Vienas svarbiausių lauko darbų pavasarį - pasėlių tręšimas, o žiemkenčiams tai pats pirmasis darbas, kurio ūkininkai stengiasi nepavėluoti. Pagrindinis tręšimas vasarojui bus atliekamas prieš sėją arba sėjos metu. Niekas neabejoja, kad tik tinkamai patręštose dirvose gerai dera augalai ir yra užkertamas kelias dirvų kokybės blogėjimo procesams. Tręšimo planavimas ir dideliuose, ir mažuose ūkiuose tapo neatsiejama verslo plėtojimo dalimi.

Visiems aktualu, ar sėkmingai peržiemos žiemkenčiai ir kokį vaizdą javų laukuose išvysime ankstyvą pavasarį. Kol kas galime tik spėlioti bei teoriškai svarstyti galimas skirtingas situacijas. Praėjęs ruduo buvo dėkingas augalų grūdinimuisi. Laikotarpiu, kai vyravo saulėti orai, o naktimis švelniai pašaldavo, augalai spėjo sukaupti daug sausųjų medžiagų. Šilti rugsėjo ir spalio orai bei pakankamas drėgmės kiekis dirvožemyje buvo palankūs žiemkenčiams bei rapsams gerai augti.

Gruodį vyravo šalti, sniegingi ir vėjuoti orai, šalčiausia buvo gruodžio 18-24 dienomis. Kritulių per mėnesį iškrito 132 proc. daugiamečio vidurkio. Dažnai sningant, mėnesio pradžioje susidariusi sniego danga palaipsniui storėjo ir mėnesio viduryje siekė 13 cm, o trečiojo dešimtadienio viduryje - 25 cm. Po pustymo pažeme sniego danga laukuose pasidarė netolygi.

Nuo gruodžio 25-osios, prasidėjus atodrėkiams ir palijus, sniegas sparčiai tirpo ir mėnesio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis siekė 7 cm, pasirodė protirpos. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje dirvožemis žieminiuose kviečiuose buvo įšalęs 10 cm, susidarius storesnei sniego dangai dirvožemis pradėjo atitirpti iš apačios ir įšalo liko tik keli centimetrai. Tačiau šis atšilimas buvo trumpalaikis. Sausio mėnesį vėl įsivyravo neigiamos temperatūros ir gausiai pasnigo. Iššalimo grėsmė žiemkenčiams sumažėjo - jie vėl atsidūrė po sniego apklotu. Nors javams pagelbėti niekuo nebegalime, tačiau stebėti žiemos oro sąlygas bei pasvarstyti, ar viskas buvo padaryta laiku ir kokybiškai rudenį ir ką teks daryti pavasarį, yra naudinga.

Sprendimai, siejami su keliamais gamtosauginiais ir ekonominiais reikalavimais, leidžia nustatyti racionalias tręšimo sistemas, lemiančias efektyvų sėjomainos produktyvumo padidėjimą ir dirvos našumo išsaugojimą. Daugelis ūkininkų naudojasi LŽŪKT specialistų sudarytais žemės ūkio augalų tręšimo planais.

Augalų derliai išaugo, tačiau jie nėra stabilūs. Racionalų trąšų panaudojimą lemia dirvožemio ir augalų tyrimų rezultatų taikymas planuojant augalų tręšimą mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Mokslo rekomenduojamos vidutinės trąšų normos turi būti koreguojamos pagal dirvoje esančių maisto medžiagų kiekius: azoto - pagal mineralinį azotą, o fosforo ir kalio - pagal judriuosius fosforą ir kalį. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tyrimais nustatyta, kad nuo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje priklauso žemės ūkio augalų derlius ir azoto trąšų efektyvumas. Mažiau azotinguose dirvožemiuose azoto trąšų augalams reikėtų skirti daugiau, o didėjant dirvožemio azotingumui, šių trąšų kiekis turėtų būti mažinamas.

Trąšos, visų pirma azoto, yra viena iš pagrindinių priemonių sprendžiant gyventojų aprūpinimą maistu. Deja, azoto trąšos augalų tręšimui dažnai naudojamos neefektyviai, o tai gali sukelti azoto junginių išsiplovimą į gruntinius vandenis, upių ir kitų vandens telkinių taršą. Mūsų šalyje ūkininkai, siekdami gausaus žemės ūkio augalų derliaus, kartais labai neatsakingai tręšia didelėmis azoto trąšų normomis, kurios ne visuomet atitinka augalų poreikius ir šio elemento išteklius dirvožemyje. Todėl dažnai pažeidžiami gamtosauginiai reikalavimai, išauga produkcijos gamybos kaštai.

Nei per anksti, nei per vėlai

Azotas yra svarbiausias augalų mitybos elementas. Ir derlinguose, ir nenašiuose dirvožemiuose ūkininkaujantys žemdirbiai skuba patręšti pasėlius pirmiausia azoto trąšomis. Svarbu nesuvėlinti pagrindinio tręšimo, tačiau tręšti įšalusias dirvas, neprasidėjus žiemkenčių vegetacijai, neracionalu - augalai dar nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų, didelė jų dalis vos prasidėjus atlydžiui nusiplauna su paviršiniu vandeniu. Tik atsinaujinus žiemkenčių vegetacijai ir nesant kliūčių įvažiuoti į dirvą dėl drėgmės pertekliaus reikėtų išberti pirmąją pagrindinę azoto trąšų normą. Tyrimais nustatyta, kad būtent vegetacijos pradžioje žiemkenčiams azotas yra reikalingiausias ir jo sunaudojama daugiausiai. Tačiau, jei pavasaris bus staigus, su gausiais sniego tirpsmo vandenimis, esant šlapioms dirvoms, nereikėtų viršyti racionalios, dirvožemio sąlygas bei planuojamą derlių atitinkančios azoto normos.

Nereikėtų pamiršti, kad žiemos pobūdis lemia dirvožemio azoto išsiplovimą. Žiemos laikotarpiu mineraliniam azotui iš dirvožemio išplauti palankiausios sąlygos esti tada, kai vyrauja pliusinės temperatūros, o kritulių kiekis smarkiai viršija daugiamečius vidurkius. Be to, jeigu rudens oro temperatūra yra aukštesnė negu pavasarį, tai turi įtakos organinės medžiagos mineralizacijai ir mineralinio azoto susikaupimui dirvožemyje. Tai įvertinus, galima realiai suplanuoti ir būsimą pasėlių tręšimą. Be to, tikslius duomenis apie azoto kiekį skirtinguose Lietuvos dirvožemiuose kasmet savo internetiniame tinklalapyje skelbia LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija.

Gamtos ir žemdirbių dėlionės gali skirtis

Pateiksime savo tyrimų duomenis, kurie iliustruoja, kad ne visada tikslinga naudoti dideles mineralinių azoto trąšų normas. Gamtos dėlionės kartais kardinaliai skiriasi nuo žemdirbių dėlionių.

Ilgamečiai žemės dirbimo ir tręšimo tyrimai Dotnuvoje (rotacijoje žieminiai kviečiai-vasariniai rapsai-vasariniai kviečiai-vasariniai miežiai-žirniai) parodė, kad augalų derlingumą iš esmės lėmė dirvožemio granuliometrinė sudėtis, jo turtingumas mitybos elementų, tręšimas ir, be abejo, meteorologinės sąlygos.

Bandymų įrengimo metais vidutinio sunkumo priemolyje judriojo P₂O₅ buvo 320 mg kg^-1, judriojo K₂O - 261 mg kg^-1, bendrojo N - 0,123 proc., humuso - 2,1 proc., pH 6,8, o smėlingame lengvame priemolyje - atitinkamai 107, 157, 0,108, 1,6 ir 6,2.

Žemės dirbimo sistemų variantai:

T -tradicinis dirbimas (gilus arimas, priešsėjinis seklus purenimas, sėja);

S - supaprastintas dirbimas (skutimas, priešsėjinis seklus purenimas, sėja);

M - tiesioginė sėja.

Tirtas tręšimas: 1 - netręšta; 2 - vidutinės trąšų normos; 3 - padidintos normos.

Trąšų normos apskaičiuotos pagal dirvožemio savybes (makro- ir mikroelementų, organinės medžiagos kiekį, pH, molio dalelių kiekį, dirvožemio tankį, armens sluoksnio storį) bei planuojamą derlių. PK trąšos visiems augalams buvo išbertos prieš pat javų sėją. Azoto trąšomis žieminiai kviečiai buvo tręšiami anksti pavasarį, atsinaujinus jų vegetacijai ir technikai laisvai galint įvažiuoti į dirvą (1/2 visos metinės normos), krūmijimosi tarpsniu (1/3 normos) ir javams plaukėjant (1/6 normos). Vasarojus azoto trąšų vidutinėmis normomis tręštas prieš pat javų sėją (2/3 normos) ir krūmijimosi tarpsniu (1/3 normos), o padidintomis normomis tręštas prieš pat javų sėją (1/2 normos), krūmijimosi tarpsniu (1/3 normos) ir javams plaukėjant (1/6 normos). Dėl labai didelio dirvožemio fosforingumo, fosforo trąšos vidutinio sunkumo priemolyje nebuvo naudojamos.

ŽIEMINIAI KVIEČIAI

Vidurio Lietuvos vidutinio sunkumo priemolio rudžemiuose, turtinguose mitybos elementų, perteklinės drėgmės sąlygomis žieminių kviečių derlingumas buvo net 32 proc. mažesnis negu optimalios drėgmės metais. Tačiau nei šiais, nei optimalios drėgmės metais nebuvo tikslinga auginamus kviečius tręšti padidintomis azoto normomis. Nepriklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir taikomo žemės dirbimo, kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, teatseikėjo vidutiniškai 2,91 kg grūdų priedą. Smėlingo lengvo priemolio dirvožemiuose, vidutiniškai turtinguose mitybos elementų, auginant žieminius kviečius azoto trąšų normą tikslinga buvo didinti ir optimalios, ir perteklinės drėgmės metais, tačiau tik taikant tiesioginę sėją.

Žieminiai kviečiai: ar racionalu tręšti padidintomis normomis?

Ar racionalu tręšti padidintomis azoto normomis, iliustruoja paprastas pavyzdys. Remiantis būsimomis 2013 m. azoto trąšų pardavimo bei 1 klasės grūdų supirkimo kainomis, gausus tręšimas būtų pelningas tik tuo atveju, jei 1 kg azoto trąšų (veikliosios medžiagos), viršijantis vidutinę normą, atseikėtų ne mažiau kaip 4,9 kg grūdų, tręšiant karbamidu, 5,3 kg - tręšiant KAS, 5,7 kg - amonio salietra arba 5,8 kg - KAN.

2000-ųjų augalų vegetacijos laikotarpis buvo permainingas: šiltas, sausringas pavasaris, optimalaus drėgnumo birželis ir perteklinio drėgnumo liepa. Vidutinio sunkumo priemolyje įrengtame bandyme prikulta vidutiniškai 7,0 t ha^-1, smėlingame lengvame priemolyje - 5,5 t ha^-1 grūdų. Žemės dirbimo sistemų skirtumai neturėjo lemiamos reikšmės derlingumui, tačiau tręšimas mineralinių trąšų vidutinėmis normomis derlingumą padidino 36 proc., o tręšimas padidintomis normomis grūdų derlingumo iš esmės nebepakeitė, t. y. kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, teatseikėjo 1,14-1,98 kg grūdų priedą. Smėlingame lengvame priemolyje M sistemoje grūdų derlius buvo 7 proc. mažesnis negu T ir S sistemose.

Didinant mineralinių NPK trąšų normą (netręšta → vidutinė norma → padidinta norma), žieminių kviečių grūdų derlingumas dėsningai didėjo. Vidutinės trąšų normos jį padidino vidutiniškai 71 proc., palyginti su netręštais kviečiais, o kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, davė 10,97-14,52 kg grūdų priedą.

2005-aisiais pavasaris ir pirmasis vasaros mėnuo buvo optimalaus drėgnumo, tačiau sausringa liepa. Vidutinio sunkumo priemolyje žieminių kviečių grūdų derlingumas svyravo nuo 4,89 iki 9,45 t ha^-1. T sistemoje vidutinis grūdų derlingumas buvo 8,14 t ha^-1, o S ir M sistemose 11 proc. mažesnis. NPK trąšų vidutinės normos derlingumą padidino atitinkamai: T sistemoje 50 proc., S sistemoje - 29 ir M sistemoje - 71 proc.

Padidintų normų naudojimas buvo efektyvus tik S sistemoje: derlius padidėjo 12,0 proc., palyginti su vidutinėmis normomis patręštais žieminiais kviečiais. Smėlingame lengvame priemolyje supaprastintas žemės dirbimas (T→S→M) vidutinį žieminių kviečių derlingumą nuosekliai mažino, atitinkamai: 6,65 t ha^-1 → 6,16 t ha^-1 → 6,01 t ha^-1. Trąšų vidutinės normos derlingumą padidino taip: T sistemoje - 76 proc., S -- 73, o M sistemoje - 69 proc., palyginti su netręštais kviečiais. Patręšus padidintomis trąšų normomis, kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, T ir M sistemose davė 3,15 ir 6,17 kg derliaus priedą, o S sistemoje gausesnis tręšimas buvo nuostolingas - derlingumas netgi nežymiai sumažėjo.

2010-ieji - ypatingai žemdirbiams nepalankūs, perteklinės drėgmės metai. Šalta snieginga žiema, grėsmingas atlydys, paskandinęs didelę dalį pasėlių, perteklinė drėgmė balandžio ir birželio mėnesiais, augmeniją džiovinantis, bet ne nokinantis karštis liepą, sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemyje (vidutinio sunkumo priemolis) lėmė net 32 proc. mažesnį žieminių kviečių derlių negu 2000 ir 2005 metais. Tačiau lengvesnėje dirvoje (ir armuo, ir poarmeninis dirvožemio sluoksnis - smėlingas lengvas priemolis) supaprastinto žemės dirbimo sistemose (S ir M) 2010 m. žieminių kviečių derlingumas buvo apie 15 proc. didesnis negu tradicinio (T) dirbimo sistemoje.

Vidutinės mineralinių trąšų normos vidutinio sunkumo priemolyje T žemės dirbimo sistemoje derlių padidino labiausiai (75 proc.), palyginti su netręštais kviečiais, S sistemoje - kiek mažiau (43 proc.), tiesioginės sėjos sistemoje - mažiausiai (18 proc.). Padidintos trąšų normos T sistemoje buvo nuostolingos, o S ir M sistemose kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, davė 4,48 ir 4,94 kg derliaus priedą.

Smėlingo lengvo priemolio dirvožemyje vidutinės mineralinių trąšų normos T sistemoje derlių padidino 77 proc., palyginti su netręštais kviečiais, S sistemoje - 103 proc., tiesioginės sėjos sistemoje - 55 procentais. Padidintų normų naudojimas T sistemoje buvo nuostolingas, o S ir M sistemose kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, davė 2,26 ir 6,29 kg derliaus priedą.

VASARINIAI KVIEČIAI

Vasariniai kviečiai - vieni reikliausių dirvai iš vasarinių varpinių javų. Silpna šaknų sistema sunkiai pasisavina maisto medžiagas iš dirvos, todėl, siekiant gero derliaus, reikalinga intensyvi priežiūra. Jiems reikia gerai sukultūrintų, kruopščiai įdirbtų ir mitybos elementų turtingų dirvų. Drėgmės vasariniams kviečiams taip pat reikia daugiau negu kitiems vasariniams javams. 2011 metais, remiantis statistikos departamento duomenimis, pirmą kartą Lietuvos žemdirbystės istorijoje vasarinių kviečių buvo pasėta daugiau negu vasarinių miežių.

Vasariniai kviečiai: ar racionalu tręšti padidintomis normomis?

Remiantis būsimomis 2013 m. azoto trąšų pardavimo bei 1 klasės grūdų supirkimo kainomis, gausus tręšimas būtų pelningas tik tuo atveju, jeigu 1 kg azoto trąšų (veikliosios medžiagos), viršijantis vidutinę normą, atseikėtų ne mažiau kaip 4,9 kg grūdų, tręšiant karbamidu, 5,3 kg - KAS, 5,7 kg - amonio salietra arba 5,8 kg - KAN. Mūsų tyrimų duomenimis, sausringais metais tręšimas padidintomis azoto trąšų normomis efektyvus buvo tik sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemyje, gebančiame ilgiau savyje išlaikyti drėgmę. Perteklinės drėgmės metais toks tręšimas labiausiai apsimokėjo tik tiesioginės sėjos laukuose, tačiau lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemyje kiekvienas papildomas N kg, viršijantis vidutinę normą, atseikėjo vidutiniškai 45 proc. mažesnį derliaus priedą negu sunkesniame dirvožemyje.

2002-aisiais augalų vegetacijos laikotarpis buvo sausringas, su 2,4 °C aukštesne oro temperatūra ir 43 proc. mažesniu kritulių kiekiu negu daugiametis vidurkis. Ir vidutinio sunkumo priemolyje, ir smėlingame lengvame priemolyje vasariniai kviečiai, auginti S sistemoje, atseikėjo atitinkamai 5 ir 8 proc. mažesnį, o M sistemoje - 16 ir 15 proc. mažesnį grūdų derlių negu T sistemoje.

Mineralinių NPK trąšų normų didinimas nuosekliai didino vasarinių kviečių derlingumą. Tręšiant vidutine NPK norma skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose buvo gautas atitinkamai 0,9 ir 1,1 t ha^-1 (arba 33 ir 38 proc.), o tręšiant maksimalia norma - 1,5 ir 1,3 t ha^-1 (arba 56 ir 45 proc.) derliaus priedas, palyginti su netręštais kviečiais. Vidutinio sunkumo priemolyje kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, T sistemoje davė 7,68 kg, S sistemoje - 6,2 kg, M sistemoje - 7,6 kg derliaus priedą. Smėlingame lengvame priemolyje sausringos sąlygos lėmė, kad padidintų azoto trąšų normų efektyvumas buvo menkas - kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, visose žemės dirbimo sistemose teatseikėjo 1,34-2,08 kg grūdų.

2007-aisiais buvo sausringas balandis ir ryškia pertekline drėgme pasižymėję gegužės ir liepos mėnesiai. Vidutinio sunkumo priemolyje vasarinių kviečių grūdų derlingumas M sistemoje buvo vidutiniškai 42 proc. mažesnis negu T ir S sistemose. Tręšimas vidutinėmis mineralinių trąšų normomis derlingumą T sistemoje padidino 48,3 proc., S - 36,2 proc., o M - 78,0 proc., palyginti su netręštų vasarinių kviečių derlingumu. Kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, T sistemoje atseikėjo 7,95 kg, S  - 5,43 kg, M - 21,40 kg derliaus priedą. Smėlingame lengvame priemolyje vasarinių kviečių derlingumą vidutinės NPK trąšų normos T sistemoje padidino 18,2 proc., S - 21,3, M - 18,9 proc., palyginti su netręštų kviečių derlingumu, o kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, visose žemės dirbimo sistemose atseikėjo 5,79-9,64 kg derliaus priedą.

2012-aisiais - optimalios drėgmės pavasaris ir pertekline drėgme pasižymėję birželio ir liepos mėnesiai. Sąlygos svarbiausiu kviečių augimui ir vystymuisi laikotarpiu buvo palankios. Skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose visų žemės dirbimo sistemų vasarinių kviečių derlingumas buvo panašus. Vidutinio sunkumo priemolyje tręšimas vidutinėmis mineralinių trąšų normomis derlingumą T sistemoje padidino 22 proc., S - 18 proc., o M - 29,0 proc., palyginti su netręštų vasarinių kviečių derlingumu, o kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, visose žemės dirbimo sistemose papildomai davė dar 4,40-13,57 kg grūdų.

Azoto trąšų vidutinių normų efektyvumas smėlingame lengvame priemolyje buvo didesnis negu vidutinio sunkumo priemolyje - T sistemoje derlingumas padidėjo 79 proc., S  - 61, M - 77 proc., tačiau didesnių normų naudojimas efektyvus buvo tik S ir M sistemose, t. y. kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, papildomai davė dar 9,43 ir 9,74 kg grūdų.

VASARINIAI MIEŽIAI

Nors vasariniai miežiai paprastai geriausiai iš visų javų rūšių pakenčia drėgmės trūkumą dirvožemyje, mūsų tyrimų duomenimis, nepakankamos drėgmės metais miežių derlius sumažėjo 15-27 proc., o tręšimas padidintomis azoto trąšų normomis buvo neefektyvus. Optimalios drėgmės metais toks tręšimas efektyvus buvo smėlingame lengvame priemolyje taikant ir tradicinę, ir alternatyvias žemės dirbimo sistemas, o vidutinio sunkumo priemolyje - tik tuo atveju, jei buvo taikoma tiesioginė sėja.

Vasariniai miežiai: ar racionalu tręšti padidintomis normomis?

Remiantis būsimomis 2013 m. N trąšų pardavimo bei 1 klasės grūdų supirkimo kainomis, gausus tręšimas būtų pelningas tik tuo atveju, jeigu 1 kg azoto trąšų (veikliosios medžiagos), viršijantis vidutinę normą, atseikėtų ne mažiau kaip 6,0 kg grūdų, tręšiant karbamidu, 6,5 kg - tręšiant KAS ir 7,0 kg - amonio salietra arba 7,2 kg - KAN.

2003-ieji - optimalios drėgmės metai. Vidutinio sunkumo priemolyje M sistemoje miežių derlius buvo vidutiniškai 28 proc., o smėlingame lengvame priemolyje 12 proc. mažesnis negu T ir S sistemose. Mineralinės NPK trąšos nuosekliai didino derlingumą. Vidutinio sunkumo priemolyje, patręšus vidutine trąšų norma, T sistemoje augintų miežių derlingumas padidėjo 64 proc., S- 48, M - 116 proc., o kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, tik M sistemoje lėmė kiek ženklesnį (7,38 kg) derliaus priedą. Smėlingame lengvame priemolyje vidutinė trąšų norma T sistemoje derlingumą padidino 50 proc., S - 84, M - 72 proc., o kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, lėmė 5,17-11,03 kg derliaus priedą.

2008-aisiais nepakako drėgmės miežių vegetacijos laikotarpiu ir buvo itin sausringa gegužė. Sąlygos miežių sudygimui ankstyvajam vystymuisi ir augalų mitybai buvo nepalankios, ypač S ir M sistemose. Mineralinių trąšų efektyvumas buvo nedidelis. Vidutinio sunkumo priemolyje, patręšus vidutine trąšų norma, T sistemoje miežių derlingumas padidėjo 30 proc., S - 8, M - 19 proc., smėlingame lengvame priemolyje - atitinkamai 42, 21 ir 21 proc. Gausesnis tręšimas buvo neefektyvus.

VASARINIAI RAPSAI

Vasariniai rapsai pasižymi labai dideliu maisto medžiagų poreikiu. Jie - vieni iš jautriausių augalų bet kokiems, net ir nedideliems, auginimo technologijos pažeidimams. Vasariniai rapsai geriausiai auga drenažu nusausintuose, vidutinio sunkumo ir smėlingo priemolio bei priesmėlio su laidžiu podirviu, gausiai maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose.

Vasariniai rapsai: ar racionalu tręšti padidintomis normomis?

Vidutinio sunkumo priemolyje, visose žemės dirbimo sistemose nei sausringais, nei drėgmės pertekliaus metais azoto trąšų padidintų normų naudojimas buvo neefektyvus. Smėlingame lengvame priemolyje kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, sausringais metais papildomai dar davė 4,60-6,65 kg derliaus priedą, bet tik T ir M žemės dirbimo sistemose, o drėgmės pertekliaus metais - 10,02 kg priedą tik M sistemoje. Remiantis būsimomis 2013 m. N trąšų pardavimo bei 1 klasės grūdų supirkimo kainomis, gausus tręšimas būtų pelningas tik tuo atveju, jeigu 1 kg azoto trąšų (veikliosios medžiagos), viršijantis vidutinę normą, atseikėtų ne mažiau kaip 2,9 kg sėklų.

2006-ieji pasižymėjo sausringu augalų vegetacijos laikotarpiu, su 1,6 °C aukštesne oro temperatūra ir dvigubai mažesniu kritulių kiekiu negu daugiametis vidurkis. Vidutinio sunkumo priemolyje vasarinių rapsų sėklų derlingumas T sistemoje buvo vidutiniškai 16,4 proc., o M sistemoje 11,5 proc. mažesnis negu S sistemoje. Trąšų vidutinės normos derlingumą padidino T sistemoje 13 proc., S - 15, M sistemoje - 40 proc.

Padidintų normų naudojimas buvo nuostolingas visose žemės dirbimo sistemose. Smėlingame lengvame priemolyje vasariniai rapsai buvo auginami 2007 m. (ryški perteklinė drėgmė gegužės ir liepos mėnesiais). Vidutinės NPK trąšų normos T sistemoje derlingumą padidino 2,1, S - 2,2 ir M sistemoje - 3,4 karto, palyginti su netręštais rapsais, o kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, lėmė 2,68-6,65 kg derliaus priedą.

2011-aisiais pavasaris buvo vėlyvas, optimalios drėgmės gegužės mėnuo; sausi, saulėti ir neįprastai šilti birželio orai, kai viršutiniame armens sluoksnyje drėgmės kiekis artėjo prie augalų vytimo ribos; liepa pasižymėjo pertekliniu kritulių kiekiu. Tais metais vidutinio sunkumo priemolyje vasarinių rapsų derlingumas visose žemės dirbimo sistemose beveik nesiskyrė, tačiau N trąšų efektyvumas didžiausias buvo M sistemoje. Trąšų vidutinės normos derlingumą padidino T sistemoje 47 proc., S - 72 ir M sistemoje - 104 proc. Smėlingame lengvame priemolyje N trąšų efektyvumas buvo dar didesnis - vidutiniškai tręšiant derlius T sistemoje išaugo 135 proc., S sistemoje - 109 proc., tačiau M sistemoje (priešingai negu sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemyje) mažiausiai - 63 proc. Padidintų normų naudojimas buvo nuostolingas T ir S žemės dirbimo sistemose, bet M sistemoje kiekvienas papildomas N trąšų kilogramas, viršijantis vidutinę normą, sunkesniame dirvožemyje lėmė 2,60, o lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemyje 10,02 kg derliaus priedą.

Saulė dangaus skliautu kasdien brėžia vis platesnį lanką. Ilgėja dienos. Duonos augintojai šiemet, kaip ir kasmet, su džiaugsmu ir nerimu laukia darbymečio laukuose pradžios. Didžiausią nežinią lemia gamta. Kintančio klimato akivaizdoje kasmet stebime orų pateikiamus siurprizus. Tai sausra žemelę alina tada, kai labiausiai reikėtų lietaus, tai įkyriai verkiantis dangus neleidžia įvažiuoti į dirvą, tręšti, šienauti, nuimti derlių. Deja, žemdirbys, nepriklausomai nuo sąlygų, turi planuoti, skaičiuoti ir dirbti. Bet ar tikrai visada viską teisingai planuojame - ne tik sau, bet ir gamtai? Ir ar visada daugiau yra geriau? Kaip rodo mūsų tyrimų rezultatai, tręšti azoto trąšomis pernelyg gausiai tikrai nevertėtų.

D. Feizienė

Mano ūkis, 2013/03