03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/11
Salotų apsauga nuo žalingų organizmų
  • E. Survilienė
  • Mano ūkis

Mūsų šalies daržininkai vis drąsiau į savo valdas įsileidžia salotas. Nors šių daržovių vegetacijos periodas palyginti trumpas, bet ligų ir kenkėjų salotų plotuose netrūksta, todėl augintojai turėtų būti itin atidūs. Nesilaikant agrotechnikos reikalavimų, vietoj pelno gali tekti skaičiuoti nuostolius.

Salotoms būtina sudaryti tinkamas augimo sąlygas, kad būtų išvengta kenksmingų organizmų plitimo. Tinkamas atstumas tarp augalų, laistymo režimas (nelaistyti vakare, kad per naktį neįsismelktų drėgmė), optimali santykinė oro drėgmė gali padėti išvengti lapų nekrozės sukeliamo kekerinio puvinio bei kitų ligų.

Būtina laikytis sanitarinių reikalavimų, rūpestingai šalinti infekuotus augalus, kad neišplistų užkratas. Būtina naikinti ir aplink šiltnamį augančias piktžoles, nes jos yra labai gera terpė įvairiems žaladariams plisti, be to, į šiltnamį gali patekti jų sėklų. Auginant salotas po priedangomis, nerekomenduojama purkšti herbicidais.

Salotų auginimo technologijoje reikėtų išskirti svarbius momentus, kurie lemia produkcijos kokybę.

  • Pirmiausia, auginant salotas kaip monokultūrą, susidaro palankios sąlygos įvairiems kenksmingiems organizmams plisti (tai ypač aktualu po priedangomis, šiltnamyje).
  • Antra, salota yra lapinė daržovė, o šių daržovių prekinės produkcijos kokybės reikalavimuose nurodoma, kad ant lapų negali būti jokių dėmių, spalvos pakitimų, vabzdžių, ligų pažeidimų ir panašiai.
  • Trečia, salotos vartojamos šviežios, tad jose negali būti augalų apsaugos produktų likučių.
  • Ketvirta, dėl riboto pesticidų naudojimo salotose jaučiamas tinkamų biologinės apsaugos priemonių nuo kenkėjų ir ligų trūkumas.

Salotos dažniausiai iš pradžių auginamos mažuose durpių puodeliuose, blokeliuose, daigyklėse, o vėliau persodinamos į tą terpę, kurioje augs iki brandos. Daigus reikia auginti tik aukštos kokybės komposte, atskirai nuo kitų augalų, geriausia - specialioje patalpoje, kad būtų išvengta bakterinių, grybinių ir virusinių ligų plitimo. Sėklos privalo atitikti sertifikavimo standartus. Ypatingų atsargumo priemonių reikia imtis nuo diegavirtės (pavyzdžiui, beicuoti sėklas).

Virusų daroma žala

Vieni iš kenksmingiausių organizmų salotose yra virusai. Pastebėjus virusinių ligų simptomų, pažeisti augalai nedelsiant sunaikinami, nes apsaugos priemonių nuo virusų nėra. Būtina naikinti ir virusų pernešėjus - amarus, dirvos grybus, piktžoles. Efektyvi apsaugos priemonė - sėti virusais neužsikrėtusias sėklas ir rinktis atsparių veislių salotas. Salotos neturėtų būti auginamos šalia agurkų ar kitų augalų, kurie gali būti užkrėsti virusais. Kasmet patartina tarp salotų auginimo daryti mažiausiai 2 savaičių pertrauką. Laistyti neužterštu vandeniu.

Žalingiausias virusines ligas sukelia virusai big-vein varicosavirus, salotų mozaikos potyvirusas, Cucumber mosaic cucumovirus, ring necrosis. Virusuotų salotų pažeidimo požymis - mozaikiškai dėmėti, pašviesėję lapai, tarsi permatomos jų gyslos. Gūžinės salotos nebeformuoja gūžių, o dažnai išvis nustoja augti. Simptomai priklauso nuo salotų tipo ir veislės, aplinkos sąlygų, kokiame augimo tarpsnyje pažeidžiami augalai.

Salotų mozaikos potyvirusui jautrios visų tipų salotos. Cucumber mosaic cucumovirus perneša amarai. Salotų big-vein varicosavirus, ring necrosis plinta kartu su Olpidium brassicae grybu (vienu iš diegavirtės sukėlėjų), kuris substrate išsilaiko ilgai ir plinta tiek per užkrėstą substratą, tiek per vandenį, kuriuo laistomi augalai. Virusai ypač sparčiai plinta vėsesniu oru (žemiau 16 °C) ir drėgnoje dirvoje, nes tokios sąlygos itin palankios O. brassicae grybui plisti.

Grybinės ligos

Pasodinus peraugusius ar pažeistus augalus į labai drėgną dirvą, gali išsivystyti puvinys. Gausiau laistyti augalus galima vegetacijos pradžioje, vėliau vandens kiekis mažinamas, kad būtų išvengta netikrosios miltligės. Išvengti kekerinio puvinio padeda tinkamai sureguliuotas augalų maitinimas.

Grybas Bremia lactucae, sukeliantis netikrąją miltligę, labiausiai pažeidžia salotas šiltnamiuose. Ligą gali išprovokuoti didelė drėgmė. Netikrąja miltlige salotos gali susirgti bet kuriuo vystymosi tarpsniu. Iš pradžių lapų viršutinėje pusėje atsiranda neryškių, žalsvai gelsvų, pailgai kampuotų dėmių, o apatinėje lapo pusėje dėmės būna aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Vėliau lapai vysta, pūva.

B. lactucae oosporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Kadangi įterpti augalų apsaugos produkto į substratą, kuriame auginami daigai, nėra efektyvu, o daugeliu atveju net nerekomenduojama, nereikėtų auginti salotų tame substrate, kur buvo pastebėti netikrosios miltligės požymiai. Be to, pastebėtas B. lactucae atsparumas fenilamidams. Ditiokarbamatų grupės (Cinebas, Mankocebas) produktai dėl galimų likučių naudojami tik daigams nupurkšti arba 2 savaites po jų pasodinimo. Yra salotų veislių, kurios pasižymi atsparumu netikrajai miltligei.

Įvairūs grybai Rhizoctonia solani, Sclerotinia sclerotiorum ir Sclerotinia minor, kurių skleročiai išsilaiko dirvoje, sukelia salotų šaknų kaklelio puvinį. Vėliau puvinys pereina ant pagrindinių lapų ir galutinai pažeidžia augalo šerdį. Botrytis cinerea grybai taip pat gali išsilaikyti dirvoje, bet jie skiriasi nuo prieš tai minėtų grybų tuo, kad sporos, plintančios oru, gali iš karto sukelti infekciją ant lapų, ypač jei prieš tai jie buvo pažeisti mechaniškai ar kitų ligų.

Salotų apsaugos nuo per dirvą plintančių grybinių ligų strategijos esmė yra salotų auginimas patogenų pradais neužterštame substrate. Kilus įtarimui, kad substrate yra ligų pradų, jei įmanoma, jį reikia sterilizuoti garais (10 cm gyliu 15 min), tuomet kartu sunaikinami Olpidium brassicae, Pythium spp. grybų bei virusinių ligų pradai.

Cheminius augalų apsaugos produktus naudoti salotose kai kuriose šalyse leidžiama tik ankstyvuoju augimo tarpsniu, kitur visai draudžiama. Lietuvoje nuo puvinių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos boskalidas, piraklostrobinas; nuo diegavirtės - propamokarbas, fosetilas. Nereikia pamiršti, kad neišvengiamas ir patogenų atsparumas veikliosioms medžiagoms. Nustatytas Botrytis cinerea atsparumas benzimidazolų (benomilas) ir dikarboksimidų (iprodionas, procimidonas, vinklozinas) cheminių grupių fungicidams. Todėl kenksmingų organizmų plitimą tenka kontroliuoti daugiausia agrotechninėmis ir biologinėmis priemonėmis.

Naudojami antagonistinių grybų, fitoncidinėmis savybėmis pasižyminčių augalinių ekstraktų pagrindu pagaminti produktai. Sclerotinia spp. skleročius naikina antagonistiniai Coniothyrium minitans grybai (Contans XX), Fusarium, Rhizoctonia ir kt. Patogeninių grybų plitimą stabdo Trichodermos grybai, Bremia lactucae - Pythium oligandrum (Polyversum WP). Botaninių ekstraktų produktai Mimoten, Funres, Flama (Mimosa tenuiflora), Canelys (Cinnamomum verum), Zytron, Zicara, Grevit (Citrus) ir kiti yra alternatyva cheminiams pesticidams.

Bakterinės ligos

Bakterijų Pseudomonas cichorii, Pseudomonas marginalis, Xanthomonas campestris pv. vitians, Erwinia corotovora sukeliamų salotų, lapinių cikorijų puvinių kontrolė sprendžiama sėjomaina, optimaliu tręšimu ir gera augalų priežiūra.

Pirmieji bakterinių ligų požymiai - mažos, rudos su geltonu pakraščiu dėmės - pasirodo ant lapų. Palaipsniui jos didėja, įgauna kampuotą formą, įrėmintą lapų gyslomis. Esant daug drėgmės, parudavusios vietos pajuosta. Dėl E. corotovora dažnai pūva salotų vidiniai lapai ir pačios gūžės.

Bakterijos į augalą patenka per įvairias mechaninio bei kenkėjų pažeidimo vietas, net per natūralias žiotelių ertmes lapuose. Labai svarbi bakterinių ligų prevencija - visų veiksnių, sukeliančių bet kokios rūšies augalo audinių pažeidimus, vengimas.

Bakterijos plinta su vandeniu, kenkėjais, užkrėstais daigais. Infekcija galima, esant 5-30 oC temperatūrai, optimali temperatūra - 22-23 oC. Palankūs drėgni orai ir ilgas drėgmės laikymasis ant lapų. Todėl gruntas parenkamas laidus, kad nesusidarytų perteklinė drėgmė. Augalai laistomi palaipsniui, neperlaistomi, netinka laistyti apliejant ar apipurškiant vandeniu iš viršaus.

Salotų kenkėjai

Salotoms, ypač auginamoms po priedangomis, kenkia amarai Myzus persicae, Macrosiphum euphorbiae, Aulacorthum solani, Nasonovia ribisnigri, Hyperomyzus lactucae, ant šaknų besimaitinantis amaras Pemphigus bursarius (nekenkia šiltnamio augalams). Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi, praranda spalvą. Amarai sugadina salotų prekinę išvaizdą, net po purškimo insekticidais lieka žuvę vabzdžiai ir nėrimosi liekanos. Kita amarų žala - jie perneša virusus.

Norint apsaugoti salotas nuo amarų, insekticidu reikia purkšti kuo anksčiau, kad būtų užkirstas kelias virusams plisti. Gali visiškai pakakti ir vieno ankstyvo purškimo, bet jeigu atsiranda daug amarų, gali prireikti daugiau negu trijų purškimų.

Daugelyje ES šalių nuo šitų kenkėjų yra leidžiama naudoti kai kuriuos insekticidus, o Lietuvoje registruotų neturime. Išeitis - naudoti biologines apsaugos priemones: entomofagus Aphidius colemani, Aphidius ervi, Aphidoletes aphidimyza, Adalia bipunctata, Chrysoperla carnea, Aphelinus abdominalis, insekticidinėmis savybėmis pasižyminčius augalinius produktus Bioczos (Allium sativum), Konflic (Quassia amara), NeemAzal, Oleorgan (Neem), Zicara (Citrus) ir kitus.

Purškimo reikalingumas nustatomas pagal amarų gausumą pasėlyje. Amarų gausumui nustatyti gali būti naudojamos geltonos spalvos lipnios gaudyklės, bet tai nėra taip patikima, kaip apžiūrint augalus.

Gaudyklės gana efektyviai informuoja apie minamusių pasirodymą. Salotoms gali kenkti keletas minamusių rūšių: Liriomyza bryoniae, Liriomyza trifolii, Liriomyza huidobrensis, Phytomyza horticola. Minos lapuose (iškandos po epidermiu) gadina salotų prekinę išvaizdą, žinoma, jei jos ne ant apatinių lapų, kurie gali būti nuskinti nuimant derlių. Minamusių atsparumas produktams gali apsunkinti pasėlių apsaugą. Nuo kenkėjų salotos gali būti apdengiamos tinklais (tinklo akutės 0,8 mm). Rekomenduojama taikyti biologinį apsaugos metodą su entomofagais Diglyphus isaea, Dacnusa sibirica, Opius pallipes bei augaliniais ekstraktais.

Šakniniai galiniai nematodai (Meloidogyne incognita, Meloidogyne hapla, Meloidogyne arenaria, Meloidogyne javanica) yra polifaginiai kenkėjai, sudarantys charakteringus mazgus (gumbus), pabrinkimus ir kitokias išaugas ant salotų šaknų. Užkrėstos nematodais salotos silpnai auga, vysta, todėl derlius gaunamas menkas.

Nematodais neužkrėsti daigai ir dirvožemis - to pakanka, kad salotos neapsikrėstų nematodais. Tuose plotuose, kur salotos bus auginamos, piktžolės turi būti kruopščiai naikinamos, kadangi nematodai gali gyventi ir šių augalų šaknyse. Kadangi Meloidogyne rūšies nematodai maitinasi įvairių augalų šaknimis, sudėtinga parinkti augalus sėjomainai. Registruotų augalų apsaugos produktų nėra. Dirvožemį sterilizuoti garais yra efektyvu, tačiau brangu. Efektyvūs nuo nematodų Tagetes augaliniai produktai (Nemagold).

Šliužai (Agriolimax spp., Arion spp., Deroceras spp.) gali padaryti didelę žalą salotų daigams, o besimaitindami bei palikdami gleivių juostas jie gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Drėgnu oru susidaro palankios sąlygos šliužams vystytis. Dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių.

Labai svarbu laikytis švaros salotų auginimo, pakavimo, transportavimo vietose. Visos augalų liekanos ar likę polietileno plėvelės gabalai, kurie gali suteikti priedangas šliužams, turi būti sunaikinti. Nuo šliužų naudojama biologinė apsaugos priemonė Phasmarhabditis hermaphrodita. Jeigu šliužų yra daug, kaip masalas gali būti naudojami limacidai. Registruotas limacidas Sluxx (geležies fosfatas 29,7 g/kg), kurio profilaktiškai naudojama 4-5 kg/ha, esant kenkėjams - 7 kg/ha.

E. Survilienė

Mano ūkis, 2012/11

http://visualsunlimited.photoshelter.com/img/pixel.gif