Bendrovės „Šeduvos avininkystė" vadovas Juozapas Mikutis tvirtina, kad be paramos avininkystė vargu ar būtų rentabili ūkio šaka. Už bendrovėje laikomas senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis Europos Sąjunga skiria po 28 eurus kasmet. Be to, pasinaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas" šiuo metu ūkyje įgyvendinamas projektas, kuriam skirta paramos suma siekia beveik 50 tūkst. litų.

Važiuojant pro garsųjį Šeduvos malūną, neįmanoma nepastebėti plačiuose laukuose pabirusių avelių - nuo ankstyvo pavasario iki gūdaus rudens jos rupšnoja žolę tai vienoje, tai kitoje kelio pusėje, ir tik sniegui užklojus žemę sugenamos į tvartus. Ši graži banda - bendrovės „Šeduvos avininkystė" turtas. Šiuo metu bendrovėje, kurioje dirba 15 darbuotojų, laikoma per 1 300 Lietuvos juodgalvių avių, iš jų pusė - maždaug 650 - ėriavedės. Veislei per metus parduodama 140-160 avelių ir apie 40 avinų. Likusieji avinukai - per metus susidaro apie 160 - parduodami mėsai. Veislinė Lietuvos juodgalvė avytė kainuoja apie 600 litų

„Mūsų tikslas - turėti 1,5-2 tūkst. avių, tada jau galima būtų kalbėti apie ūkio rentabilumą", - sako J. Mikutis, šiame ūkyje dirbantis nuo 1980 metų. Prieš tai jis, turėdamas veterinarijos gydytojo diplomą, dirbo mokslinį darbą Gyvulininkystės institute, tačiau buvo paprašytas laikinai eiti Šeduvos ūkio vadovo pareigas. Tas „laikinai", kaip dažnai gyvenime nutinka, tęsiasi štai jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Per tiek metų visko būta - banda tai didėjo, tai mažėjo, avininkystė išgyveno ir pakilimų, ir gilių duobių.

Gamtos mokslų daktaro laipsnį turintis ūkio vadovas didžiuojasi, kad bendrovė rūpinasi Lietuvos juodgalvių avių genetinio fondo išsaugojimu. Tai vertingos, ištvermingos, prie lietuviškų klimato sąlygų puikiai prisitaikiusios avys, kurios priskiriamos mėsinei-vilninei produktyvumo krypčiai. Kitaip tariant, šių avyčių ir vilna kokybiška, ir mėsos išeiga gera (45-48 proc.). Vidutinis vienos ėriavedės svoris yra apie 70 kg, avinai sveria daugiau - nuo 90 iki 100 kilogramų.

Kokybiška ir mėsa, ir vilna

Ūkyje laikomi 22 veisliniai avinai - apskaičiuota, kad tiek užtenka visoms ėriavedėms apvaisinti. Veislei paliekami patys gražiausi ir stipriausi gyvuliai, o kiti pjaunami mėsai. Prieauglis skerdžiamas, kai pasiekia maždaug 45-50 kg svorį. Žinoma, jaunesnio avinuko mėsa būtų dar geresnės kokybės, bet pernelyg mažo svorio gyvulio pjauti tiesiog neapsimoka. Aviena - gardi ir labai vertinga mėsa. Ji turi labai mažai cholesterolio (kaip ir triušiena), todėl priskiriama dietiniams produktams, kuriuos valgyti sveika ir mažam, ir senam. „Gal dėl to, kad nesu dar nei senas, nei ligonis, avienos nelabai valgau, gal vos du kartus per metus paragauju", - nusijuokia J. Mikutis.

Puikios kokybės ne tik mėsa, bet ir vilna - pusiau plonavilnė, balta, per metus užauga 7-10 cm ilgio. Tais laikais, kai Lietuvoje pradėjo steigtis pirmieji namudininkų kooperatyvai, Šiaulių gyventojai stovėdavo eilėje, kad galėtų gauti vilnos. Gabendavosi ją į cechus, verpdavo siūlus ir megzdavo megztinius. Deja, tie laikai jau praeityje. Buvo metas, kai vilnos iš viso niekam nereikėjo, didžiuliai jos kiekiai tiesiog dūlėdavo sandėliuose. Tačiau pastaruoju metu vilnos poreikis auga - po truputį ją superka vilnos perdirbėjai.

„Jei sumoka 2,5-3 litus už kilogramą vilnos, tai jau džiaugiamės", - sako ūkio šeimininkas. Nuo vieno avino nukerpama 4,5-5,5 kg vilnos, nuo ėriavedės šiek tiek mažiau - 2,5-3,5 kilogramo. Ne kartą galvota ir apie galimybę patiems perdirbti vilną, tačiau, pasak ūkio vadovo, šimtą vienuolika kartų skaičiuota ir visada padaryta viena išvada - neapsimoka. „Avelė ir taip nėra pelningas gyvulys, o jei dar reikėtų investuoti į perdirbimo įrangą, tikrai neapsimokėtų", - sako J. Mikutis ir prisipažįsta neprarandąs vilties sulaukti laiko, kai avių vilna ir kailiai bus graibstyte graibstomi, juk visi dabar atsigręžia ir iš naujo įvertina natūralų produktą.

Svarbiausia - išsaugoti lietuvišką veislę

Tačiau ne vilna ir ne mėsa yra pagrindinis ūkio tikslas. Svarbiausia - išsaugoti ir platinti senos lietuviškos veislės avis. Taigi, pagrindinis siekis - parduoti jas gyvas tolimesniam veisimui. Paprastai pirkėjai perka po 3-5 juodgalves, tačiau pasitaiko ir tokių klientų, kurie iš karto įsigyja 50 ar net 100 avių pulką.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" finansuojamas „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas". Už senojo genotipo Lietuvos juodgalvę avį (ėriavedę, avytę, veislinį aviną) per metus skiriama 28 eurų (96,6 Lt) parama. Išmoka skiriama ir už juodgalvių avių prieauglį, paliekamą veislei.

Veislinės bandos priežiūra daug sudėtingesnė ir atsakingesnė negu mėsai ar pienui auginamų gyvulių. Pirmiausia, reikia daugiau dėmesio skirti selekcijai ir kergimui. Kad nereikėtų kiekvienai avelei pakėlus uodegą žiūrėti, ar ši jau rujoja, ar dar ne, ūkyje taikomas natūralus atrankos būdas: avinui užrišama apsauginė prijuostė (kad negalėtų susikergti), į gardą įleidžiamos 25 avys ir patinas pagal kvapą labai greitai atskiria, kuri jų rujoja. Prižiūrėtojai tokios avys veda tiesiai į kergimo punktą, kur jau laukia tvirti veisliniai avinai. Avinai patelėms parenkami pagal kruopščiai sudaromą kergimo planą, kad būtų išvengta giminiško ryšio. Siekiant garantuoto apvaisinimo, rytojaus dieną kergimas dar pakartojamas (avis rujoja apie 36 valandas). Avinai kergimo metu gauna specialų racioną, kuriame padidintas vitaminų ir baltymų kiekis. „Kad jėgų nepritrūktų", - šypteli avių ūkio šeimininkas.

Kergimo periodas yra sezoninis - prasideda rudeniop. Ėringumas trunka 142-147 dienas. Taigi, artėjant pavasariui, avys pradeda ėriuotis. Pagal ūkio statistiką, viena avis vidutiniškai atveda 1,5 avinuko (ėriukų būna nuo 1 iki 3). Nepraėjus nė valandos po gimimo (maždaug po 40-50 minučių) ėriukas pradeda ieškoti tešmens ir ima žįsti. Per pirmąsias 3 savaites ėriuko svoris padvigubėja. Per 7 mėnesius avinukas vidutiniškai pasiekia 60-70 kg svorį. „Tai nėra labai greitas augimas. Palyginkime - kiaulė per 4 mėnesius apsiekia 100 kg svorį. Tai kaip galima lyginti jų mėsą pagal kainą?", - auginimo skirtumus aiškina J. Mikutis.

Ūkyje avinukai gana ilgai - iki 4 mėnesių - būna prie motinų. Tada „vyrukai" atskiriami, o avytės ir toliau auga su mamomis (taip išvengiama bereikalingo streso). Subrendusia laikoma metinė avis - geriausia ją tokios amžiaus ar šiek tiek vyresnę ir kergti. Tiesa, ūkininkai mėgsta pasiskubinti ir kergia vos 8 mėnesių sulaukusias avis, tačiau J. Mikutis įsitikinęs, kad geriau truputį palūkėti, kol avelė tikrai subręs. Avinukai, kurie nenuperkami veislei, eina į skerdyklą. „Avinas yra toks drąsus gyvulys, kad į skerdyklą eina pasipūtęs, aukštai iškėlęs galvą. Nustatyta, kad jo organizme tuo metu nesigamina absoliučiai jokio streso hormono. Priešingai negu galvijams ar kiaulėms, kuriems dėl didelės baimės kraujyje atsiranda nuodingų medžiagų. Štai kodėl aviena yra tikrai kokybiška mėsa", - patikina patyręs avių augintojas.

Paprastai veislinių avių pirkėjams „Šeduvos avininkystė" nerašytu susitarimu siūlo paslaugą - kergimui duoda negiminingų avinukų. Mat ūkininkas, turėdamas 50 ar 60 avių (nekalbant jau apie mažesnes bandas), nepajėgtų ilgai išlaikyti negiminingo kergimo.

Iš avininkystės dvarų nepasistatysi, bet gyventi galima

„Visada sakau ir sakysiu - avininkystė nėra pelninga ūkio šaka. Iš jos dvarų nesukursi, brangių automobilių nenusipirksi, bet išgyventi įmanoma. Manau, kad rentabilus būtų toks ūkis, kuriame būtų laikoma 1 500-2 000 avių", - tvirtina J. Mikutis. Jo manymu, avininkystės ūkyje labai svarbu turėti bent šiek tiek kitokių pajamų. „Šeduvos avininkystė" dirba 384 ha žemės. Iš jų 150 ha yra grynai žalienos, skirtos pašarams. Ypač avims šerti tinkamas vikių-avižų mišinys, iš kurio daromas šienainis, per visą žiemą neprarandantis kokybės ritiniuose. Lieka plotų užsiauginti ir rapsams bei javams, kurių derlius parduodamas - kai kainos geros, susidaro nemenka paspirtis ūkiui.

Žinoma, be paramos ūkio rentabilumą būtų sunkoka išlaikyti. Dabar ūkyje įgyvendinamas 149 tūkst. litų vertės Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos projektas „UAB „Šeduvos avininkystė" genofondinių Lietuvos juodgalvių avių ūkio modernizavimas", kuriam skirta paramos suma sudaro 49 tūkst. litų. „Gauname paramą ir taip išgyvename. Pagal ūkio modernizavimo projektus nusipirkome technikos grūdams vežti, ritinių presą, krautuvą tiems ritiniams tvarkyti, elektrinius aptvarus avims ganyti", - vardija ūkio vadovas.

Daugiau kaip 30 metų besisukantis avininkystės versle, vadovaujantis Lietuvos avių augintojų asociacijai, J. Mikutis patikina, kad žodžio „konkurentai" tarp avių augintojų nėra. Dabar Lietuvoje apie 5,7 tūkst. laikytojų turi beveik 100 tūkst. avių, tačiau rinka nėra užpildyta. Plėtojant šią žemės ūkio verslo šaką reikėtų pasiekti, kad Lietuvoje būtų laikoma milijonas avių - tai visai realu, juolab kad trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mūsų šalyje buvo laikoma net 1,5 mln. buriukių.

Lietuvos juodgalvių veislės avių galva trumpa, plati, tiesaus profilio. Avinų galvos profilis dažnai truputį išgaubtas. Avinai ir avys beragiai. Ausys - vidutinio ilgumo, plačios, storos. Trumpas, storas, apvalus, mėsingas, palaipsniui su kūnu susiliejantis kaklas. Ketera plati, toje pačioje linijoje kaip ir nugara. Nugara ir juosmuo - platūs, tiesūs, kūnas - ilgas, apvalus, galva, kojos ir ausys apaugusios juodais dengiamaisiais plaukeliais, bet galva iki ausų linijos, o kojos iki kelių ir kulno apaugusios balta vilna. Ką tik atvestų ėriukų galvos ir kojų plaukai būna juodi, kūnas - apaugęs pilkai rusvais plaukais (šunplaukiais), kurie iki nujunkymo iškrenta, o jų vietoje išauga veislei būdingi plaukai. Produktyvumo kryptis - mėsinė-vilninė. Vilna - 25-34 mikronų storio, pakankamo tankumo, plaukas baltos ar gelsvos spalvos. Vislumas - 140-160 proc.; skerdenos išeiga - 45-48 procentai. Ruja sezoninė, pirmas kergimas - 10-12 mėn. amžiaus.

LAAA duomenimis, dabar mūsų šalyje auginamos net 31 veislės avys. Iš lietuviškų veislių paplitusios Lietuvos juodgalvės (apie 28,5 tūkst.) ir vietinės šiurkščiavilnės (22 tūkst.). Visos kitos veislės yra įvežtos iš užsienio, iš kurių populiariausios - Romanovo (18 tūkst.) ir sufolkai (apie 5 tūkst.). Lietuvoje pagrindinė yra mėsinės avininkystės kryptis, bet pastaruoju metu populiarėja ir melžiamos avys.

Jurga Zaleckienė Mano ūkis, 2013/01