Lietuvoje yra 815 tūkst. hektarų privačių miškų, kurie sudaro daugiau negu trečdalį visų šalies miškų. Priskaičiuojama 246 tūkst. privačių miškų savininkų, nemenka jų dalis - ūkininkai. Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla klausimas: kokia yra miško kaina?

Privačiuose miškuose gaunama pusė visos Lietuvos paruošiamos medienos. Didelę dalį kertamų medžių ir medynų miško savininkai parduoda įvairiems medienos ruošėjams. Plėtojama ir miškų rinka, todėl labai svarbu žinoti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma miško kaina. Žinoma, galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, teisės aktų numatyti apribojimai, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan. Tačiau kiekvienu atveju galima atlikti ekonominę analizę, padedančią susiorientuoti miško kainodaroje.

Medienos nenukirsto miško kaina

Medienos nenukirsto miško kaina gaunama iš apvaliosios medienos sortimentų tarpiniame sandėlyje kainos (be PVM) atėmus medienos ruošos tiesiogines ir pridėtines išlaidas bei medienos ruošėjų pelną ir medienos pardavimo išlaidas. Vidutinė apvaliosios medienos kaina tarpiniame sandėlyje 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. pagal miškų urėdijų duomenis buvo 129 Lt/m³. Medienos ruošos ir pardavimo tarpiniame sandėlyje išlaidoms esant 45 Lt/m³, vidutinė nenukirsto miško kaina būtų 84 Lt/m³ ir sudarytų 65 proc. nuo apvaliosios medienos kainos.

Konkrečiais atvejais nenukirsto miško kaina priklausys nuo kertamų medžių rūšies, gaunamų medienos sortimentų, parduodamos medienos kiekio. Taip pat jai įtakos turės atstumas iki apvaliosios medienos pirkėjų. Arčiau medienos pirkėjų esantys kertami medžiai vertinami brangiau.

Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra. Yra tik Aplinkos ministro patvirtintos (1998 m.) nenukirsto valstybinio miško kainos, kurios, keičiantis apvaliosios medienos pardavimo rinkos kainoms, periodiškai indeksuojamos.

Galima teigti, kad šios kainos yra sumažintos. Nenukirsto miško kaina gaunama iš apvaliosios medienos kainos atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas. 2010 metais vidutinės rangovų kainos miškų urėdijose buvo 41,3 Lt/m³, vidutinės medienos pardavimo išlaidos - 3,5 Lt/m³. 2012 m. liepos mėnesį stambūs pjautiniai rąstai vidutiniškai kainavo apie 209 Lt/m³. Iš šios kainos atėmę medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³), gauname pušies stambiosios medienos nenukirsto miško kainą - 164 Lt/m³, arba beveik 40 proc. didesnę negu patvirtinta (118 Lt/m³). Beržinės malkos liepos mėnesį miškų urėdijose buvo parduotos vidutiniškai po 102 Lt už m³. Jų nenukirsto miško kaina turėtų būti 57 Lt/m³, o patvirtinta 14 Lt/m³. Panaši situacija yra ir su kitais sortimentais.

Apvaliosios medienos kainos

Šiuo metu yra žinomos valstybinių miškų apvaliosios medienos rinkos kainos. Jos kas mėnesį yra skelbiamos internete (http://www.gmu.lt). Čia galima sužinoti įvairios kokybės medienos rinkos kainas ir sekti jų dinamiką. Lietuvoje yra apvaliosios medienos kainų didėjimo tendencija.

Nuo 1995 m. iki 2011-ųjų apvalios medienos vidutinės kainos padidėjo 1,8 karto. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais galima ir luktelėti. Bus dviguba nauda - miškuose priaugs medienos ir kainos dar padidės.

Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Rangovų paslaugų vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³. Detalesniems skaičiavimams medienos ruošos išlaidas reikėtų diferencijuoti pagal jas lemiančius veiksnius: taikomas technologijas, vidutinį stiebo tūrį, medžių rūšis, kirtimo būdą, darbo sąlygas, ištraukimo atstumą, iškertamos medienos kiekį. Medienos ar miško pardavimo pajamoms įtakos turi ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas su 8 000 Lt neapmokestinama suma.

Kertamų medžių vertinimas

1.    Nustatomas kertamų medžių (brandžių medynų kirtimas, medynų ugdymo bei sanitariniai kirtimai) likvidinis tūris ir jo sortimentinė struktūra. Tai gali būti apskaičiuojama keliais būdais. Pirma, pagal pirkėjo (medienos ruošėjo) pagamintos produkcijos duomenis. Šiuo atveju nustatomi sortimentų (rąstai, popiermedžiai, malkos ir kt.) tūriai. Antra, išmatuojant kertamus medžius ir pagal medžių tūrio struktūros lenteles nustatant sortimentų grupių (stambi, vidutinė, smulki padarinė, malkos) tūrius.

2.    Nustatomos medienos sortimentų ar jų grupių vidutinės apvaliosios medienos kainos.

3.    Pagal kertamų medžių sortimentinę struktūrą ir apvaliosios medienos kainas apskaičiuojama parduodamos medienos tūrio vidutinė kaina.

4.    Nustatomos kertamų medžių medienos ruošos ir pardavimo vidutinės išlaidos.

5.    Apskaičiuojama vidutinė kertamų medžių nenukirsto miško kaina (iš 3 punkto atimant 4 punktą).

6.    Įvertinamas kertamasis tūris (1 punktas), jį padauginus iš kainos (5 punkto).

Pavyzdys

Iškirtus brandaus pušyno hektarą arba išmatavus kertamus medžius nustatyta, kad paruošta arba galima paruošti 271 m³ likvidinės medienos. Tai atitinka privačių ir rezervuotų privatizavimui IV grupės miškų vidutinį brandų pušyną (VMA, 2012-01-01). Medienos sortimentai įvertinti 2012 m. pirmojo pusmečio (sausio ir liepos mėn.) apvaliosios medienos vidutinėmis kainomis.

Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina - 143 Lt/m³. Medyno tūrio nenukirsto miško kaina - 38 753 Lt/ha.

Populiariausių medžių rūšių (pušims, eglėms, beržams, juodalksniams) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra beveik vienodos (140-150 Lt/m³). Jos apskaičiuotos vidutiniams privačių miškų brandiems medynams ir pagal valstybinių miškų 2012 m. pirmojo pusmečio apvaliosios medienos kainas. Konkretiems medynams bei keičiantis apvaliosios medienos rinkos kainoms šios nukirsto miško kainos gali būti didesnės ar mažesnės. Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie, parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvaliosios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas. Būtinas kertamo tūrio nustatymas matuojant medžius ar paruoštą medieną.

Miško sklypo vertinimas

Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę. Kai su rinkomis susijusios kainos neegzistuoja, skaičiuojama laukiamų turto naudojimo grynųjų piniginių srautų dabartinė vertė, diskontuojant pagal dabartinių rinkų nulemtas diskonto normas (diskontas - tiekėjo klientui teikiama nuolaida už greitą mokėjimą grynais ar už didelį įgyjamų prekių kiekį).

Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos. Vidutinė miško kaina 2005-2010 m. buvo 3,6-8,3 tūkst. Lt/ha. Neseniai prasidėję valstybinių miškų aukcionai dėl ilgo atsiskaitymo už nupirktą mišką laikotarpio (15 metų) padidino miškų rinkos kainas. Tad diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę.

Medyno su žeme vertė gali būti apskaičiuojama pagal supaprastintą formulę (neatsižvelgiant į medynų ugdymą bei sanitarinius kirtimus ir atkuriant tos pačios medžių rūšies medynus):

M_ž - medyno su žeme vertė;

A_T - pajamų, gautų iškirtus T amžiaus brandų medyną, vertė nenukirsto miško kainomis;

T - kirtimo apyvarta (metais);

C - miško atkūrimo išlaidos;

V - metinės administracinės ir valdymo išlaidos;

p - metinė palūkanų norma;

t - vertinamo medyno amžius.

Jei vertinamas brandus medynas su žeme, tai nustatoma jo tūrio vertė pagal kertamų medžių vertinimo metodiką. Jei vertinamas nebrandus medynas, tai prognozuojama jo tūrio vertė kirtimo amžiuje. Pagal brandžių medynų tūrio įvertinimą A_T, miško atkūrimo išlaidas C, medynų kirtimo amžius T (pušims, uosiams - 100 metų; eglėms - 70; beržams, juodalksniams - 60; drebulėms - 40; baltalksniams - 30 metų), administracines valdymo išlaidas V - 29,2 Lt/ha (miškų urėdijų 2011 metų vidurkis) ir palūkanų normą p=3 proc.

Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė negu parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos miško atkūrimui reikalingų lėšų ir taip išsaugoti miško nuosavybę. Vien miško turėjimas, netgi nesitikint artimiausiu metu iš jo ekonominės naudos, jau yra vertybė.

Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad, iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Jei, pavyzdžiui, iškirtus brandų baltalksnyną ar drebulyną, būtų privaloma atkurti eglyną, šio miško vertė pasikeistų.

Yra aiškus miško vertės didėjimas, priklausomai nuo medyno amžiaus. Jaunų miškų (iki 10 m.) vertė tesiekia 1-2 tūkst. Lt/ha, o brandžių jau dešimtis tūkstančių litų už hektarą.

Vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą. Jeigu viduramžiame ar pribręstančiame medyne galimi retinimai ar einamieji bei sanitariniai kirtimai, tokio miško vertę reikėtų didinti, atsižvelgiant į galimas papildomas grynąsias pajamas.