Iš artezinių gręžinių tiekiamam vandeniui pagerinti galima taikyti įvairius būdus. Vandens tiekimo įmonės iš jo pašalina geležį. Šiuo metu pradėtos taikyti ir naujos vandens valymo ir aktyvavimo technologijos - sidabrinimas, įmagnetinimas, kristalinimas titnagu ir kitos.

Magnetinis vanduo - tai geriamas vanduo, paveiktas magnetiniu lauku. Eksperimentiškai įrodyta, kad įmagnetintas vanduo padidina organizmo aktyvumą, apsaugo nuo senėjimo ir ligų.

Magnetiniam vandeniui būdingos šios savybės: padidėja vandenilio jonų aktyvumas, sumažėja vandens svoris, mineralinė sudėtis lieka nepakitusi, sumažėja vandenyje ištirpusio azoto kiekis. Įmagnetintas vanduo padeda geriau pasisavinti mikroelementus ir vitaminus, aktyvina audinių regeneraciją, sumažina šlakų ir toksinų kiekį, pagerina kraujo savybes. Magnetinė lazdelė, įmerkta į vandenį, sunaikina puvimo ir kitas bakterijas, pagerina vandens skonį ir jo skaidrumą, neutralizuoja chlorą ir nitratų junginius bei sunkiųjų metalų priemaišas.

Pateikti magnetiškai apdoroto vandens ir vandeningų skysčių panaudojimo pavyzdžiai rodo, kaip taikant vienintelį metodą, galima pagerinti vandens fizines-chemines savybes, pagreitinti daug technologinių procesų.

Gyvuliai taip pat turi būti girdomi kokybišku vandeniu. Iki šiol šalyje dar nebuvo atlikta tyrimų, koks aktyvuoto vandens poveikis gyvuliams. Kad būtų užpildyta ši spraga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto laboratorinėmis sąlygomis buvo ištirtos aktyvuoto vandens dezinfekcinės savybės ir jo panaudojimo galimybės veršeliams skirtų atskiestų pieno pakaitalų gamyboje. Nustatytas atskiestų aktyvuotu vandeniu pieno pakaitalų poveikis jų augimui ir ekonominis efektyvumas.

Mikrobiologiniai tyrimai atlikti LSMU Gyvulininkystės institute, Ekologijos skyriuje. Cheminiai gręžinio ir aktyvuoto vandens tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos analitiniame skyriuje. Bandymas atliktas Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje su dviem Lietuvos juodmargių veislės veršelių grupėmis, po 9 gyvulius kiekvienoje. Bandymo su veršeliais šėrimo schemoje panaudotas pieno pakaitalas, pagamintas su aktyvuotu vandeniu, kuriam aktyvuoti naudotas eksperimentinis bendrovės ,,Daineva" įrenginys.

Bandymo schema

Prieauglio laikymo ir šėrimo sąlygos

Abiejų grupių veršelių laikymo sąlygos buvo vienodos, jie auginti garduose palaidi po 1-2 kiekviename. Veršelių svorio kitimas nustatytas pagal individualius jų svėrimus bandymo pradžioje, po to - kas mėnesį, ir bandymo pabaigoje. Pieno pakaitalo milteliai santykiu 1:9 buvo skiedžiami šiltu 45-55 ^oC vandeniu: I kontrolinėje grupėje - įprastu fermoje naudojamu vandeniu, II tiriamojoje grupėje - aktyvuotu vandeniu. Veršeliams buvo girdomas 38-40 ^oC temperatūros pakaitalas du kartus per dieną. Be pieno pakaitalo, abiejų grupių veršeliai gavo daugiamečių žolių šieno ir siloso, kombinuotojo pašaro. Bandymo metu abiejų grupių prieauglis gavo normuotai pieno pakaitalo, o kombinuotojo pašaro ir šieno - iki soties. Maisto medžiagų kiekis veršeliams buvo apskaičiuotas pagal mitybos normas 600-700 g priesvoriui per parą gauti.

Gręžinio vandenyje aptiktos kelios mikroorganizmų kolonijos, o pelėsinių grybų kolonijų, E. coli, koliforminių bakterijų, stafilokokų ir salmonelių nerasta. Aktyvuotame vandenyje mikroorganizmų neaptikta. Buvo tiriamas aktyvuoto vandens baktericidinis poveikis Staphylococcus sepsis, Staphylococcus aureus, Salmonella anteridis bakterijoms, Aspergillus ir Penicillium genčių grybams.

Grynos ir mišrios mikroorganizmų kultūros buvo paveikiamos aktyvuotu vandeniu (aerozolinė dezinfekcija), išlaikant skirtingą dezinfekcijos ekspozicijos laiką (1, 10, 20 min.). Dezinfekcijos 24 val. ekspozicija nutraukiama, neutralizuojant bandinius 0,01 n dinatrio triosotiosulfato pentahidrato tirpalu. Mikroorganizmų kultūros buvo auginamos termostate +37 ir +25 ^oC temperatūroje. Aktyvuoto vandens aerozolinė dezinfekcija per 30 min. ekspozicinį laikotarpį atskirų mikroorganizmų kolonijas sudarančių vienetų skaičių sumažino nuo 40 iki 100 proc. Aktyvuotas vanduo efektyviau veikė stafilokokų grupės mikroorganizmus, pelėsinius grybus, silpniau - salmoneles, mišrias bakterijų kultūras.

Gręžinio vandenyje, kuris buvo naudojamas pieno pakaitalams gaminti, buvo daugiau nitratų ir nitritų bei chloridų negu aktyvuotame vandenyje, o mažiau - magnio. Ir gręžinio vanduo, ir aktyvuotas vanduo atitiko higienos normas HN 24: 2006.

Šėrimo schemoje nurodytas veršelių augimas ir reikiami pašarų kiekiai pagal nustatytas pašarų ir maisto medžiagų sunaudojimo normas. LSMU Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorijoje buvo tirta bandymo metu veršeliams šertų pašarų cheminė sudėtis ir apskaičiuota energinė vertė galvijams.

Bandymo rezultatai

Atlikus atskiestų pieno pakaitalų, skiestų su fermoje naudojamu ir aktyvuotu vandeniu, cheminės sudėties ir mikrobiologinius tyrimus esminių skirtumų nenustatyta. Bandyme naudoti pašarai pagal cheminę sudėtį ir kokybę atitiko šios grupės gyvuliams šeriamų pašarų reikalavimus.

Kontrolinės grupės veršeliai, gavę pieno pakaitalo su fermoje naudojamu vandeniu, ir tiriamosios grupės veršeliai, gavę pieno pakaitalo su aktyvuotu vandeniu, per 122 tyrimo dienas vidutiniškai suėdė po 0,53 kg šieno, 0,96-1,04 kg daugiamečių žolių siloso, po 3,26 kg praskiesto pieno pakaitalo ir atitinkamai po 0,81-0,83 kg kombinuotojo pašaro.

Nežymūs pašarų ėdamumo skirtumai tarp grupių lėmė nevienodą kai kurių maisto medžiagų kiekį jų daviniuose. Tiriamosios grupės veršeliai, gavę pieno pakaitalą su aktyvuotu vandeniu, per parą suėdė 1,7 proc. daugiau pašarų sausųjų medžiagų, su jomis gavo 1,68 proc. daugiau žalių baltymų ir 2,62 proc. žalios ląstelienos. Tiriamosios grupės veršelių  davinio energinė vertė buvo 0,4 MJ didesnė. Per bandymo laikotarpį I kontrolinės grupės veršeliai priaugo 73,22 kg, II tiriamosios grupės - 76,5 kg, arba 3,28 kg daugiau negu I kontrolinės grupės.

Nors abu pieno pakaitalus veršeliai gėrė noriai, tačiau prieauglio virškinimo trakto sutrikimų neišvengta. Gavę pakaitalą, skiestą fermoje naudojamu vandeniu, po vieną kartą viduriavo 5 veršeliai, girdyti pieno pakaitalu su aktyvuotu vandeniu, viduriavo taip pat 5 veršeliai.

Per visą bandymo laikotarpį (122 d.) su raciono pašarais veršeliai sunaudojo: I kontrolinės grupės 2 546 MJ apykaitos energijos ir 35,7 kg žalių baltymų, II tiriamosios - atitinkamai 2 594 MJ ir 36,3 kg. Vienam kilogramui priesvorio per parą veršeliai, gavę pieno pakaitalų su ne aktyvuotu vandeniu, sunaudojo 2,57 proc. daugiau apykaitos energijos ir 2,76 proc. žalių baltymų.

Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad aktyvuotas vanduo gali būti naudojamas veršelių pieno pakaitalams atskiesti, taip pat kaip dezinfekcinė priemonė mikrobiologinei vandens taršai sumažinti. Veršelių pieno pakaitalams gaminti naudojant aktyvuotą vandenį, prieauglis geriau ėda pašarus, jaunikliai priauga daugiau (4,5 proc.) svorio ir sumažėja maisto medžiagų sąnaudos 1 kg priesvorio. Veršelių sergamumui aktyvuotas vanduo neturi įtakos.

V. Uchockis, I. Stogė

Mano ūkis, 2013/01