Sojoms užauginti nereikia didelių išlaidų, jos yra vertingas priešsėlis, praturtinantis sėjomainą. Vien šių priežasčių pakanka, kad vis daugiau Pietų Vokietijos žemdirbių imasi auginti sojas.

Sojų populiarėjimą lemia keli faktoriai.

• Genetiškai nemodifikuotų sojų paklausa pašarui ir maistui yra labai didelė.
• Sojos turi aukštą vertę kaip priešsėliniai augalai. Dirvoje po jų auginimo kitai kultūrai lieka nuo 30 iki 50 kg/ha azoto (N) ir daug prieinamų fosfatų.
• Giliai įsišaknijanti liemeninė šaknis ir daug pridėtinių šaknų stabilizuoja dirvos struktūrą. Be to, skatinamas dirvos porų susidarymas, kurių dėka pagerėja vandens ir oro judėjimas, taip pat ir vandens paėmimas iš apatinių dirvos sluoksnių.
• Išlaidos augalų apsaugai ir trąšoms yra palyginti menkos.
• Sojos auginamos tuose regionuose, kuriuose aukšta aktyvių temperatūrų suma, javų ir kukurūzų sėjomainose. Jų auginimas yra kaip alternatyva vėlai sėjamiems žieminiams kviečiams, po kukurūzų ir runkelių. Žemdirbiams, kurie augina kukurūzus po kukurūzų, ši vasarinė kultūra kaip priešsėlis puikiai išpurena dirvą.
• Jei kaip posėlinė kultūra sėjami žieminiai kviečiai, juos galima sėti anksčiau negu tai pavyktų padaryti po kukurūzų ar cukrinių runkelių. Pagal statistiką, po sojų auginti kviečiai uždera 25 proc. geriau, negu vėlyvi kviečiai po kukurūzų.

Sojos yra trumpos dienos augalai, kurie labai vėlai pradeda žydėti. Vykdant selekciją, pavyko sukurti tokias sojų veisles, kurios gerai prisitaikė prie Vokietijos klimato ir dienos ilgumo. Nemažai auginama labai ankstyvų sojų veislių (vadinamųjų 000 veislių), kurios gali augti ir vėsesnio klimato sąlygomis. Šios veislės sojos žydi iki birželio pabaigos ir, palyginti su vėliau bręstančiomis sojų veislėmis (00 veislės), mažiau reikalauja šilumos. Be to, ankstyvųjų veislių sėklos subręsta beveik dviem savaitėmis anksčiau, todėl ir derlių galima nuimti jau rugsėjo mėnesį.

Ko reikia sojoms

Dirvai sojos yra nereiklios. Labiausiai joms tinka molingos dirvos, taip pat jos gali augti ir smėlinguose priemoliuose. Žemė turi būti giliai įdirbta, tam kad augalo liemeninė šaknis galėtų maksimaliai išsivystyti. Be to, dirvoje turi būti pakankamai humuso ir kalkių. Kalkės yra labai svarbios gumbelinių bakterijų vystymuisi. Nustatyta, kad rūgščiose dirvose (pH žemiau 6,0) jos negali vystytis, o šarminėse (pH virš 7,0) susidaro mangano trūkumas ir vystosi chlorozės, nes yra sunkiai pasisavinama geležis. Idealu, kai dirvos pH yra nuo 6,5 iki 7,0. Akmenuotos ir užmirkusios dirvos taip pat netinka sojoms auginti.

Augalų vegetacijos metu svarbu ne tik dirvos sąlygos, bet ir krituliai, ir aktyvių temperatūrų sumos. Generatyvinio vystymosi tarpsniu, iki žydėjimo pradžios, sojoms vandens iš dirvos (kartu su krituliais) reikia gauti nuo 200 iki 250 mm. Vandens poreikis labai priklauso nuo išgarinimo intensyvumo ir yra didžiausias sojų žydėjimo, ankščių ir sėklų augimo bei formavimosi metu.

Kalbant apie aktyvių temperatūrų sumą per vegetaciją (nuo 6 ºC), labai ankstyvos veislės nuo sudygimo iki brandos reikalauja 1 400 ºC, vėliau bręstančios - daugiau kaip 1 500 ºC.

Pastaraisiais metais Vokietijoje sojų derlius iš hektaro svyruoja nuo 2 iki 4 tonų. Didžiausias sojų derlius (4 t/ha) buvo gautas žemutinėje Bavarijoje. Palyginimui: 2011 m. JAV vidutiniškai iš hektaro buvo gauta 2,79 tonos sojų.

Rinktis kuo ankstyvesnes veisles

Vokietijoje rekomenduojama auginti labai ankstyvas sojų veisles (Merlin, Sultana, Alligator ir Lisabona). Ankstyviausia iš jų yra pati seniausia veislė Merlin.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dirva turi būti pakankamai giliai išdirbta, kad nepasitaikytų supuolusių plotų ar negiliai įartų šiaudų, nes pirmaisiais vystymosi tarpsniais sojos formuoja stiprią liemeninę šaknų sistemą ir daug pridėtinių šaknų. Šaknų sistemos išsivystymas priklauso nuo augimvietės ir dirvos paruošimo.

Sojai dygstant reikia geros struktūros sėklos guoliavietės. Vystantis gumbelinėms bakterijoms labai svarbu dirvos temperatūra ir gera ventiliacija. Tam, kad pagerėtų ventiliacija ir pakiltų dirvos temperatūra, patariama likus kelioms dienoms iki sėjos dirvą sekliai paakėti. Jei pasitaiko akmenuotų dirvos plotų, prieš sėją akmenis būtina nurinkti, o dirvą lengvai suvoluoti.

Sėklų apvėlimas ir tręšimas prieš sėją

Prieš sojų sėją būtinai reikia sėklas apvelti veiksmingais nitragino preparatais (rizogenu). Sojos ir kiti ankštiniai augalai turi skirtingas gumbelinių bakterijų rūšis. Šis kultūrinis augalas sudaro simbiozę su viena iš gumbelinių bakterijų rūšių - Bradyrhizobium japonicum,  fiksuojančių atmosferos azotą. Sudarydamos simbiozę su sojų šaknų sistema, šios gumbelinės bakterijos sojų augalams geba paruošti nuo 120 iki 200 kg/ha azoto, o dirvoje po sojų augsiantiems  augalams palieka jo nuo 30 iki 50 kg/ha.

Sojoms trąšas patariama išberti prieš sėją. Ankštiniams augalams, be azoto, reikia palyginti daug fosforo, kalio ir magnio. Tarkime, 3 t/ha sojų derliui išauginti reikia: 177 kg/ha N, 42 kg/ha P2O5, 120 kg/ ha K2O ir 20 kg/ha MgO.

Jokiu būdu netręšiama azotu sėjos metu. Būtina „įdarbinti" gumbelines bakterijas, ir tik po nesėkmingo apvėlimo gumbelinėmis bakterijomis patariama azoto poreikį išlyginti amonio trąšomis. Sojos šaknų srityje sudaro organines rūgštis, kurios geba gerai ištirpinti fosfatus. Šios fosfatų ištirpinimo galimybės yra dvigubai aukštesnės negu, tarkime, kviečių. Todėl P2O5 trąšų gerai prižiūrėtose dirvose galima išberti mažiau.

Sėjos laikas ir sėklos norma

Sėją galima pradėti, kai dirvos temperatūra pasiekia 10 ºC. Jei klimato sąlygos palankios, tai sėja prasideda balandžio pradžioje (žinoma, Vokietijos, o ne Lietuvos sąlygomis - red. past.). Jei šalta ir reguliariai vyrauja šalnos, sėją reikėtų pradėti gegužės pradžioje. Žemdirbių patirtis rodo, kad soja yra gana ištverminga, ji gali pakelti iki -5 ºC vėlyvas gegužio šalnas. Jautriausios šalnoms yra sojos, turinčios pirmąjį tikrąjį lapelį. Daigų tarpsniu ir vėliau, esant tikrųjų lapelių visiškam išsivystymui, sojos yra palyginti atsparios ir gali nušalusias augalo dalis kompensuoti naujais ūgliais. Tačiau derėtų atsiminti, kad naujų ūglių suformavimas reiškia vėlyvesnį derlių.

Išsėti sojos sėklą galima tiek su mechaninėmis, tiek su pneumatinėmis sėjamosiomis. Mechaninės sėjamosios pasėja tolygiau. Labai svarbu, kad sėjamosiose nebūtų užsilikę beicų likučių. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tokį niuansą: jei mechaninėmis sėjamosiomis sėjamos ankstyvųjų veislių sojos, tai dėl didelių atstumų tarp eilučių augimo pradžioje būna blogas ploto padengimas: sojos suformuoja nuo vieno iki dviejų šoninių ūglių ir tarpueilius užpildo vėliau, todėl nesugeba nustelbti piktžolių.

Būtina gerai apsvarstyti, kokios veislės sėklą rinktis - labai ankstyvą ar ankstyvą. Ankstyvosios veislės suformuoja daugiau šoninių ūglių, kartu daugiau ankščių bei sėklų. Šioms veislėms tinkamas pasėlio tankumas yra nuo 50 iki 55 augalų/m2. Tai atitinka 60 sėklų/m2 (atstumas tarp eilučių 25 arba 37,5 cm).

Labai ankstyvos veislės suformuoja mažiau šoninių ūglių, tad trūkstamas ankštis ir sėklas reikia kompensuoti tankesniu pasėliu, t. y. nuo 60 iki 75 augalų/m2. Rekomenduojama sėti nuo 70 iki 80 daigių sėklų/m2 (atstumai tarp eilučių 12,5 cm). Idealu būtų, jei sojos augalai vienoje eilėje augtų 8-10 cm atstumu. Kuo tankiau auga augalai, tuo geriau jie stelbia piktžoles.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad sėklos turi kontaktuoti su drėgna dirva. Sėjimo gylis turi būti maždaug nuo 3 iki 4 cm, o lengvesnėse dirvose, kuriose didesnė išdžiūvimo rizika - netgi 5-7 cm.

Nesuteikti jokių šansų piktžolėms

Piktžolių sumažinimui reikia palikti kiek galima siauresnius tarpueilius. Kol soja suformuoja stiprią ir tiesią liemeninę šaknį, ūgliai vystosi lėtai. Todėl sojų pasėliai yra linkę į piktžolėtumą, o tai atsiliepia derliui, gaunami nuostoliai. Dažniausiai piktžolėti pasėliai sėjomainoje lieka po kukurūzų, kur tarp šilumą mėgstančių vėlyvųjų sojų daigų įsiviešpatauja paprastosios soros ir baltosios balandos.

Vėliausiai praėjus 3 dienoms po sojų sėjos, prieš išdygstant pirmiesiems sojų daigams, pasėliuose galima panaudoti herbicidus.Vokietijoje naudojamas herbicidų mišinys Centium 36 CS+Spectrum+Sencor WG. Herbicidus galima panaudoti ir sojai sudygus (Vokietijoje naudojami Harmony, Basagran), tačiau jie nėra tokie efektyvūs, kaip naudojami prieš sojų sudygimą. Be to herbicidas Harmony, panaudotas vėsesniu oru, gali užvilkinti augalo vystymąsi.

Ekologiškas sojas dažniau ravėti

Šiuo metu Vokietijoje yra ekologiškų sojų paklausos bumas. Kaip ankstyvąsias veisles tinka auginti Merlin, Aligator, Sultana ir Lisabon. Gerose dirvose su aukšta temperatūrų suma patariama auginti labai ankstyvas veisles, tokias kaip ES Mentor, Sigalia, Amphor ir Cardiff.

Ekologiniame ūkyje auginant sojas atsižvelgiama į tarpueilių plotį, kuris priklauso nuo turimos kaupimo technikos. Tarpueilių plotis svyruoja nuo 17 iki 50 cm. Ruošiantis sėti soją, pasėlyje esančios piktžolės turi būti sunaikinamos akėčiomis ir kauptukais.

Pasėjus sojas, iki jų sudygimo piktžoles naikinti akėčiomis yra pavojinga, kadangi galima pažeisti labai daug augalų. Piktžolėms turint tris tikruosius lapelius ir esant dideliam jų kiekiui, galimas piktžolių naikinimas ugnimi.

Pasirodžius pirmajai sojų tikrųjų lapelių porai, pasėlį galima atsargiai paakėti. Susiformavus antrajam bambliui, piktžoles galima naikinti kauptukais, purenti tarpueilius. Purenimui geriausiai tinka įvairios frezos. Kaupimo ir akėjimo technika pritaikoma priklausomai nuo tarpueilių pločio ir augančių piktžolių kiekio.

Derliaus nuėmimas

Prasidėjus brandai, pagelsta ir pradeda kristi sojų lapai. Nuo šio momento praėjus maždaug 3 savaitėms, prasideda pilnoji branda ir sėklos pasidaro kietos. Tai ir yra optimaliausias derliaus nuėmimo laikas. Sėklą pasidaro sunku įspausti su nagu, ankštyse jos atsilaisvina nuo saitaviečių, o ankštį pakračius, girdėti būdingas tarškėjimas. Derlius nuimamas rugsėjo-spalio mėnesiais.

Kuliant sojas, kombaino važiavimo greitis piktžolėtuose pasėliuose sumažinamas 2-3 km/val., dėl to šokteli derliaus nuostoliai. Būgno sukimosi greitis - 600 apsisukimų per minutę ir priklauso nuo sėklų drėgnumo. Valytuve tarp viršutinio sieto skylučių nustatomi 15-18 mm, o tarp apatinio - 10-12 mm tarpai.

Išdžiūvusiame pasėlyje derliaus nuostoliai sudaro nuo 0,7 iki 1,2 procento. Jei pasėlis kuliamas esant dideliam drėgnumui, pavyzdžiui, kai ankštys dar drėgnos, tai derliaus nuostoliai gali padidėti iki 16 procentų.

Svarbu žinoti

• Sojos gali būti auginamos po žieminių kviečių, kukurūzų grūdams ir cukrinių runkelių.
• Dažniausiai auginama molingose dirvose, regionuose, kuriuose aktyvių temperatūrų suma esti 1 400 ºC.
• Sojų derliaus palankiais metais ir pritaikytuose regionuose galima tikėtis 4 t/ha.
• Piktžoles sojų pasėliuose geriausia naikinti prieš sojoms sudygstant.
• Derlius nuimamas sojoms visiškai subrendus.
• Sojos yra geras priešsėlis kviečiams.