Tomas Jacinkevičius užaugino pirmąjį gerą derlių - 3 tonas Helix Aspersa Maxima rūšies sraigių. Tam prireikė trejų metų, per kuriuos sukaupė pakankamai patirties ir technologinių žinių.

„Darbo yra, žinių reikia, užauginti galima", - taip apibūdina Lietuvoje dar jauną sraigių auginimo verslą Tomas.

Lietuvos sraigių augintojų asociacijos pirmininkas sako, kad šiemet pirmi metai, kai dalis šalies augintojų užaugino normalų derlių. Įvairiais duomenimis, užauginta nuo 50 iki 80 t sraigių. Pernai jų derlius siekė tik 10-15 t, nes iki šiol buvo daroma daug technologinių klaidų, kurios neleisdavo sraigėms užaugti. O įvertinti šio sezono sėkmę trūksta paskutinio žingsnio - sraigių pardavimo sandorio, nes kol jos neparduotos, teigia Tomas, tol yra tikimybė sandėliuojant sugadinti net iki 80 proc. derliaus - jeigu patalpoje nebūtų išlaikytos reikalingos sąlygos.

Sraiges auginti Tomas nutarė kartą viešėdamas Prancūzijoje, kai paragavo šio delikateso ir jam labai patiko. Tačiau kaimo turizmo verslą bandęs vystyti vyras nepuolė stačia galva į naują sritį, o apsišarvavo kantrybe. Pirmiausia plastikinėje dėžėje įkurdino 100 sraigių ir keturis mėnesius augino jas namuose vonios kambaryje. Norėjo sužinoti patį faktą - ar jos užauga. Užaugo, todėl Tomas ryžosi auginti didesnį kiekį, nes tiki šio verslo perspektyva. Kol kas yra sraigių paklausa.

Sraigių pardavimams, kaip ir kitoms žaliavoms, galioja visi komercijos dėsniai - gali parduoti greitai, bet pigiai, arba brangiau, bet vėluojant atsiskaitymui, o tai nelabai patikima. „Norint gauti gerą kainą, reikia gana daug padirbėti su pirkėjais, kurie irgi moka derėtis", - reziumuoja T. Jacinkevičius.

Nesvarbių dalykų nėra

Tauragnuose ūkininkaujantis Tomas sako, kad auginti sraiges nėra labai sunku, kai jau išmoksti tai daryti. Pirmiausia šis verslas reikalauja daug žinių, nes menkiausia technologinė klaida gali sugadinti visą derlių. Svarbu viskas, pradedant nuo patalpų įrengimo, sraigių žadinimo, kiaušinėlių dėjimo, mažyčių sraigių auginimo ir priežiūros, pašarų, šėrimo, baigiant sraigių surinkimu tinkamiausiu metu, teisingu jų išdžiovinimu. O smulkesnių, bet ne mažiau svarbių niuansų, lemiančių derliaus kiekį, pasak Tomo,  yra keli šimtai. „Turbūt paskutinę svarbią klaidą, dėl kurios sraigės anksčiau neužaugdavo reikiamo dydžio, ištaisiau tik šį pavasarį, todėl jau galiu džiaugtis normaliu derliumi. Viską buvau išbandęs, auginau sraiges nuo naujųjų metų, bet, pasirodo, ne laiko trūko joms užaugti - dariau klaidų augindamas tik išsiritusias sraiges, nes pirmosios kelios jų gyvenimo savaitės yra pačios svarbiausios. Visos šio sezono sraigės, išsiritusios gegužės pirmąją savaitę,  rugsėjį jau buvo užaugusios iki normalaus dydžio", - dalijasi patirtimi T. Jacinkevičius.

Tris tonas sraigių jis užaugino į pievą pavasarį paleidęs maždaug 400 tūkst. mažų sraigių. Augdami šie moliuskai gyvena aptvaruose lauke, jiems specialiai pasėtuose pašariniuose augaluose  perkuose.

Surinkus derlių, spalio pradžioje, sraigės yra džiovinamos ir užmigdomos - jos panyra į hibernacijos būseną, t. y. praradusios vandenį užsidaro savo kiaute, sulėtėja jų organizmo metabolizmas ir širdies plakimas iki vieno karto per minutę. Tokios būsenos jos ir parduodamos.

Motininės sraigės miegos iki pavasario, kol bus pažadintos, tada pradės dėti kiaušinėlius. Kokybiškos motininės sraigės pirmą kartą  padeda 200 ir daugiau kiaušinių, prastesnės - 70-100. Labai svarbu, kad patalpoje būtų tinkama temperatūra, drėgmė, apšvietimas. Iš kiaušinėlių, laikomų inkubatoriuje, išsirita sraigiukai. Vėliau šie mažyliai pernešami į šiltnamį, dar vėliau - į aptvarą. Tomas dalį užaugintų motininių sraigių parduoda pradedantiems augintojams.

Didžiausias darbas - surinkti derlių. Rudenį svarbu tinkamu metu ir esant tinkamoms sąlygoms sraiges surinkti, po to - teisingai jas išdžiovinti ir paruošti pardavimui. Motininės sraigės yra renkamos kitu metu nei skirtos parduoti, kitaip džiovinamos.

Specialius pašarus sraigėms ūkininkas perka Lenkijoje. Šioje šalyje yra du tiekėjai, vieni gamina pigesnius, kiti brangesnius pašarus, pastarųjų receptūrą augintojai kartu su mokslininkais kūrė septynerius metus  ir išbandė praktiškai. Tomas juos ir perka - kilogramas kainuoja kiek daugiau nei 2 litus. Dienai jo sraigių ūkiui reikia iki 80-90 kg pašarų, tai - didelės sąnaudos. Bet jeigu sraigėms leisi maitintis tik žole, po kurią jos šliaužioja, jos tiesiog neužaugs. „Šiemet mano ūkyje neužaugo tik 1-2 proc. sraigių. Kitur šie skaičiai daug didesni", - pašarų svarba įsitikinęs sraigių augintojas.

Sraigių seilės turi antibakterinių savybių, todėl jos neužsikrečia bakterijomis ir nebūna jokių epidemijų. Bet jeigu bus pažeistas sraigės kiautas, per pažeidimo vietą pateks bakterijų užkratas ir sraigė nugaiš. Sraiges reikia saugoti nuo pelių, žiurkių, paukščių. Vis dėlto didžiausi nuostoliai patiriami dėl technologinių auginimo klaidų.

Mokėsi iš klaidų

Kai viskas jau sukurta, augintojui žiema yra poilsio laikas. Darbai prasideda tik kovą. „Sraigės netriukšmauja, vasarą šerti ir laistyti jas reikia tik kartą per dieną. Oro sąlygos Lietuvoje joms tinkamos. Tačiau išmokti jas auginti yra sunkus procesas, reikalaujantis atidumo, žinių, profesionalių konsultacijų, patirties", - sako T. Jacinkevičius.

Žinių, kaip auginti Helix Aspersa Maxima, Tomas sėmėsi visur, kur tik galėjo - skaitė, važiavo į Lenkiją, Italiją, Kroatiją ir, svarbiausia, mokėsi iš savo ir kitų klaidų. Auginimo technologija, pasak jo, nėra paprasta, bet ją įmanoma perprasti.

„Ne kartą važiavau į Lenkiją pas sraigių augintojus. Daug sužinojau, bet tik vėliau supratau, kad kai ką jie nutyli - kokį nors vieną, bet, aišku, svarbų niuansą. Būdavo, renki derlių ir matai, kad kažkas ne taip, kad per mažai sraigių užaugo. Užtenka nepasakyti trijų sakinių, ir metų rezultatai bus prasti. Tuomet važiuoji pas kitus augintojus, kol paaiškėja, kad nežinojai svarbios detalės. Tad kalbomis nustojau tikėti seniai, tikiu tik tuo, ką matau, - užaugintu derliumi", - patirties įgijimo kelią atskleidžia sraigių augintojas.

O ir „teisingai matyti" Tomas pradėjo tik įgijęs profesionalumo. Dabar jis ramus,  Helix Aspersa Maxima rūšies sraiges jau išmoko užauginti. Visiems, norintiems išbandyti šį verslą, primygtinai pataria pradėti auginti nedidelį sraigių kiekį ir konsultuotis ne su vienu augintoju, o su keliais. „Reikia kalbėtis su tokiais, kurie užaugina didelį kiekį sraigių. Tas, kuris neužaugina 2-3 tonų, dar ne viską žino, nors šnekėti gali labai gražiai", - teigia T. Jacinkevičius ir įspėja, kad atsirado nemažai „plepučių", kurie pardavinėja auginimo technologijas, vos vieną sezoną paauginę sraiges.

Sraigių augintojų Lietuvoje nėra daug, tad jie kol kas nekonkuruoja. Prieš trejus metus suburtoje Sraigių augintojų asociacijoje yra maždaug 100 narių, iš jų šiais metais sraiges auginti pradėjo apie 70 pirmamečių augintojų.

Pirmojo sezono pelnas - patirtis

Pirmaisiais metais, pradėjus auginti 2-3 tūkst. motininių sraigių 30-40 kv. m ploto patalpoje, pasistačius nedidelį šiltnamį ir turint porą arų žemės, T. Jacinkevičiaus teigimu, galima užauginti ir 200 kg sraigių, ir toną, priklausomai nuo to, kaip auginsi. „Didžiausias pirmojo sezono pelnas bus ne finansinė išraiška, o įgyta patirtis. Kai bus aišku, kaip tau sekasi, kokias klaidas padarei, kiek turi pajėgumų auginti, tuomet jau gali bandyti auginti didesnį kiekį sraigių", - taip jis pataria visiems pradedantiesiems.

Iš pradžių investicijų reikės šildomai ir vėdinamai patalpai, kanalizacijai įrengti, šiltnamiui, aptvarui aptverti, stelažams, dėžėms, šėrykloms, bei motininei bandai įsigyti. Kitą sezoną jau kainuos tik pašarai, šiluma, vanduo, darbas.

Auginant iki 3 t sraigių, visiems darbams atlikti pakanka vienos šeimos pajėgų, tik derliui surinkti talkos reikės. Šių metų T. Jacinkevičiaus sraigių derlių 4-5 dienas rinko, paskiau perrinkinėjo 5-6 žmonės.

ES parama jis nesinaudojo „Dėl 10-20 tūkst. litų investicijų daugiau sugaiši dokumentus tvarkydamas. Aišku, jeigu pradėsi kurti sraigių fermą lygioje vietoje, kur nebus nei pastatų, nei komunikacijų, tai investicijų reikės nemažų, tuomet gal ir ES parama praverstų", - svarsto Sraigių augintojų asociacijos vadovas.

Patiems augintojams savo ūkyje užaugintų sraigių perdirbti neapsimoka, nebent sau pasigaminti gurmaniškų patiekalų. O ir jie daug darbo reikalauja. Bet Tomo žmona jau įgudusi patiekalų iš sraigių gamintoja.

Vyksta derybos su pirkėjais

Sraigių augintojų asociacija dalijasi tik informacija, bet derliaus pardavimu rūpinasi kiekvienas augintojas pats, kai kurie buriasi į grupeles. Būtent pardavimas - kol kas mažiausiai sraigių augintojams pažįstama sritis. Pasak Tomo, derybos su supirkėjais prasideda spalį ir gali trukti pora mėnesių. Lietuvoje pernai įsikūrė būtent Helix Aspersa Maxima sraiges perdirbanti įmonė, manoma, kad ji, kai sutvirtės, ir bus svarbiausia supirkėja. Tačiau augintojai dairosi rinkų Lenkijoje, Italijoje.

Sraigių supirkimo kainos - taip pat diskusijų objektas. Kol nebuvo užauginę didelių kiekių, tol augintojai girdėjo pasiūlymus - tik vežkite ir kuo daugiau, mokės net iki 8 eurų už kg. „Tačiau tai nerimtos kalbos. Europoje visišką šios srities monopolį turi Prancūzija, kuri ir diktuoja sąlygas", - sako T. Jacinkevičius.

Pernai Lietuvos augintojai tikėjosi 3 eurų už kg, tačiau šiemet kalbama tik apie 2-2,5 euro. „Bet kol kas geriau susilaikyti nuo svarstymų, nes viskas bus aišku gruodžio viduryje, kai bus įvykę pardavimo sandėriai. Įvertinsime supirkimo kainą, suskaičiuosime sąnaudas, tada bus aišku, kokį pelną uždirbome", - nenori tuščiai kalbėti augintojas.

Jis šiemet investavo į aptvarus, šiltnamius, medieną, stelažus, padėklus, tad pelno nesitiki, bet investicijos turėtų atsipirkti.

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2012/12