23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/12
JAV žemės ūkio politika revoliucijos kelyje
  • N. Jurkėnaitė, V. Šapolaitė
  • Mano ūkis

JAV ir ES žemės ūkio politikos raida rodo, kad abiejų žemynų ūkininkai turi  daug bendrų iššūkių, o JAV žemės ūkyje taikomi problemų sprendimo būdai ir patirtis pritaikoma Europos Sąjungos agrariniame sektoriuje. Nuo 2013 metų JAV prasidės naujas žemės ūkio plėtros etapas, kurį lydės reikšmingos reformos.

Lietuvos žemės ūkio produktų rinkos tendencijos glaudžiai susijusios ne tik su ES, bet ir su pasauline žemės ūkio produktų rinkos situacija. Vienas iš pagrindinių ir svarbių ES prekybos partnerių yra JAV.

2011 m., palyginti su 2010-aisiais, ES šalių gyvų gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų importas iš JAV sumažėjo (92,4 proc.), bet padidėjo mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų (46,2 proc.), pieno ir pieno produktų (11,9 proc.) bei grūdų (65,4 proc.) importas. Eksportas padidėjo atitinkamai 23,9 proc., 6 proc., 10,2 proc., 67,9 procento.

Lietuva 2011 m. importavo iš JAV 98,8 proc. mažiau gyvų gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų, tačiau grūdų - 68,3 proc. daugiau. Gyvų gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų eksportas sumažėjo 61,4 proc., tačiau pieno ir pieno produktų išaugo 40,9 proc. Lietuvos ir JAV žemės ūkio produktų eksporto struktūroje vyrauja pieno produktai: sūrių eksportas per šį laikotarpį padidėjo 31,2 proc., nes Lietuvoje gaminami sūriai turi didelę paklausą JAV rinkoje.

JAV pagrindinių žemės ūkio produktų gamybos (pasėlių ploto ir grūdų derliaus, gyvulių skaičiaus, pieno gamybos) 2009-2011 m. duomenys nerodo reikšmingų pokyčių, tad galima teigti, kad Lietuvai aktualios žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys keičiasi nežymiai.

Kai kurių pagrindinių JAV žemės ūkio produktų gamyba 2009-2011 m. sumažėjo. Javų pasėlių 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo 1,5 proc., grūdų derlius  - 3,2 proc. Nors galvijų skaičius 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo 1,4 proc., bet pieno gamyba išaugo 1,8 proc. Tačiau nuo 2013 m. JAV žemės ūkyje planuojamos reikšmingos reformos, kurios darys poveikį JAV ir ES užsienio prekybos žemės ūkio produkcija apimtims.

Reformos kryptys

JAV žemės ūkio produkcijos gamybos, maisto ir mitybos programų, miškininkystės ir kaimiškų vietovių vystymo kryptis kas penkerius metus nustato Žemės ūkio įstatymas (angl. Farm Bill), kurio pavadinimas atspindi kiekvienam laikotarpiui aktualius iššūkius. 2012 m. rugsėjo 30 d. formaliai nustojo galioti 2008 metų Maisto, gamtos išteklių išsaugojimo ir energetikos įstatymas (Food, Conservation, and Energy Act of 2008), tačiau dėl Jungtinių Valstijų Kongrese vyraujančių priešrinkiminių nuotaikų naujo įstatymo projektas dar nepatvirtintas. Kadangi Žemės ūkio įstatymą sudaro federalinių įstatymų rinkinys, pavėluotas naujo projekto tvirtinimas Kongrese nėra išskirtinis dalykas. Maisto, gamtos išteklių išsaugojimo ir energetikos įstatymą sudaro 15 dalių (temų), apimančių daugybę programų, kurių finansavimo klausimai sukelia aršių diskusijų tarp konfliktuojančių interesų grupių, konkuruojančių dėl riboto biudžeto išteklių. Situaciją komplikuoja ir nauji iššūkiai, į kuriuos būtina reaguoti, tačiau atsisakyti neefektyvių programų, iš kurių ilgą laiką buvo remiami ūkininkai, nėra paprasta.

Rengiantis ilgoms deryboms, priimtas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu vadovautis status quo scenarijumi, kuris numato nutraukti 37 programas (skirtingais vertinimais jų išsaugojimas 5 metams kainuotų papildomai nuo 9 iki 14 mlrd. JAV dolerių).

Belaukiant naujojo įstatymo priėmimo, Kongrese parengti du alternatyvūs projektai, kurie aiškiai rodo JAV žemės ūkio vystymo kryptį. Senate pritarta 2012 m. Žemės ūkio reformos, maisto ir užimtumo įstatymo projektui, kuris 2013-2017 m. sutaupo 9,3 mlrd. JAV dolerių, jei palygintume jį su status quo biudžetu. Atstovų rūmai patvirtino 2012 m. Federalinės žemės ūkio reformos ir rizikos valdymo įstatymo projektą, sumažinantį biudžetą net 16,7 mlrd. JAV dolerių. Abu Žemės ūkio įstatymo projektai siūlo reformuoti esamą sistemą siekiant tų pačių tikslų, tačiau numato skirtingus mechanizmus.

Senato įstatymo projekte siūloma išsaugoti 26 programas, kurios turėtų būti nutrauktos pasibaigus galioti 2008-ųjų Maisto, gamtos išteklių išsaugojimo ir energetikos įstatymo galiojimui, skiriant daugiau kaip 3 mlrd. JAV dolerių joms išlaikyti 2013-2017 m. Atstovų rūmų projekte liko 14 programų, joms numatyta skirti apie 1,9 mlrd. JAV dolerių. Jeigu Kongresas pritartų siūlymams, reikšmingiausių pakeitimų patirtų žemės ūkio produkcijos gamybos, gamtos išteklių išsaugojimo, maisto ir mitybos,  pasėlių draudimo ir žalos dėl nelaimingų atsitikimų atlyginimo finansavimas. Šioms programoms 2008-2012 m. biudžete teko 98 proc. lėšų.

Revoliuciniai pertvarkymai

Palyginę 2008 ir 2012 metų žemės ūkiui skiriamą 5 metų biudžetą, galime teigti, kad JAV nuosekliai tęsia pasirinktą žemės ūkio vystymo kryptį, t. y. didžiausią biudžeto dalį numato maisto ir mitybos programoms, o nuo žemės ūkio produkcijos gamybos rėmimo  pereina prie pasėlių draudimo ir kitų rizikos valdymo priemonių taikymo. Maisto ir mitybos programų biudžeto dalies augimas pastaraisiais dešimtmečiais susijęs su JAV politikos derinimu prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimų. Didžioji dauguma šių programų patenka į vadinamąją žaliąją dėžę, t. y. jos traktuojamos kaip neiškreipiančios rinkos, ir PPO neriboja tokių programų finansavimo.

Remiantis siūlomais projektais, labiausiai 2013-2017 m. biudžetas gali būti sumažintas atsisakant kainų lygio palaikymo ir ūkininkų pajamų rėmimo priemonių, skirtų augalininkystės ir pienininkystės ūkiams, t. y. nutraukiant tiesiogines ir anticiklines (skirtas sumažinti kainų svyravimus) išmokas bei ACRE (vidutinių įplaukų už grūdus) programos išmokų mokėjimą, sumažinus pienininkystės programų biudžetą. Kitaip tariant, JAV politikams užteko drąsos ryžtingai reformuoti ūkininkų paramos sistemą, atsisakant tiesioginių išmokų. ES turės galimybę įvertinti šio sprendimo padarinius. Svarbu pažymėti, kad JAV valstybinės išmokos žemės ūkio produkcijos gamybai ir gamtos išteklių programoms 2010 m. sudarė apie 3,51 proc. žemės ūkio produkcijos ir papildomos veiklos vertės. ES ūkininkų priklausomybė nuo gamybos subsidijų yra stipresnė, todėl svarstant 2014-2020 m. Bendrosios žemės ūkio politikos ūkininkų paramos priemonių instrumentus, pasirinktas švelnesnis kelias.

Senatas siūlo pakeisti nutrauktas programas nauja žemės ūkio rizikos dengimo programa, kuri numatytų kompensacines išmokas gamintojams, jei ūkininkų produkcijos pardavimo pajamos būtų mažesnės už numatomas (apskaičiuotas pagal nustatytą metodiką). Atstovų rūmuose patvirtintas projektas siūlo kitą alternatyvą - ūkio rizikos valdymo pasirinkimo programą, kuri leistų ūkininkams gauti kompensacinę išmoką pasirenkant vieną iš dviejų schemų: kainos lygio padengimą (dalinis kompensavimas mokamas, kai nacionalinė vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu įstatyme nustatyta) arba pajamų lygio padengimą (dalinis kompensavimas mokamas, kai pardavimo pajamos nustatytoje teritorijoje yra mažesnės negu laukiamos pajamos).

Žemės ūkio įstatymo projektai numato didinti programų, padedančių ūkininkams įveikti skirtingos prigimties rizikas, finansavimą, tačiau Atstovų rūmų projekte siūlomas įvairesnis rizikos valdymo priemonių instrumentarijus, kuris užtikrintų didesnį finansavimą.

Maisto, gamtos išteklių išsaugojimo ir energetikos įstatymo įgyvendinimui buvo patvirtintos 4 grupės gamtos išteklių išsaugojimo programų. Pirmajai grupei priklauso programos, kurios numato atlyginimą už nustatytų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi privačioje žemėje, siekiant išlaikyti žemę žemės ūkio produkcijai gaminti ir reaguoti į konkrečios geografinės vietovės gamtos išteklių problemas. Antrajai grupei priskiriamos laikino žemės naudojimo būdo pakeitimo ir žemės servituto programos, kurios numato federalines išmokas savininkams už laikiną žemės paskirties arba jos valdymo būdų pakeitimą, suteikiantį naudos aplinkai. Trečiajai grupei priklauso atitikimo aplinkosaugos reikalavimams programos, kurios neleidžia gamintojams gauti naudos iš programų, jeigu didelės erozijos žemėse ir pelkynuose nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Kitos programos remia įvairias gamtos išteklių išsaugojimo iniciatyvas (pvz., techninę pagalbą, regionų lygybę, vandens išteklių išsaugojimą ir kt.).

Įgyvendinant status quo scenarijų, turėtų būti nutrauktos 5 programos. Tačiau Senato įstatymo projektas numato remti visų 5 programų tikslus, keičiant finansavimą ir priemones (pvz., kelios nutrauktos programos sujungiamos į vieną). Atstovų rūmų projekto siūlymai yra panašūs, tačiau eliminuojama viena iš penkių programų. Abu Žemės ūkio įstatymo projektai numato nutraukti Augalijos ir gyvūnijos arealo išsaugojimo programos finansavimą ir taip sutaupyti 225 mln. JAV dolerių per 5 metus.

Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas administruoja nacionalines programas, kurios aprūpina maistu milijonus šalies vaikų ir nepasiturinčių suaugusiųjų. Galima išskirti 5 svarbiausias programas, kurioms 2010 m. buvo skirta apie 96 proc. Žemės ūkio departamento metinio biudžeto lėšų - tai Papildomos pagalbos maistu programa, Specialioji papildomo maitinimo programa moterims, kūdikiams ir vaikams, Nacionalinė pietų mokyklose programa, Pusryčių mokyklose programa, Vaikų ir suaugusiųjų maisto programa.

Remiantis status quo biudžeto scenarijumi, tikimasi, kad 2013-2017 metais maisto programų biudžetas kasmet nežymiai mažės. Tačiau, norint sumažinti biudžeto deficitą, Senato ir Atstovų rūmų Žemės ūkio įstatymo projektuose papildomai siūloma keisti maisto programų funkcionavimo sąlygas (pvz., programų dalyvių tinkamumo kriterijus, produktų pirkimo taisykles ir kt.).

Abu Žemės ūkio įstatymo projektai siūlo reikšmingas JAV žemės ūkio reformas. Reaguojant į naujus iššūkius, siūlomi inovatyvūs problemų sprendimo būdai ir programos, kurioms nerasime analogo ES žemės ūkyje. JAV žemės ūkio reformos rezultatai ir pasiekimai bus svarbūs ES rengiantis naujam bendrosios žemės ūkio politikos etapui, kuris prasidės po 2020 m.

N. Jurkėnaitė, V. Šapolaitė

Mano ūkis, 2012/12