03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/11
Kokie kviečiai tinka ekologiniams ūkiams
  • S. Maikštėnienė, D. Jablonskytė-Raščė
  • Mano ūkis

Ekologinėse agrosistemose labai svarbu, kad kultūriniai augalai būtų konkurencingi piktžolių, ligų ir kenkėjų atžvilgiu ir turėtų genetinę savybę - dideles potencines derliaus išauginimo be mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių galimybes. Vieni iš tokių augalų - spelta kviečiai, kuriais pastaruoju metu domisi vis daugiau šalies žemdirbių.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bendroji žemės ūkio politika orientuojama į ekologinį ūkininkavimą, kuris turi svarbią aplinkosauginę reikšmę ir sudaro galimybę išauginti augalininkystės produkciją sveiko maisto gamybai. Tačiau ekologinio ūkininkavimo plėtros tempas lėtokas, o pastaraisiais metais kai kurie ūkiai ir visai atsisako veiklos.

Priežastys įvairios, o vienos svarbiausių - mažas pelningumas dėl sumažėjusio derliaus ir sąnaudų nekompensuojančios pajamos, ypač sumažėjus išmokoms. Nors gyventojai sveiku maistu domisi, tačiau didžiajai jų daliai dėl silpnos perkamosios galios ekologinių produktų kainos yra pernelyg didelės, o jas prilyginus įprastai produkcijai, nuostolius patiria augintojas.

Iš duoninių javų labiausiai pasaulyje paplitę kviečiai. Kviečių (Triticum) gentis skirstoma į daug rūšių, iš kurių tik trys plačiai paplitusios - tai paprastieji (Triticum aestivum L.), kietieji (Triticum durum Desf.) ir dvigrūdžiai spelta kviečiai (Triticum spelta L.). Kietieji kviečiai pasižymi dideliu grūdų baltymingumu, dėl baltymų ir krakmolo savybių ypač tinkami makaronų gamybai, tačiau tai šiltesnio klimato augalai, auginami Italijoje, Ispanijoje, JAV ir kitose pietinėse šalyse. Lietuvoje šiems kviečiams klimato sąlygos netinkamos dėl žemų temperatūrų, todėl jie čia neauginami. Paprastieji (minkštieji) kviečiai geriau toleruoja nepalankias augimo sąlygas, labiau pakenčia žemas žiemos temperatūras, todėl yra plačiausiai paplitę Lietuvoje, nors ir yra mažesnio baltymingumo, prastesnio glitimo ir kitų maistinių savybių.

Spelta - senoviniai duoniniai javai

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje išaugo susidomėjimas spelta kviečiais. Pagrindinis spelta kviečių auginimo centras Europoje - Austrija, pietinė Vokietijos dalis ir Šveicarija. Spelta kviečiai (Triticum aestivum ssp. spelta L. Thell.) yra senoviniai duoniniai javai, vertinami dėl maistinių ir dietinių savybių. Spelta kviečių grūdai turi vertingą maistinį potencialą dėl didelio baltymų kiekio ir jų specifinės sudėties, didelio kiekio riebalinių rūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Spelta kviečiai vertinami dėl maistinių ir dietinių savybių, todėl daugelyje Europos šalių jie naudojami kepinių gamyboje.

Spelta yra alternatyvūs augalai, be didelių poreikių dirvai: net mažai tręšiant pasėlius, galima gauti geresnės kokybės derlių, palyginti su ekologiškai auginamais paprastaisiais kviečiais. Pastaruoju metu susidomėjimas Spelta kviečiais bei jų auginimu didėja, nes ekologiškai išauginti spelta kviečių grūdai yra geresnės maistinės vertės negu paprastųjų kviečių grūdai (kaip jau minėta, didelis baltymingumas ir didelis glitimo kiekis jų genetinė savybė). Tačiau šių kviečių derlius dažnai mažesnis negu paprastųjų. Siekiant didesnių derlių ekologinėse agrosistemose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stotyje tirta ekologinių trąšų ir bioaktyvatorių efektyvumas sunkaus priemolio glėjiškuose rudžemiuose auginant spelta ir paprastuosius kviečius.               

Spelta kviečių stiebas ilgas, iki 150 cm, o varpų varpelėse yra po du grūdus, todėl šie kviečiai dažnai vadinami dvigrūdžiais. Vienas iš trūkumų yra tas, kad, skirtingai nuo kitų kviečių rūšių, Spelta kviečių grūdai stipriai suaugę su varpažvyniais, todėl kūlimo metu sunkiai atsiskiria. Spelta kviečių išlukštenimo problemą perdirbėjai sprendžia įsigydami išlukštenimo įrenginius, kurie varpažvynius atskiria nuo sėklų. Tačiau fitopatologiniu ir entomologiniu požiūriu varpažvyniai turi tam tikrą teigiamą reikšmę, nes jie apsaugo sėklą nuo patogeninių mikroorganizmų užkrato. Sėjant sėklą su varpažvyniais atidžiai reikia stebėti, kad neužsikimštų sėjamosios sėklavamzdžiai.

Siekiant ištirti našiuose dirvožemiuose ekologiškai auginamų spelta kviečių mitybos specifiką ir išaiškinti jos optimizavimo galimybes naudojant ekologiniams ūkiams sertifikuotas trąšas, tyrimai lauko bandymų metodu atlikti Joniškėlio bandymų stotyje. Spelta kviečių produktyvumui didinti ir maistinių grūdų kokybės rodikliams gerinti birios trąšos Ekoplant, pagamintos iš saulėgrąžų lukštų pelenų, įterptos prieš sėją. Biohumuso ir vaistinių augalų ekstraktų pagrindu gaminamos skystosios trąšos su mikroelementais Biokal 01 ir aminorūgščių su mikroelementais kompleksas Terra Sorb Foliar naudoti įvairiais augalų vystymosi tarpsniais. Dirvožemis - sunkios granuliometrinės sudėties karbonatingas, giliau glėjiškas rudžemis, kuriame yra 3,5-3,6 proc. humuso; pHkcl  - 6,9-7,0; 186-200 P205; 255-260 K2O mg kg -1.

Atliktų tyrimų duomenimis, žieminių kviečių derlius iš esmės priklausė nuo auginamos kviečių rūšies ir panaudotų ekologinių trąšų bei bioaktyvatorių. Vidutiniškai tyrime paprastųjų žieminių kviečių grūdų derlius buvo 7,1 t ha-1, Spelta kviečių - 29,6 proc. mažesnis. Panaudojus ekologiškas trąšas Ekoplant prieš sėją bei deriniuose su Biokal 01 ir Terra Sorb Foliar, paprastųjų kviečių grūdų derlius vidutiniškai iš esmės padidėjo 5,5 proc., o Spelta - 5,9 proc., palyginti su netręštais.

Ištyrus abiejų žieminių kviečių rūšių grūdų derliaus kokybės rodiklius, matyti akivaizdūs skirtumai. Lenkų tyrimuose baltymų kiekis žieminių kviečių grūduose kito 7,5-19,5 proc. ribose, o mūsų atliktuose tyrimuose, priklausomai nuo žieminių kviečių rūšies, baltymų rasta nuo 13,3 iki 15,4 procento. Iš esmės didesnis baltymų kiekis buvo spelta kviečių grūduose, palyginti su paprastaisiais kviečiais. Skirtumas analizuojant visus variantus vidutiniškai sudarė 12,4 procento.

Baltymų kiekio padidėjimui abiejų rūšių žieminių kviečių grūduose iš esmės įtakos turėjo bioaktyvatorius Biokal 01, jį panaudojus po 10 l ha-1 per lapus triskart per vegetaciją - vegetacijai atsinaujinus, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniuose. Ekoplant trąšos kartu su Terra Sorb Foliar iš esmės didino tik paprastųjų kviečių grūdų baltymingumą, o spelta grūdams įtakos neturėjo.

Glitimo kiekis sudaro maždaug 80-85 proc. kviečių grūdų endospermo baltymų kiekio ir yra vienas svarbiausių rodiklių, apsprendžiančių duonos kokybę, nes glitimo baltymai suteikia tešlai elastingumą ir tąsumą. Atliktų tyrimų duomenimis, glitimas iš esmės priklausė nuo auginamų kviečių rūšies, iš esmės didesnis - 16,4 proc. - buvo spelta kviečių, palyginti su paprastųjų kviečių grūdais. Panaudojus bioaktyvatorių Biokal 01 tris kartus įvairiais žieminių kviečių vystymosi tarpsniais, paprastųjų ir spelta kviečių grūduose glitimas iš esmės padidėjo atitinkamai 3,7 ir 1,5 procento.

S. Maikštėnienė, D. Jablonskytė-Raščė

Mano ūkis, 2012/11