas jau augino putpeles ir pardavinėjo kiaušinius. Po privatizacijos vajaus Elena liko be darbo, mokslus baigusiai Daivai jo rasti taip pat nesisekė, o Rimanto gaunamas atlyginimas nedžiugino. Tuomet šeima ir nusprendė plėsti verslą ir išsikovoti sau vietą gana užpildytoje nišoje. Konkurencija buvo didžiulė, norint parduoti kiaušinius, tekdavo mažinti kainą, todėl kelerius metus verslas buvo nepelningas.

Maži paukšteliai patys apšildo patalpą

„Pradėjome ne iš gero gyvenimo. Pagalvojome, kad žinome, kaip elgtis su putpelėmis. Kitas pliusas buvo geografinė padėtis. Gyvename tarp dviejų didžiausių šalies miestų, tad žinojome, kad turėsime kur parduoti kiaušinius", - pradžią prisiminė Daiva.

Šeimininkas pats ūkiniame pastate sumontavo narvelius, apšvietimą ir ventiliaciją, įrengė inkubatorių. Čia jam ypač pravertė per trisdešimt penkerius darbo metus Vievio paukštyne sukaupta energetiko patirtis. Putpelių „viešbutis" įrengtas keliais aukštais, kiekviename „kambaryje" glaudžiasi kelios dešimtys paukščių.

Narvelius Rimantas Urbonavičius iš metalinių tinklų sukonstravo taip, kad paukščių mėšlas iškrenta ant surinkimo skardos, todėl pačiuose narveliuose švaru ir sausa, o „grindis" sumontavo šiek tiek nuožulniai, kad padėti kiaušiniai patys išriedėtų į tam skirtą lataką.

Vis dėlto darbo šioje fermoje daug. Septintą valandą ryto paukščiai lesinami pirmą kartą. Stebint putpeles atrodo, kad tai labai rajūs paukščiai. Jie nuolat snapeliais barbena pašaro lovelį. Daiva patikina, kad taip ir yra - putpelės pusryčiauja keturias penkias valandas, kai tuo tarpu išpilstyti pašarą į lovelius užtrunka iki dviejų valandų. Palesinus paukščius, surenkami kiaušiniai, jie pakuojami į dėžutes, švarinamasi ir tvarkomasi. Devynioliktą valandą vėl pildomi lesalo loveliai ir renkami kiaušiniai.

Norint, kad pupelės kasdien dėtų kiaušinius, reikia sudaryti geras laikymo sąlygas ir gerai maitinti. Dedeklės produktyvios tik tuomet, jei laikomos erdviuose, sausuose ir švariuose narveliuose, gerai apšviestoje patalpoje. Tiesa, jos apšildyti nereikia, paukšteliams užtenka jų pačių skleidžiamos šilumos.

Tuo tarpu inkubatoriaus gyventojai reikalauja ne tik šilumos, bet ir gerokai daugiau priežiūros. Tai labai judrūs paukščiukai, vis įsigudrinantys pabėgti. Mažus ir trapius putpeliukus nelengva sugaudyti. Tam ūkio šeimininkai naudoja specialius į drugių gaudykles panašius sietelius.

Ūkis dar turi neišnaudotų galimybių

Apie 200 g sveriantis paukščiukas per dieną sulesa 60 g lesalo ir tiek pat palieka mėšlo. Per savaitę jo prisikaupia visa traktoriuko priekaba. Putpelių mėšlu Urbonavičiai tręšia ne tik savo žemę, jo lieka ir kaimynams. Pavasarį netgi susidaro norinčių jo gauti eilė - tenka net į grafiką surašyti.

„Be eilės gauna tik J. Skonsmanas, nes jam iki gyvenimo pabaigos būsime skolingi už verslo idėją. Iš kaimynų pinigų neimame, o atvažiavusiems iš toliau sakau - duokit kaip bažnyčioje, kiek negaila", - sako Daiva ir prisipažįsta, kad šios nišos iki galo dar neišnaudoja.

Kita neišnaudota verslo idėja - pardavinėti veislinius paukščius ir perinimui skirtus kiaušinius. Dabar, kai produkcijos nereikia vežti į kiekvieną parduotuvėlę, Daiva jau pamąsto ir apie plėtros galimybes. Margi putpelių kiaušinukai ypatingai gražiai atrodo nudažyti, todėl prieš Velykas Daiva parduotuvėms pasiūlė juos marginti.

„Ne vienus metus dirbau kaip taksistė. Būdavo, atlenki pasato sėdynę, prisikrauni padėklų iki pat lubų, važiuoji nuo vienos parduotuvės iki kitos ir barstai kaip druską po kelias dėžutes kiaušinių", - realizacijos sunkumus prisimena Daiva. Dabar ūkininkė turi daugiau laiko, nes produkciją pristato į didžiųjų parduotuvių bazes.

„Ūkininkės Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkyje vyksta uždaras gamybos procesas - nuo kiaušinio iki kiaušinio: auginamas tėvinis paukščių pulkas, renkami inkubaciniai kiaušiniai, perinami savoje perykloje, auginamos putpelės dedeklės, tiekiami rinkai maistiniai kiaušinai. Elektrėnų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šį ūkį priskyrė mažos rizikos ūkių grupei, nes nei dėl paukščių gerovės, nei dėl sveikatingumo, nei dėl į rinką tiekiamos produkcijos saugumo nenustatė jokių pažeidimų", -teigia Ingrida Kazkienė, VMVT Elektrėnų vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė.

Putpelių kiaušinių skonis panašus į vištų, tačiau jiems priskiriama gydomųjų savybių. Mažųjų kiaušinukų baltymas nesukelia alergijos, išvirtus juos galima valgyti su lukštu, kuris turtingas natūralaus, geriausiai organizmo pasisavinamo kalcio. Tuo tarpu putpelių mėsa labai skiriasi nuo vištienos, yra pripažintas delikatesas. Kartais Urbonavičiai pasilepina putpeliena, tačiau auginti mėsinių paukščių neketina.

Mano ūkis, 2013/03