Sojos labai baltymingos, kukurūzai turtingi angliavandenių. Juos sudėjus kartu, išeina puikus pašaras galvijams. O jei pabandžius šiuos augalus auginti viename lauke? Tokiam eksperimentui ryžosi Dotnuvos eksperimentinis ūkis, šiemet auginęs kukurūzų ir sojų mišinį.

Bendrovėje, dirbančioje 1 114 hektarų žemės ir laikančioje per 650 galvijų, įvairūs bandymai - ne naujiena. Pasak bendrovės direktoriaus Andriaus Turskio, jau prieš metus jam buvo kilę minčių pabandyti pašarui užsiauginti ne tik kukurūzų, bet ir sojų, o šį pavasarį, mokslininkams padrąsinus, ryžosi abu augalus pasėti į vieną lauką. Kadangi kukurūzų ir sojų mišiniu užsėjo palyginti nedidelį plotą - devynis hektarus, tai rugsėjo pabaigoje jį pradėjo pjauti nedideliais kiekiais ir iš karto šerti gyvuliams. Pastebėjo, kad primilžiai nuo tokio pašaro iš karto kilstelėjo.

„Kol kas negalime pasigirti, kad turime tikrai patikimą kukurūzų ir sojų mišinio auginimo technologiją, bet darėme taip: pirmiausia pasėjome kukurūzus maždaug 45 centimetrų tarpueiliais, o kai jie užaugo iki keturių lapelių, lauką nupurškėme nuo piktžolių ir po trijų dienų įsėjome soją. Ją sėjome ir išilgai, ir skersai lauko. Pasirinkome gana patikimą mūsų sąlygoms ukrainietišką veislę Annuška. Prieš sėją sojų sėklas, klausydami mokslininkų patarimų, apvėlėme nitraginu - gumbelinėmis azotą fiksuojančiomis bakterijomis", - pavasarį atliktus darbus prisimena bendrovės vadovas.

Annuška - labai ankstyva veislė, Ukrainoje šios sojos užauga 80-110 cm aukščio, augalai kompaktiški, atsparūs išgulimui, mezga daug ankščių. Mantviliškyje augintame mišinyje sojų aukštis perkopė metrą, jos užaugino po kelias ankšteles. „Akivaizdu, kad ir augdamos tarp kukurūzų sojos nebuvo užstelbtos. Tačiau ateityje planuojame išbandyti ir kitokių variantų. Vienas iš galimų - šias abi kultūras auginti atskirai, jas nupjovus maišyti ir gautu mišiniu šerti galvijus. Galbūt augindami atskirai, sulauksime didesnio derliaus", - svarsto A. Turskis.

Be to, kad šis mišinys puikiai praturtina galvijų mitybos racioną, sojų auginimas naudingas ir žemei, kurioje jos auga. Sojos dėl ant šaknų gyvenančių gumbelinių bakterijų kaupia biologinį azotą. Taigi juo praturtintos dirvos galima netręšti mineralinėmis azoto trąšomis - taip taupomi pinigai.

A. Turskio teigimu, Dotnuvos eksperimentinis ūkis nuolat ieško naujovių, kaip praturtinti pašarus. „Mes esame įsipareigoję bendradarbiauti su LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkais, tad bandymų darome įvairių: vienų rezultatai nuvilia, kiti, kaip ir pastarasis kukurūzų ir sojų auginimas, pavyksta puikiai. Ieškome geriausių variantų, nes patys norime pasiekti puikių rezultatų. Pernai iš vienos karvės primelžėme apie 8 260 kg pieno, šiemet užsibrėžėme pasiekti 9 000 kilogramų. Jau neabejoju, kad tikslą pasieksime be didelių vargų, ypač kai pradėjome šerti melžiamas karves naujuoju „du viename" pašaru", - šypsosi ūkio vadovas.

V. Mockuvienė

Mano ūkis, 2012/11