Praėjusio sezono orai grūdų augintojų nelepino: nors derlius užaugo geras, bet lietinga javapjūtė gerokai prikankino. Ne tik į laukus buvo sunku įvažiuoti, bet ir grūdai į kombainą byrėjo drėgni - ne vienam teko kulti daugiau kaip 20 proc. drėgnumo javus. Tad savas džiovyklas turintys ūkininkai patenkinti trynė rankas: gerokai pigiau savo ūkyje derlių išsidžiovinti, negu elevatoriams už šią paslaugą sumokėti.

Po sudėtingo sezono ne vienas augintojas susimąstė apie būtinybę investuoti į grūdų džiovinimo ir saugojimo įrangą. Mūsų šalyje ši niša nėra užpildyta - net ir palyginti stambūs žemdirbiai, dirbantys po 200 ha žemės, neretai džiovyklų neturi, tad yra priversti parduoti derlių vos tik nukultą ir nuobodžiai leisti žvaigždėtas rugpjūčio naktis eilėse prie grūdų supirkimo įmonių.

Suplanavusiems investuoti į šį sektorių, rinktis tikrai yra iš ko, nes grūdų džiovyklas ir saugojimo bokštus Lietuvoje siūlo ne viena kompanija. Viena iš jų - Biržuose veikianti įmonė „Litmepu", prekiaujanti suomiška „Mepu" produkcija. Pietvakarių Suomijoje, netoli Turku miesto esanti „Mepu" gamykla 2012-aisiais minėjo 60 metų jubiliejų. Iš kalvės išaugusi įmonė pirmaisiais metais gamino malkomis kūrenamus katilus, skirtus grūdams džiovinti, nedideliame ceche plušėjo vos 3 darbuotojai. Bėgant dešimtmečiams produkcija tobulėjo, gamybos apimtys augo - dabar tai vienos populiariausių džiovyklų Skandinavijos ir Baltijos šalyse, pastaruoju metu sparčiai žengiama į plačias Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano rinkas. Gamykloje nuolat dirba 60 žmonių, vasarą - pagrindiniu darbų sezonu - priimama dar 40 papildomų darbuotojų.

Dveji metai „Mepu" priklauso tarptautinei korporacijai „AG Growth International" (AGI), turinčiai gamybinių pajėgumų Kanadoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje. AGI korporacijoje iš viso veikia 12 stiprių padalinių, dirba 1 500 darbuotojų, o metiniai pardavimai siekia 350 mln. dolerių (935 mln. litų). „Tai, kad priklausome tarptautinei korporacijai, vertiname teigiamai. Visų pirma, labai išsiplėtė mūsų produkcijos asortimentas. Be to, turime didesnes finansavimo galimybes ir galime ryžtis stambesniems projektams. Dabartiniai mūsų savininkai yra vieni iš didžiausių grūdų apdorojimo ir saugojimo įrangos gamintojų pasaulyje, todėl neabejoju, kad mūsų darbo kokybė tik gerės", - užtikrino „Mepu" generalinis direktorius Arto Sainio.

Daugiau dėmesio džiovinimo kokybei

„Mepu" gaminamos džiovyklos pagal veikimo principą skirstomos į dvi pagrindines grupes: porcijinės ir srautinės (nepertraukiamo veikimo). Porcijinės džiovyklos (jos būna mobilios ir stacionarios) Europoje pačios populiariausios. Kol išdžiūsta, grūdai tokiose džiovyklose pereina keturis etapus. Pirmiausia džiovykla užkraunama, tada vyksta džiovinimas, paskui aušinimas ir galiausiai iškrovimas. Šių džiovyklų pliusas - lengva kontroliuoti džiovinimo procesą, minusas - sugaištama šiek tiek daugiau laiko visiems etapams įveikti, negu naudojant srautines džiovyklas.

Srautinių džiovyklų veikimo principas - per džiovyklos viršų paduodami drėgni grūdai apačioje išbyra jau sausi ir ataušinti. Šios džiovyklos daug našesnės, nes džiovinant negaištamas laikas grūdams pakrauti, atvėsinti, iškrauti - džiovinimas vyksta nenutrūkstamu srautu. Gamintojų teigimu, šio tipo džiovyklas labiausia perka Rusijos ir Kazachstano žemdirbiai, nes jiems reikalingas didelis našumas. Europoje jų parduodama mažiau - daugiausia stambiems grūdų elevatoriams.

Prieš trejus metus „Mepu" sukūrė džiovyklas, veikiančias vakuumo principu. Kuo ypatingas šis veikimo principas? Ankstesnėms džiovykloms (RCW serijos modeliams) karštas oras iš katilo įpučiamas ventiliatoriais, o vakuuminėse (dar vadinamose žemo slėgio su oro ištraukimu) džiovyklose (DCR serijos modeliai) viršuje esantys ventiliatoriai siurbia orą, einantį per grūdus. Gamintojų teigimu, tokių džiovyklų našumas padidėja iki 50 procentų. Džiovinimo saugumą ir efektyvumą garantuoja maišyto oro principas (MixFlow), itin svarbus džiovinant aliejinių augalų sėklas.

Visos „Mepu" džiovyklos gali būti su skirtingo kuro tipo šilumokaičiais: kūrenamais dyzelinu, dujomis ir biokuru. Pastaruoju kuru kūrenamos džiovyklos dabar vis sparčiau populiarėja. Jos gali būti kūrenamos medžio drožlėmis, pjuvenų granulėmis, grūdų valymo atliekomis - viskuo, kas biru ir yra iki maždaug degtukų dėžutės dydžio. Svarbu ir biokurui naudojamų medžiagų drėgnumas - jis turi būti ne didesnis kaip 35 procentai.

Biokuro katilai gaminami iš nerūdijančio plieno, jų degimo kameros turi būti gerokai didesnės negu dujomis ar dyzelinu kūrenamu katilų. Norint išlaikyti reikiamą džiovinimo temperatūrą (kad temperatūros amplitudė nebūtų labai didelė ir grūdai neperkaistų), geriausia yra prie vieno biokuro katilo statyti dvi džiovyklas, ir specialia sklende šilumą nukreipti tai į vieną, tai į kitą džiovyklą. Gamintojai tik įspėja, kad geriau biokuro katilų nekūrenti rapsais, nes pastarieji duoda itin daug kaitros ir tada džiovinimo procesą tampa sunku suvaldyti. Galima pasirinkti ir kombinuotą katilą - kūrenamą ir dyzelinu, ir biokuru.

Didesnis našumas ir maksimalus automatizavimas

Kokiais kriterijais vadovaujasi žemdirbiai, rinkdamiesi džiovyklas? Pastebima, kad pastaruoju metu pageidaujama vis galingesnių, saugesnių, ekonomiškesnių ir labiau automatizuotų įrenginių, nes žemės ūkyje jaučiamas darbo rankų stygius. Taip pat svarbu, kad įranga būtų pritaikyta konkretaus ūkio poreikiams ir būtų ilgaamžė.

AGI atstovas Baltijos regionui Kasparas Pavaras (Kaspars Pavars) patikino, kad kompanija siūlo gausybę skirtingų grūdų valomųjų, džiovyklų, transporterių, bokštinių grūdų sandėlių ir ventiliavimo sistemų variantų, o sprendimai gali sutilpti į labai įvairaus dydžio biudžetus. Kompanija valdo tokius garsius ženklus kaip „Twister" (plokščiadugniai ir konusiniai grūdų saugojimo bokštai), „Grain Guard" (plokščiadugniai grūdų bokštai), „Westfield" (sraigtiniai transporteriai), „Batco" (juostiniai transporteriai) ir kt. „Siūlome itin platų gaminių spektrą - tai retas atvejis rinkoje", - akcentuoja K. Pavaras.

Projektai rengiami ir nedideliems ūkiams, ir didžiulėms grūdų paruošimo įmonėms bei uostams. Tarkime, grūdų bokštai gaminami nuo 4,2 iki 23 m skersmens, o naujausiame projekte Stavropolyje (Rusijoje) suprojektuoti net 32 m skersmens bokštai. Mažiausiame grūdų saugojimo bokšte telpa vos 45 tonos, didžiausiame - iki 20 tūkst. tonų. Viena iš sudedamųjų elevatoriaus dalių - grūdų transportavimo įrenginiai. Naujausių juostinių konvejerių, kuriais užpildomi bokštai, darbo sparta - iki 360 t/val.

Grūdus svarbu ne tik kokybiškai išdžiovinti, bet ir vėliau juos tinkamai saugoti. Kad grūdai ilgai laikytųsi, svarbiausios sąlygos - mažai drėgmės ir žema temperatūra. Grūdai, kaip ir bet kokie gyvi organizmai, kvėpuoja, iš oro pasiimdami deguonį ir išskirdami į aplinką anglies dioksidą. Tyrimais įrodyta, kad kai drėgmė grūduose sumažinama iki 12 proc., maksimaliai sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Nustatyta, kad iki 18-16 proc. drėgmės grūdai išdžiovinami lengvai ir greitai, o paskui džiūsta daug lėčiau. Jokiu būdu negalima grūdų perkaitinti, nes įvyksta negrįžtami procesai - grūdai praranda ir kokybę, ir daigumą. Pasiekti reikiamai grūdų kokybei labai svarbu ir džiovinimo šachtų forma bei jų kiekis džiovykloje (rinkoje siūlomi italų gamybos analogai šachtų paprastai turi gerokai mažiau negu suomiški gaminiai).

Grūdų saugojimo bokštuose būtina gera ventiliacija. Ant „Twister" ir „Grain Guard" bokštų stogų dedamos ventiliacinės kepurės, taip pat yra galimybė prireikus prijungti ventiliatorius ir per 48 valandas radikaliai pakeisti situaciją. Siūloma naudoti ir unikalų patentuotą produktą - vadinamąją „raketą", kurią galima įdėti į jau pastatytus bokštus. Bokštų konstrukcija itin tvirta, stogas atlaiko net 193 kg/m² apkrovą - tai aktualu tose šalyse, kur šaltuoju metų laiku susidaro stora sniego danga.

K. Pavaras siūlo atkreipti dėmesį į modulines grūdų saugyklas, kurias, plečiantis ūkiui, būtų įmanoma pailginti ir paplatinti. „Bet kuris projektas parengiamas su perspektyva plėtrai. Galima pradėti nuo mini elevatoriaus ir vėliau jį plėsti", - sako gamintojų atstovas. Gausėjant derliams ir stambėjant ūkiams, populiarėja laikinosios grūdų saugyklos, kurios sukonstruojamos betono aikštelėje surinkus sienų karkasus ir užtempus tentą. Tokiose laikinose saugyklose gali būti saugoma nuo tūkstančio iki 100 tūkst. tonų grūdų.

Vietinė rinka - tarsi bandymų poligonas

Baltijos šalys jau daug metų yra labai svarbios „Mepu" eksporto rinkos. „Ir Latvijoje, ir Lietuvoje turime labai gerus kontaktus, dirbame ten jau ne vienus metus. Nors jūsų ekonomika pajuto stiprų nuosmukį prieš trejus metus, tačiau labai greitai stabilizavosi ir tai yra puikus pavyzdys, kaip reikia tvarkytis. Neabejoju, kad ūkių modernizavimas vyks ir toliau, tad investicijos nenutrūks. Didžiausios mūsų rinkos pastaruoju metu yra Rusija, Ukraina, Kazachstanas. Pastebima tendencija, kad ūkiai pageidauja vis galingesnių džiovyklų. Štai Rusijoje rugsėjo mėnesį paleidome 100 t/val. galingumo džiovyklą, o kitiems metams suplanuota dar galingesnė - 150 t/val. džiovykla", - naujas tendencijas įvardija „Mepu" vadovas A. Sainio.

Vietinė Suomijos rinka - pati geriausia bandymų laboratorija, patikrinanti džiovyklų kokybę. Suomijoje nuolat yra šalta ir drėgna, todėl šios šalies žemdirbiams reikia tikrai efektyvių džiovyklų. Tad faktą, kad „Mepu" ženklas labai populiarus tarp vietinių žemdirbių, įmonės vadovas laiko svarbiu gaminių kokybės įvertinimu.

Suomiai itin mėgsta statyti ne atviras džiovyklas, o dailiai „pakištas" po stogu - kai pastatoma vadinamoji „bažnyčia", kuri nudažoma tradicine ruda spalva. Taip įranga apsaugoma nuo nepalankių orų poveikio, sudaromos komfortiškesnės sąlygos dirbančiajam, kartu statinys natūraliai įsilieja į šalies kraštovaizdį. Būtent tokį projektą pasirinko Murloje ūkininkaujantis Purka Taminenas (Purkka Tamminen), prieš trejus metus pasistatęs galingą visiškai automatizuotą 50 m³ talpos žemo slėgio džiovyklą DCR 400. Ūkininko pastebėjimu, nauja džiovykla sudegina apie 30 proc. mažiau kuro, palyginti su jo turėtu senu modeliu.

„Praėjęs sezonas buvo nepaprastai lietingas, tokios lietingos vasaros pastaruosius 20 metų tikrai nebuvo. Tad grūdus teko kulti labai drėgnus - apie 25 proc. drėgnumo. Džiovyklą užkraudavome kas 12 valandų, tad per parą išdžiovindavome maždaug 100 tonų derliaus", - pasakoja P. Taminenas, kuris ūkį valdo susikooperavęs su dar vienu ūkininku ir iš viso dirba 460 ha žemės. Nors praėjusio sezono orai nelepino, bet derlius užderėjo neblogas - kviečių kūlė po 6 t/ha, rapsų - po 2,2 t/ha. Tai maždaug dešimtadaliu daugiau negu paprastai. Tiesa, prasti orai neigiamai paveikė grūdų kokybę - maždaug 40 proc. derliaus teko parduoti kaip pašarinius grūdus.

„Tačiau kainą už juos gavome labai gerą - daugiau kaip po 200 eurų už toną, o poreikis buvo didžiulis", - pasidžiaugia ūkininkas. Maistiniai grūdai kol kas laikomi ūkyje - aštuoniuose grūdų bokštuose, kurių kiekviename telpa po 250 tonų. Džiovyklos ir grūdų saugojimo bokštų statybai ūkininkas paėmė kreditą iš banko (14 metų), o 20 proc. investicijų vertės dotavo valstybė. Ateityje grūdams džiovinti planuojama panaudoti perteklinę šilumą, susidarančią gretimame sklype veikiančioje katilinėje - tam tereikės nusitiesti maždaug 150 m ilgio trasą.

Raseiniškis nestabdė džiovyklos du mėnesius

Lietuvos žemdirbiams „Mepu" produkcija žinoma jau 14 metų, šalyje pastatyta daugiau kaip 300 „Mepu" džiovyklų. Suomišką gaminį - RCW 300 modelį - praėjusiais metais pasirinko ir ūkininkas Antanas Račas iš Raseinių rajono. „Kai paleidau džiovyklą, tai užgesinau ją po dviejų mėnesių. Iš pradžių kūliau žieminius rapsus, paskui kviečius. Kai „Litmepu" direktorius Algis Juktonis užvažiavo į ūkį pasižiūrėti, kaip sekasi, net nustėro - dar derlius buvo galutinai nenuimtas, o džiovykla jau atidirbusi 742 valandas!", - linksmai pasakoja A. Račas.

Ūkininkas, dirbantis 600 ha, žemės patikino, kad nauja investicija yra labai patenkintas. „Pasirinkau „Mepu" todėl, kad kaimynystėje ūkininkaujantis kolega pasigyrė, kad jau penkeri metai ūkyje turi tokią džiovyklą ir ji nė karto nesugedo", - paaiškina A. Račas. Beje, jis planuoja po kelerių metų statyti dar vieną džiovyklą. „Daug grūdų parduodu „Malsenai", man labai svarbu nesumaišyti veislių. Tad dvi džiovyklos tikrai praverstų", - paaiškina raseiniškis. Ūkininkas priklauso kooperatyvui „Viduklė", jungiančiam 13 žemdirbių. Pasak kooperatyvo administracijos vadovo Eriko Butnorio, kitais metais kooperatyvo nariai planuoja pasistatyti keturias „Mepu" džiovyklas.

Bendrovės „Litmepu" direktoriaus Algio Juktonio teigimu, Lietuvoje ko gero populiariausios yra RCW 300 modelio džiovyklos. Su tokia džiovykla per parą galima išdžiovinti apie 100 tonų grūdų (pašalinant 4 proc. drėgmės). „Pastaruoju metu ūkininkai labai domisi ir žemo slėgio džiovyklomis - DCR modeliais. Keturios tokios jau pastatytos, dar trys užsakytos. Nors jos yra šiek tiek brangesnės, bet ekonomiškesnės", - pastebi A. Juktonis. Žemdirbių nuomone, džiovykla yra viena greičiausiai atsiperkančių investicijų. Skaičiuojama, kad apie 400 ha turinčiame ūkyje džiovykla visiškai atsiperka per trejus metus.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/01