Traktoriaus pasirinkimą lemia daugybė kriterijų, tačiau vienas iš jų - patikimumas, kuris labai priklauso nuo to, kaip gaminamos komplektuojamosios dalys, kaip traktorius surenkamas, tikrinamas ir testuojamas.

Dviem dešimtims Lietuvos ūkininkų galimybę pamatyti, kaip gimsta suomiški traktoriai Valtra¸ suteikė dvidešimt metų šio gamintojo technika mūsų šalyje prekiaujanti bendrovė „Rovaltra", po kelerių metų pertraukos atnaujinusi žiemos keliones į Suomiją.

Ypatingai švari ir tvarkinga traktorių gamykla, išskirtinis dėmesys kokybei, nuolatinis detalių ir pačių traktorių testavimas nustebino ne vieną mūsų šalies ūkininką. Nors 74 proc. komplektuojamųjų traktoriaus dalių gaminama pačioje gamykloje, tačiau ir atvežtiniams komponentams keliami aukšti reikalavimai, nuolat tikrinama jų kokybė ir patvarumas. Kadangi Suomijoje Valtra traktoriai (beje, jie čia užima 95 proc. rinkos) naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir darbams miškuose, kurie sudaro didelę dalį naudmenų, todėl, gamintojų įsitikinimu, jie turi būti itin patvarūs ir tvirti, pritaikyti dirbti pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.

Penkių hektarų teritorijoje esančioje gamykloje, kurioje iš viso dirba 830 darbuotojų, veikia du pagrindiniai cechai: viename kuriamos, tobulinamos ir surenkamos transmisijos, kitame - traktoriai. Beje, kad traktorių surinkimo procesas vyktų sklandžiai ir be pertraukų, transmisijų ceche dirbama trimis pamainomis ištisą parą, čia kuriamos trijų tipų transmisijos: HiTech, pastarųjų pagaminama daugiausia, Versu ir Direct.

Pristatydamas suomiškų traktorių gamybos proceso ypatumus „Valtra" eksporto vadovas Skandinavijos ir Baltijos šalims Markas Latvala (Markku Latvala) pabrėžė, kad kasdien į traktorių surinkimo liniją, kurioje dviem pamainomis dirba 375 darbuotojai, atvežama apie 20 vilkikų įvairių detalių. Per dieną čia surenkami 48 traktoriai, vienam jų surinkti prireikia 11 valandų. Surinkimo linijoje, kuri tęsiasi 230 m, traktoriai renkami keliais etapais: pirmiausia sumontuojami variklis ir transmisija, toliau eina dažymas, kabinos, ratų montavimas. Ypač didelis dėmesys skiriamas traktoriaus testavimui. Priklausomai nuo modelio, kiekvienas traktorius tikrinamas ir bandomas apie 50 minučių. Jei gedimų ar klaidų nenustatoma, naujoji technika gabenama užsakovui - Skandinavijos ir Baltijos šalių ūkininkus traktoriai pasiekia vilkikais, o į kitas šalis jie pristatomi geležinkeliais.

Moderniose laboratorijose traktorius kuria ir tobulina apie 100 inžinierių. Daugelis procesų maksimaliai kompiuterizuoti, automatizuoti - tai ne tik palengvina darbus, bet ir padeda išvengti klaidų. Pasak M. Latvalos, nuo 2004 m., kai gamyklą įsigijo tarptautinė korporacija ACGO, kuri pagal žemės ūkio technikos gamybos apimtis pasaulyje užima trečiąją vietą, skiriamos didžiulės investicijos gamybos procesas modernizuoti ir traktoriams tobulinti. Be to, didžiulis dėmesys skiriamas ir darbuotojų sąlygoms gerinti, jų saugumui gamykloje užtikrinti kuriant saugią ir sveikatai nekenksmingą darbo aplinką (svarbu triukšmo lygis, apšvietimas, švara ir kiti veiksniai).

Populiariausia Lietuvoje - T serija

Pastebėtina, kad Valtra traktoriai gaminami ne tik Suomijoje, bet ir Brazilijoje (traktorių gamykla čia įsteigta 1960 m., beje, tais pačiais metais ir Suomijoje iš Juveskiulės miestelio gamykla perkelta į Suolahtį). Pernai metais iš viso surinkta apie 25 tūkst. traktorių. M. Latvalos teigimu, jei Brazilijoje gamybos apimtys kasmet svyruoja 20 proc. ribose, tai Suomijoje stabiliai auga, plečiasi ir traktorių rinka. Itin palankios perspektyvos įžvelgiamos Afrikoje, nes tikima, kad daug žemės turinčiose šalyse bus auginama ir gaminama daug maisto. Antroji perspektyvi rinka - Kinija. Nors populiariausi čia vietinių gamintojų nedidelio galingumo (50-70 AG) traktoriai, tačiau jei reikia galingesnės technikos (per 200 AG), kinai mielai renkasi Valtra. Atsižvelgdama į šias tendencijas, gamykla planuoja plėsti nedidelės galios technikos asortimentą Kinijos rinkai.

Daugiausia Valtra traktorių parduodama Prancūzijoje ir, žinoma, Suomijoje. Paklausūs šie traktoriai ir kitose Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, iš viso jais prekiaujama 75 pasaulio šalyse. „Jau dvidešimt metų Baltijos šalys mums taip pat labai svarbi rinka, kurioje suomiškų traktorių pardavimai gana stabilūs", - tvirtino M. Latvala pridurdamas, kad augimo Lietuvoje šiais metais prognozuoti neverta, nes traktorių pirkimas labai susijęs su ES parama.

Daugiau kaip 60 metų gamybos patirtį turinti gamykla siūlo keturių serijų traktorius, apimančius 74-370 AG diapazoną. Skandinavijos šalyse, kur vyrauja nedideli ūkiai, paklausiausi A serijos 74-101 AG traktoriai. N serijos 82-171 AG traktoriai sudaro beveik pusę gaminamų traktorių. Dėl geresnio priekinio matomumo šie traktoriai su 4 cilindrų varikliais ypač tinka dirbti su priekiniu krautuvu, įvairiems miško darbams atlikti.

Atnaujinto dizaino T serijos traktorių varikliai - 6 cilindrų, o pajėgumas 139-211 AG. Eksporto vadovo žodžiais, tai populiariausi traktoriai Lietuvos rinkoje, skirti sunkiems darbams atlikti, dažnai naudojami ir durpynuose.

Galingiausiuose 265-370 AG S serijos traktoriuose montuojami 8,4 l varikliai, tad šiuos galiūnus paprastai renkasi didelių ūkių savininkai, žemės ūkio paslaugas teikiančios įmonės.

Patikimi techniniai sprendimai

Bendrovės „Rovaltra" direktoriaus Romualdo Trainaičio pastebėjimu, universalūs suomiški traktoriai išsiskiria gerais techniniais sprendimais ir patikimumu, o jų kokybei didžiulę įtaką turi gamintojų darbo principai, kai dirbama kruopščiai, neskubant, daug dėmesio skiriant tikrinimams ir bandymams, todėl ir klaidų tikimybė yra gerokai mažesnė.

„Patikimumu analogų Europoje neturintys Suomijoje gaminami varikliai, kaip ir transmisijos, ilgaamžiai. Lietuvoje esame pardavę daugiau kaip 3,7 tūkst. traktorių, tačiau iki šiol spėjame visus juos prižiūrėti neplėsdami serviso tinklo, nedidindami žmonių skaičiaus. Tai rodo, kad technika tikrai yra puiki. Juolab kad traktoriai žemės ūkyje dirba sezoniškai, o miške - visus metus. Skaičiuojama, kad viena valanda miške, kur dirbama sudėtingomis sąlygomis ir žemomis apsukomis, atitinka 3 motovalandas žemės ūkyje. Vien tai, kad miškininkai, pavyzdžiui, Telšių urėdijoje, naudodami suomiškus traktorius pasiekė 27-30 tūkst. motovalandų, nepirkdami antro traktoriaus, rodo technikos kokybę", - sakė R. Trainaitis.

Gamykloje Suomijoje apsilankę mūsų šalies ūkininkai, savo ūkiuose dirbantys bent vienu Valtra traktoriumi, taip pat pabrėžė šios technikos patikimumą ir patvarumą. Pasak Kelmės rajono Kerkasių žemės ūkio bendrovės komercijos direktoriaus Tomo Petkevičiaus, tai ypač tvirti ir ilgaamžiai traktoriai. „Pirmuoju, dar 1996 m. įsigytu 140 AG Sisu Valmet traktoriumi bendrovėje buvo dirbama ištisą parą. Anuomet jis galingumu buvo lyginamas su T150, nors ekonomija ir degalų sąnaudos buvo gerokai mažesnės", - pastebėjo T. Petkevičius. Bendrovėje, auginančioje mėsinius galvijus ir valdančioje 900 ha žemės, dirba 4 Valtra traktoriai. Du iš jų, abu analogiški T131, įsigyti prieš dvejus metus lengvesniems ūkio darbams atlikti.

Individuali komplektacija

Daugelis ūkininkų didžiuliu privalumu laiko ir tai, kad jau 25 m. (nuo 1987 m.) Valtra traktoriai gaminami atsižvelgiant į kiekvieno užsakovo pageidavimus. Suomiškus traktorius norintys įsigyti pirkėjai gali rinktis labai individualią jų komplektaciją, pritaikytą konkretaus ūkio poreikiams. Taip taupomi kliento pinigai, nes jis neverčiamas mokėti už įrangą, kurios galbūt niekada taip ir nepanaudos.

Gamintojų skaičiavimu, jau pagaminta daugiau kaip pusė milijono skirtingų specifikacijų traktorių, nors viena linija gamykloje visgi skiriama standartiniams traktoriams gaminti, o šių traktorių pirkėjai - Kinijos ūkininkai. Įdomu tai, kad nors kasmet plečiama pasirinkti galimų traktoriaus spalvų gama, tačiau beveik pusė parduodamų traktorių yra raudoni.

Kiekvienas suomiško traktoriaus pirkėjas gali pasirinkti ne tik jo spalvą, bet ir transmisijos, variklio, hidraulinės sistemos tipą, skirtingų gamintojų padangas. „Labai gerai, kad traktoriai ne stovi kelerius metus gamykloje laukdami savo pirkėjo, o yra gaminami kiekvienam klientui asmeniškai, pagal jo pasirinktą specifikaciją. Galimybė rinktis - didžiulis privalumas. Juk vien tik nuo padangų priklauso daugybė dalykų ­ sukibimas, greitis, degalų sąnaudos ir panašiai", - sakė „Rovaltros" vadovas, sutikdamas, kad kiekvienas daiktas turi savo kainą, tad priimant vieną ar kitą sprendimą pravartu paskaičiuoti gaunamą naudą ar nuostolius.

Ištikimas suomiškos technikos gerbėjas - mišraus ūkio savininkas Artūras Barauskas iš Širvintų rajono, ūkyje išbandęs jau tris Valtra traktorius, taip pat džiaugiasi galimybe pačiam komplektuotis savo traktorių. „Jau septyniolika metų dirbu su Valtra traktoriumi, pripratau prie jo valdymo, žinau, ko tiksliai man reikia. Kadangi dirbu traktoriumi pats, investuoti į komforto įrangą negaila, tačiau niekada nesirinkčiau, pavyzdžiui, kompresoriaus, nes, mano nuomone, jis tikrai nereikalingas, o kainuoja kokius 8 tūkst. litų", - teigė A. Barauskas, išsiplėtus mišriam ūkiui, du mažesnio galingumo traktorius iškeitęs į 154 AG vidutinės klasės Valtra N141. Apie 200 ha žemės dirbančio ir 65 meldžiamas karves bei tiek pat prieauglio turinčio širvintiškio įsitikinimu, neverta brangiau už traktorių mokėti ir dėl spalvos, nes tai darbo kokybei jokios įtakos neturi. Tad ir savo ūkiui pasirinko jis tradicinės - raudonos spalvos traktorių. Be traktoriaus, Širvintų r. ūkininkas įsigijęs ir suomišką Sampo javų derliaus dorojimo mašiną.

Pasak Šakių rajone jau keturiolika metų ūkininkaujančio Ričardo Lekavičiaus, galimybė rinktis - didžiulis privalumas, nes nemokami pinigų už tai, ko tau nereikia. O štai spalva jam mielesnė žalia, tad ir traktorių tokį rinkosi. „Be to, ypač svarbu kainos ir kokybės santykis. Nors tai gana nemaža investicija nedideliam ūkiui, tačiau jau du sezonus N serijos traktoriumi dirbu be jokių problemų ar gedimų. Serviso reikėjo tik privalomajai techninei apžiūrai atlikti", - pastebėjimais dalijosi ūkininkas, dirbantis 185 ha žemės ir artimiausiu metu planuojantis įsigyti T serijos traktorių.

Operatyvus atsarginių dalių tiekimas

Suolahčio gamyklos komplekse taip pat yra didžiulis atsarginių dalių centras, kuriame galima rasti detalių net trisdešimties metų senumo traktoriams. M. Latvalos žodžiais, čia laikoma apie 110 tūkst. pozicijų įvairiausių dalių. Iš šio centro atsarginės dalys tiekiamos Skandinavijos, Rytų Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

R. Trainaičio pastebėjimu, vien todėl, kad dauguma traktoriaus komponentų gaminama Suomijoje, atsargines dalis galime gauti lengviau ir greičiau - daugiausia tam prireikia 24 valandų. „Paprastai jei užsakai iki 12 valandos, kitą dieną oro uoste jau gali atsiimti. Tad turėti daug atsarginių dalių Lietuvoje tikrai nėra reikalo, o jų kaupimas nėra joks privalumas. Daugumą dalių reikia laikyti atitinkamose sąlygose, pavyzdžiui, filtrams būtina tam tikra drėgmė, todėl jei negali tokių sąlygų sukurti, po trijų mėnesių atsarginę dalį gali išmesti", - sklandžiu bendradarbiavimu su Suomijos gamintoju džiaugėsi jau dvidešimt metų į Lietuvos rinką traktorius tiekiančios bendrovės direktorius.

Gitana Kemežienė

Mano ūkis, 2013/01