Svogūnai, česnakai ir porai yra vienos iš gausiausių augalų pasaulyje Allium genties atstovai, kurie priskiriami česnakinių (Alliaceae) šeimai. Joje rikiuojasi apie 1 250 rūšių. Visus šiuos augalus vienija polinkis formuoti svogūnus ir specifinis visų augalo dalių kvapas.

Trumpai apžvelgsime plačią česnakinių šeimos giminę. Gal jūsų simpatijas laimės ankstyvasis meškinis, švelnesnio skonio lenktagalvis ar atkaklusis tuščialaiškis česnakas? Ne tik daržą, bet ir gėlyną gali papuošti dekoratyvios ir nereiklios česnakų rūšys, jų formos ir veislės, stebinančios spalvingais lapais ir žiedynais.

Populiariausi česnakinių šeimos atstovai - valgomasis svogūnas, valgomasis česnakas ir daržinis poras - seniai sukultūrinti, auginami kaip vienamečiai ar dvimečiai, nors savo biologine prigimtimi - daugiamečiai žoliniai augalai.

Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) - maistinis, vaistinis, 30-80 cm aukščio augalas, kultūroje auginamas kaip dvimetė ar trimetė daržovė. Daržininkų labiau mėgiami vienalizdžiai svogūnai, kurių ropelės švelnesnio skonio, o derlius stabiliai didelis.

Centurion - greitai auganti, ankstyvoji svogūnų veislė, pasižyminti stambiomis, apvaliomis ropelėmis, tvirtu rudos spalvos lukštu.

Stuttgarter Riesen - vienalizdžiai, plokščiai apvalios formos ropelėmis, pusiau aštraus skonio svogūnai. Lukštai rudai geltoni ar bronzinio atspalvio. Veislė tinkama laiškams, ropelės gerai laikosi per žiemą.

Sturon - geltoni, gražios apvalios formos svogūnėliai, vidutiniškai ankstyvi, tinka greitam vartojimui ir ilgesniam saugojimui. Veislė atspari ligoms.

Exhibition - svogūnai milžinai, kurių ropelės gali pasiekti 800 g svorį. Saldūs, sultingi, salotinio tipo, bet netinka ilgam saugojimui.

Albion F₁ - baltalukštis vidutinio vėlyvumo hibridas, pasižymintis stambiomis, ovalios formos ropelėmis, kurios tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui.

Snowball - baltos spalvos ropelėmis, švelnaus skonio salotinio tipo svogūnai. Tinkami laiškų auginimui, tačiau netinkami laikyti per žiemą.

Southport White Globe - Stardust - baltos spalvos, apvalios ropelės, skirtos perdirbimui, pasižyminčios gausesniu sausųjų medžiagų kiekiu.

Red - vidutinio ankstyvumo, gerai išsilaikanti, ryškiai raudonais lukštais svogūnų veislė.

Red Comred - svogūnai raudonos spalvos ropelėmis, puikaus skonio, neaštrūs.

Babtų didieji - lietuviška vienalizdžių, vidutinio ankstyvumo svogūnų veislė, tinkama ropelių ir laiškų auginimui. Šios veislės ropelės ovalios, stambios, padengtos gelsvai oranžinės spalvos lukštais. Subrendusių svogūnų minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.

Daugializdžiai svogūnai (Allium cepa L. ascalonicum Dc.) - valgomojo svogūno atmaina, pasižyminti smulkesnėmis, intensyvesnio skonio ropelėmis, kurios puikiai laikosi ir yra atsparios šalčiui. Iš jų paminėtina veislė Golden Gourment, formuojanti didelį ropelių lizdą.

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) - kilęs iš Centrinės Azijos, bet jau tūkstančius metų plačiai auginamas visame pasaulyje. Vasariniai (neišleidžiantys žiedstiebio) česnakai mažiau derlingi, bet geriau laikosi, žieminiai (išleidžiantys žiedstiebį) - derlingesni. Yra sukurtos dvi lietuviškos valgomųjų česnakų veislės - Vasariai ir Žiemiai.

Daržinis poras (Allium porrum L.) kildinamas nuo Viduržemio jūros pakrančių. Puikios biocheminės sudėties, švelnesnio skonio, todėl plačiai naudojamas daugelio Europos šalių virtuvėje. Augalai ilgos vegetacijos, švelnesnio klimato kraštuose galintys žiemoti lauke. Ankstyvosios porų veislės pasižymi ilgesniu stiebu, švelnesniu aromatu, vėlyvesnės veislės - aštresnės, trumpesniais stiebais.

Linkoln, Merlin, Lancia - ankstyvosios, derlingos, ilgais stiebais porų veislės.

Columbus, Jolant, Lancelot, Kampus - rudens derliui skirtos veislės.

Bandit, Ginka - vėlyvosios, trumpesniais stiebais porų veislės, atsparios šalčiui.

DAUGIAMEČIAI ČESNAKAI                                           

Daugiamečiai česnakai populiarūs tik mėgėjiškoje daržininkystėje.

Laiškinis česnakas - (Allium schoenoprasum L.) - nuo seno žinomas ir auginamas kaip maistinis, vaistinis ir dekoratyvinis svogūninis augalas. Gamtoje labai retas. Anksti pavasarį laiškai būna švelnaus skonio, minkšti, vėliau sukietėja, tampa aštrūs, todėl šiuos česnakus rekomenduojama dažnai nupjauti.

Aliai - greitai atželianti lietuviška veislė, pasižyminti vešliais ir tankiais kereliais. Žydi gausiai, dekoratyviais, rausvai violetiniais žiedais.

Parade - puikios prekinės išvaizdos laiškinių svogūnų veislė, neformuojanti ropelių. Galima išauginti laiškus sėjant tiesiai į dirvą.

Performer - tamsesniais laiškais, be sustorėjimo šaknų srityje laiškinių česnakų veislė.

Lenktagalvis česnakas (Allium nutans L.), dažnai vadinamas narcizalapiu. Yra dvi formos: siauralaiškis ir plačialaiškis. Pasižymi švelnesniu skoniu, pakankamai dekoratyvus, ištvermingas žiemą, lengvai dauginamas vegetatyviniu būdu.

Tuščialaiškis česnakas (Allium fistulosum L.), dar vadinamas žieminiu svogūnu, ropelių neformuoja. Unikalus tuo, kad jo platoki ir aukšti laiškai žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga. Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3-4 metus.

Daugiaaukštis svogūnas (Allium proliferum Schrad.) kildinamas iš Vidurinės Azijos, tačiau paplitęs Sibire, nes labai atsparus šalčiui. Iš kitų česnakinių išsiskiria tuo, kad vietoj žiedyno formuoja orinius svogūnėlių lizdus, iš kurių toliau auga laiškai ir stiebai su antros eilės orinių svogūnėlių lizdais. O iš pastarųjų - trečios eilės oriniai svogūnėliai.

Kampuotasis česnakas (Allium angulosum L.) - 20-50 cm aukščio augalas, natūraliai augantis drėgnose ir užliejamose pievose. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Priskiriamas retoms rūšims, kurių populiacija Lietuvoje maža dėl jų biologinių ypatybių. Kultūroje auginamas kaip retesnis, tačiau dekoratyvus ir maistiniu požiūriu vertingas augalas.

Meškinis česnakas (Allium ursinum L.) - natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Dažniau aptinkamas drėgnose plačialapių medžių miškuose, šaltiniuotose upelių šlaituose. Gamtoje reikėtų šiuos augalus rinkti saikingai, nes meškinis česnakas įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas. Meškinį česnaką galima ilgai auginti pavėsingoje sodo vietoje. Neaukšti 15-20 cm pavieniai lancetiški lapai atželia anksti pavasarį. Balti žiedynai pražysta gegužės mėnesį, po žydėjimo lapija pagelsta ir nunyksta. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį.

Meškiniai česnakai gali būti dauginami sėklomis ir svogūnėliais. Augalo aromatas primena tradicinį česnaką, tik yra švelnesnis. Lapai dažniau vartojami salotoms pagardinti. Rudenį augalai suformuoja pailgos formos plonus svogūnėlius, kurių galima prikasti ir vartoti maistui. Teigiama, kad Sibiro gyventojai, kur meškinis česnakas gana dažnas, raugdavo juos statinėse ir šį užkandį naudodavo ilgomis žiemomis, taip gelbėdamiesi nuo vitaminų trūkumo.

Plačialaiškis česnakas (Allium victorialis L.) - dekoratyvus, maistinis, 15-30 cm aukščio augalas, savo išvaizda panašus į meškinį česnaką. Auga soduose, sodybų gėlynuose, kolekcijose. Palyginti retas augalas.

Dirvinis česnakas (Allium vineale L.) - daugiametis žolinis, 30-70 cm aukščio augalas, auga sausuose šlaituose, pamiškėse, miško aikštelėse, palaukėse, pakelėse. Žydi birželį ir liepą. Retas augalas, Lietuvos Raudonojoje knygoje priskiriamas pažeidžiamoms rūšims, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja.

Porinis česnakas (Allium scorodoprasum L.) - daugiametis žolinis, maistinis, 50-80 (100) cm aukščio augalas. Auga pamiškėse, miško aikštelėse, šlaituose, užliejamose pievose, krūmuose. Kai kur auginamas daržuose. Žydi birželį ir liepą. Kaip ir kampuotasis česnakas, tai reta rūšis, kurios populiacija maža dėl augalų biologinių ypatybių.

DEKORATYVIEJI ČESNAKAI

Daugelis iš Viduriniosios Azijos kilusių česnakų pasižymi puošniais žiedynais ir lapais, todėl paprastai auginami kaip dekoratyviniai augalai.

Keistasis česnakas (Allium paradoxum) - daugiametis žolinis, dekoratyvinis, maistinis, vaistinis, 15-30 cm aukščio augalas. Žydi liepą ir rugpjūtį baltos spalvos stambiais žiedais. Gamtoje šis augalas retas, tačiau mėgėjų mielai auginamas soduose, daržuose, gėlynuose.

Karatavinis česnakas (Allium karataviense Regel) - žemas, puošnus plačiais lapais ir dideliais žiedynais.

Olandinis česnakas (Allium hollandicum) - mėgstamas dėl spalvingų, aukštų, 80-90 cm siekiančių žiedynų.

Trižiedlapinis česnakas (Allium tripedale) - išvaizdus, su 1,2 m siekiančiais žiedynais, kurie pražysta česnakiniams augalams nebūdingos formos žiedais.

Geltonžiedis česnakas (Allium obliquum) - su retai pasitaikančios citrinų geltonumo spalvos žiedynais, siekiančiais 80 cm aukštį.

Litvinovo česnakas (Allium litwinovii) - iš Uzbekistano kilęs, užaugantis iki 40 cm aukščio augalas su puikios mėlynos spalvos žiedynais.

Auginti nesudėtinga

Visi česnakiniai augalai nėra lepūs, dauguma jų ištveria kitiems augalams pražūtingas sausringas auginimo sąlygas ar stipresnius šalčius, todėl taip sėkmingai yra auginami visame pasaulyje. Rūšims, kurios užaugina masyvesnius lapus ar žiedynus, reikėtų parinkti derlingesnį dirvožemį ar papildomai patręšti organinės ir mineralinės kilmės trąšomis. Ypač porams reikia daug azoto turinčio dirvožemio, nes iki vegetacijos pabaigos šie augalai užauga masyvūs. Didesnius svogūnus formuojančioms rūšims reikėtų vengti drėgnų, linkusių užmirkti dirvų, pavėsingos daržo vietos. Visada geriau sodinti atviroje, gerai drenuojamoje daržo ar gėlyno dalyje, tokiu būdu sumažės rizika plisti grybinėms ligoms ir puviniams.

Daugiamečiai česnakai sėkmingai gali būti dauginami tik vegetatyviniu būdu, išskirstant senus kerus į mažesnius. Tai Lietuvoje geriau daryti pavasarį, vos tik atsinaujinus augalų vegetacijai, balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Po 3-4 auginimo metų šiuos česnakus vėl reikėtų išskirstyti.

Dekoratyviniai česnakai sodinami rudenį, palankiausias laikas vietos sąlygomis - nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Šių augalų vegetacijos periodas trumpesnis, todėl jau vasaros viduryje, kai pagelsta antžeminė augalo dalis, galima kasti svogūnėlius. Kasmet persodinti dekoratyvinių česnakų nebūtina, tačiau ilgai auginami neišskirstyti svogūnėliai sutankėja, todėl nukenčia dekoratyvinės augalo savybės, susmulkėja lapija ir žiedynai.

E. Dambrauskienė

Mano ūkis, 2013/01