Plėtojant verslinį braškių auginimą Lietuvoje, pagrindinis dėmesys kreipiamas į puikios kokybės desertines uogas. stengiamasi, kad desertinių braškių uogų būtų ne tik 2–3 savaites sezono metu, bet, parenkant įvairaus sunokimo veisles ir taikant įvairias braškių derėjimą paankstinančias ar suvėlinančias priemones, užtikrinamas šviežių uogų tiekimas rinkai iki pusės metų. vienas svarbiausių klausimų, nuolat iškylantis augintojams – kokių veislių uogas auginti?

Braškės šalyje auginamos ne tik pa­ gal   tradicinę   auginimo   techno­ logiją  lygiame  dirvos  paviršiuje,  bet  vis  dažniau  taikoma  ir  pažangesnė  technologija  –  auginimas  žemose  juoda  ar  balta  plėvele  mulčiuotose  ir  lašeliniu  būdu laistomose lysvėse. Taip pat braškės auginamos ir nešildomuose šiltnamiuose (tuneliuose), veisiant tiek tradicinių, tiek ir naujų remontantinių veislių braškes. Ši technologija leidžia derėjimą paankstin­ti ar suvėlinti dar daugiau negu auginant lauko sąlygomis ir naudojant priedangas.

Ūkininkai, pasirinkdami vieną ar ki­tą  auginimo  technologiją,  atsižvelgia  į  savo  finansines  išgales,  dirvožemio  sa­ vybes  bei  įvertina  vietovę,  kur  veisiamas  braškynas.  Žinoma,  būtina  išanalizuoti  ir šviežių uogų rinkos apimtį bei galimy­bes. Be to, labai svarbu pasirinkti tinka­miausias  veisles,  kurios  konkretaus  ūkio  dirvožemio,  vietovės,  ekonominėmis  bei  rinkos sąlygomis būtų pačios geriausios.

Pastaraisiais metais keičiantis klima­tui,  atskiri  žiemos  laikotarpiai  būna  ne­įprastai  šilti,  o  juos  keičia  labai  šalti  lai­kotarpiai  ir  dažnai  be  pastovios  sniego  dangos.  Tokiomis  besikeičiančiomis  ir  ekstremaliomis  klimato sąlygomis  būti­na pasirinkti tokias veisles ir taikyti tokią auginimo  technologiją,  kad  braškinin­kystės  verslas  būtų  stabilus  ir  patikimas. Todėl ne tik tobulinamos   auginimo technologijos, bet ir nuolat tiriamos veis­lės, siekiant  išaiškinti  tokias, kurios sta­biliai derėtų dabartinėmis besikeičiančio klimato sąlygomis ir atitiktų vis didėjan­čius kokybės reikalavimus šviežioms de­sertinėms uogoms.

Tyrimo metodika

Naujų veislių bandymas įrengtas 2009 m. rugpjūčio 25 dieną. Buvo tiriama dvy­lika braškių veislių ir vienas selekcinis nu­meris: Honeoye, Zumba, Darselect, Syria, Asia, Elegance, Elkat, Fenella, Lucy, Argentera, Tecla, Sveva, Nr.  L-181. Tyrimams braškių  veislės gautos ir tirtos vykdant tarptautinius projektus. Veislių tyrimas atliktas taikant desertinių uogų auginimo technologiją profiliuotoje dirvoje. Braškės buvo auginamos juoda plėvele mulčiuo­tose žemose trieilėse lysvėse, panaudojant fertigacijos  sistemą.  Bandyminis brašky­nas įveistas kasetėse išaugintais daigais. Braškių sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m (88 235 vnt./ ha).

Tyrimo metais buvo įvertinta kere­lių būklė (5 balų sistema). Tirtas braškių derlingumas (t/ha), skinant uogas 2 kar­tus per savaitę, nustatyta vidutinė uogų masė (g), įvertintas braškių kerelių ligo­tumas, uogų kietumas (N/cm²), jusliniais metodais – uogų skonis bei išvaizda (5 balų sistema).

Braškių apsaugai nuo ligų ir kenkė­jų naudoti preparatai: fungicidas Signum 334 g kg¹ v. d. g. 1,8  kg/ha purkštas braškių žydėjimo metu ir insekticidas – akaricidas Envidor 24 % k. s. 0,4 l/ha purkštas prieš braškių žydėjimą ir po derliaus nuėmimo. Purškiamo tirpalo kiekis – 1000 l/ha.

Skirtingos oro sąlygos

2009–2010 ir 2010–2011 m. žie­momis vyravo dideli šalčiai, kurie  siekė 30 °C, o ant bandyminio braškyno buvo nepakankama sniego danga. 2011–2012 m. žiema taip pat buvo labai šalta, tačiau sniego danga buvo stora ir braškės per­žiemojo puikiai. 2011 ir 2012 m. vasaros pasižymėjo gausiais krituliais.

Braškių sodinimo metais vegetacijos pabaigoje visų veislių kereliai buvo la­bai geros ar puikios būklės, išskyrus Sveva braškes, kurių būklė buvo vidutiniška. Pirmaisiais derėjimo metais prieš pat uo­gų skynimą geriausia kerelių būklė buvo Elkat, Zumba, Fenella, Nr. L-181, Syria, Elegance ir Tecla. Prastesnės, bet gana ge­ros būklės buvo Asia, Sveva, Honeoye ir Darselect braškės.

Antraisiais derėjimo metais buvo la­bai nepalankios žiemojimo sąlygos, nes laikėsi dideli šalčiai, o sniego danga buvo nepakankama. Be to, vegetacijos sezonu dėl šilto ir lietingo oro labai išplito ligos ir kenkėjai, todėl daugumos veislių kerelių būklė buvo prastoka. Kaip tik 2011 m. pa­sireiškė nebūdinga ir netikėta tripsų inva­zija, kuri sugadino uogų kokybę. Tačiau ir tokiomis sąlygomis geriausios būklės bu­vo Elkat ir Fenella braškės. Neblogos bū­klės buvo ir Zumba, Elegance, Argentera ir Syria veislių braškės. Prasčiausios būklės buvo Nr.  L-181 braškės, taip pat prastai atrodė ir Tecla, Sveva, Lucy bei  Honeoye.

Trečiaisiais derėjimo metais, nors braš­kynas ir paseno, bet dėl labai gero žie­mojimo po stora sniego danga ir puikios vegetacijos, esant šiltam ir drėgnam orui vegetacijos metu, daugumos veislių kerelių būklė pagerėjo. Trečiaisiais derėjimo me­tais puikiausios būklės buvo Elkat, Elegance, Fenella, Argentera, Asia ir Syria. Taip pat labai geros būklės buvo ir Zumba, Darselect, Tecla braškės. Prasčiausios būklės buvo Nr. L-181, Sveva ir Lucy braškės.

Ištyrus braškių kerelių išretėjimą po trečiojo derliaus nuskynimo, pastebėta, kad daugeliu atvejų braškės, kurių kerelių būklė derėjimo metais buvo prasčiausia, daugiausia ir išretėjo. Geriausią vidutinę kerelių būklę derėjimo metais išlaikė ir mažiausiai išretėjo Elkat, Elegance ir Fenella veislių braškės. Taip pat geros bū­klės ir nedaug išretėjo Darselect, Asia  ir Zumba braškės.

Daugiausia kerelių išretėjo Tecla, Nr. L-181, Syria, Lucy, Sveva, Argentera ir tradicinės Honeoye veislės braškių, kurių būklė buvo taip pat prasčiausia, išskyrus Syria braškes.

Ligų plitimas

Pagrindinių lapų ligų paplitimas ir svarbiausia jų intensyvumas parodė, kad, vidutiniais dvejų metų duomenimis, daugiausia  šviesmarge  sirgo Syria, Asia ir Darselect braškės. Atspariausios šiai ligai yra Elkat, taip pat gana atsparios Argentera, Tecla, Nr. L-181 ir Fenella braškės.

Pagal ligos intensyvumą daugiausia rudmarge serga Lucy, Zumba, Tecla, Elegance, Argentera, Fenella ir Asia. Mažiau­sias šios ligos intensyvumas pastebėtas ant Syria, Elkat ir Darselect braškių lapų.

Derėjimo palyginimas

Dėl prastų žiemojimo sąlygų 2010–2011 m. žiemą ir netikėto tripsų išpliti­mo 2011 m. uogų nokimo metu derliaus ir uogų kokybės duomenys buvo nere­prezentatyvūs, nepatikimi ir nekomen­tuojami. Kitais tyrimų metais įvairių tir­tų veislių ir selekcinių numerių derlius labai skyrėsi ir dažnai priklausė nuo ke­relių būklės bei braškyno išretėjimo.

Pirmaisiais derėjimo metais, po nepa­lankių žiemojimo sąlygų, bandyme tirtų braškių vidutinis derlius nebuvo didelis ir siekė 10,8 t/ha. Gausiausiai pirmaisiais metais derėjo Elkat, Fenella ir Zumba veislių braškės (12,7–15,8 t/ha). Gauses­nį negu vidutinį tirtų veislių derlių davė ir Argentera, Lucy bei Tecla. Po nepalan­kių žiemojimo sąlygų prasčiausiai derėjo Asia, Darselect, Elegance, Syria, Nr. L-181 ir Lietuvoje plačiai auginama Honeoye.

Po palankių žiemojimo sąlygų (braš­kės žiemojo po pakankamo storio snie­go danga) ir šilto bei drėgno vegetacijos sezono, kai visai nebuvo šalnų, 2012 m. vidutinis tirtų veislių derlius kaip trečia­mečiame braškyne buvo palyginti dide­lis – 19,4 t/ha. Šiomis sąlygomis iš esmės gausiausiai derėjo Elkat braškės (31,5 t/ha). Taip pat labai gausiai derėjo Elegance, Argentera ir Fenella braškės. Asia, Darselect ir Honeoye braškių derlingumas buvo artimas tirtų veislių derliaus vidur­kiui. Prasčiausiai derėjo Nr. L-181, Tecla ir Sveva braškės (10,6–12,4 t/ha).

Vidutiniais dvejų metų duomenimis, derlingiausios pasirodė jau Lietuvoje pa­plitusios Elkat veislės braškės. Mažai derlingumu nusileidžia ir Fenella, Argentera bei Elegance. Taip pat geru derlingu­mu, artimu tirtų braškių veislių derliaus vidurkiui, pasižymėjo ir Lietuvoje tradi­cinė Honeoye bei naujos Zumba ir Lucy. Prasčiausiai derėjo Nr. L-181, Sveva ir Tecla. Jau plačiai Lietuvoje auginama veislė Darselect bei naujos Asia bei Syria derėjo neblogai, bet nepasiekė tirtų veis­lių derliaus vidurkio.

Uogų puvinių apskaita parodė, kad daugiausia puvo derlingiausios Elkat veislės uogos. Šiek tiek puvo ir Honeoye, Tecla, Argentera, Fenella ir Syria braškės. Kitų veislių uogos nelinkusios pūti.

Ankstyvas sunokimas

Tiriant braškių veisles labai svarbu ne tik derlingumas, bet ir kokį uogų kiekį jos sunokina ankstyvuoju laikotarpiu, kai uogos brangesnės. Paprastai Lietuvoje brangiausios yra ankstyvosios uogos, vė­liau jų kaina krinta ir pigiausios braškės būna per Jonines ir po jų.

Pagal pirmųjų skynimų laiką ir uo­gų kiekį (procentais), nuskintą pirmuo­ju derėjimo laikotarpiu iki Joninių, visas tirtas braškių veisles galima suskirstyti į grupes. Atsižvelgiant į gautus duome­nis, ankstyvosioms braškių veislėms pri­skirtinos Zumba ir Honeoye.  Vidutinio ankstyvumo – Darselect (tiksliau, ji tar­si tarpinė tarp ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo), Asia, Syria, Elkat, Elegance ir Tecla. Vidutinio vėlyvumo – Lucy, Fenella, Sveva  ir Argentera, o Nr. L-181  pa­gal uogų sunokimo laiką priskirtinas vė­lyvųjų grupei.

Uogų masė ir išvaizda

Pirmaisiais derėjimo metais viduti­nė tirtų veislių braškių uogos masė buvo kiek didesnė, trečiaisiais – mažesnė, ypač masinio derėjimo metu. Vidutiniais dve­jų metų duomenimis, plačiai paplitusios Honeoye veislės uogos buvo mažiausios ir derėjimo pradžioje, ir masinio derėji­mo metu, ir baigiantis derėjimui. Derėji­mo pradžioje didžiausias uogas išaugino Tecla, Nr. L-181, Lucy, Darselect, Syria, Asia ir Argentera. Masinio derėjimo metu didžiausias uogas išaugino Asia, Sveva, Argentera, Tecla, Syria, Lucy, Elkat, Elegance ir Darselect. Derėjimo pabaigoje di­džiausiomis uogomis išsiskyrė Sveva, Argentera, Asia, Lucy  ir Elkat braškės.

Jusliniu būdu įvertinta uogų kokybė parodė, kad geriausios išvaizdos yra Asia, Darselect, Syria, Elkat, Elegance, Tecla, Lucy, Argentera ir Nr. L-181, o prasčiau­sios – Sveva. Iš tirtų veislių skaniausias uogas išaugino Asia ir Syria, o prasčiau­sio skonio Argentera ir Nr. L-181 braš­kės. Aukščiausias bendras kokybės įverti­nimas buvo Asia, Syria, Elkat ir Elegance veislių uogų. Prasčiausiai degustacinė komisija įvertino Sveva uogas.

Be kitų uogų kokybės rodiklių, labai svarbus yra uogų odelės ir minkštimo tvirtumas. Dvimečiai tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje plačiausiai augina­mos Honeoye ir Elkat veislių braškės iš tirtų veislių yra pačios minkščiausios. Tvirčiausia odele pasižymi Lucy, Tecla  ir Argentera. Taip pat gerokai tvirtesnė odelė negu plačiai auginamų kontrolinių veislių yra Darselect, Syria, Sveva, Zumba ir Fenella uogų. Iš esmės tvirčiausias minkštimas yra Argentera, Tecla ir Sveva. Taip pat tvirtu minkštimu pasižymi Zumba ir Lucy braškės.

Kompleksiškai įvertinus gautus braš­kių veislių ir selekcinių numerių tyrimus galima platesniam versliniam auginimui pasiūlyti ankstyvąją Zumba, vidutinio ankstyvumo Elegance ir vidutinio vėlyvu­mo Fenella veislių braškes. Taip pat, be vidutinio ankstyvumo Elkat ir Darselect braškių, dėl uogų kokybės dėmesio ver­tos yra ir Syria bei Asia veislių braškės.