Ketvirtosios cukrinių runkelių kombainų varžytuvės vyko tradicinėje vietoje - nuo 2009 m. organizuojamas renginys ir šiemet sukvietė žemdirbius į Saviečių kaimą, ūkininkų tėvo ir sūnaus Alfonso ir Vilmanto Galinių ūkį. Vienas svarbiausių kriterijų vertinant kombainų darbo kokybę - kuo daugiau sveikų šakniavaisių bunkeryje. Skaičiuojama, kad netinkamai sureguliavus kombainą, derliaus nuostoliai nuėmimo metu gali siekti iki 20 procentų.

Cukrinių runkelių kombainų varžytuvėse, organizuotose Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo kartu su cukraus fabriku „Nordic Sugar Kėdainiai", buvo pademonstruoti keturi skirtingų gamintojų kombainai: vokiški Holmer, Ropa, Grimme ir olandiškas Vervaet. Kombainų darbą vertino komisija, kurią sudarė augintojų, perdirbėjų ir mokslininkų atstovai: Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo pirmininkas Algis Šleževičius, fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai" vyriausiasis agronomas Algimantas Kasparas ir Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto docentas Rolandas Domeika.

Buvo vertinama nukastų runkelių kokybė, jų švarumas, žalia masė ir runkelių išbarstymas lauke. Kombainas, prikasęs pilną bunkerį runkelių, juos išpylė ant ražienos, o iš kaupo atsitiktine tvarka buvo atrinkta 100 runkelių, kuriuos komisijos nariai sudėliojo į krūveles pagal pažeidimus, kerpės nupjovimo aukštį ir t. t. Lauke buvo vertinamas runkelių išbarstymas ir likę nenupjauti lapai. Po kruopštaus komisijos darbo paaiškėjo, kad 10 balų sistemoje aukščiausiai (6,6 balo) buvo įvertintas kombainas Grimme Maxtron 620, antroje vietoje (5,9 balo) liko Ropa Euro Tiger V8-4, trečioje Holmer Terra Dos (5,8 balo), o ketvirtoje - Vervaet Beet Eater (5,3 balo).

Kombainą galima ir išsinuomoti

„Šis tradicinis mūsų renginys labai reikalingas, jaučiame grįžtamąjį ryšį ir iš augintojų, ir iš firmų, pristatančių čia savo kombainus. Pagrindinė renginio idėja - suteikti galimybę pamatyti gyvai dirbančius kombainus ir įvertinti jų darbą", - pabrėžė „Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Kombainų varžytuvėse dalyvavęs kompanijos „Nordic Sugar" viceprezidentas žemės ūkiui Jannik Robin Olejas pagyrė lietuvius, kaip puikiai susitvarkiusius cukraus sektorių. „Lankydamasis Lietuvoje matau didžiulį progresą, jūs galite būti geras pavyzdys kitoms „Nordic Sugar" grupės šalims. Žinoma, savaime pažanga neateina. Yra padarytos didžiulės investicijos: augintojų - į techniką, cukraus fabriko - į gamybos modernizavimą", - pastebėjo J. R. Olejas.

Lietuvoje cukrinių runkelių nukasimo technikos žemdirbiai turi jau beveik tiek, kiek reikia. Ir, beje, pačios geriausios. „To, ką mes turime Lietuvoje, neturi nei vokiečiai, nei danai, nei švedai, netgi ir JAV, kur teko lankytis, - patikino S. Mozeris. - Bet žinoma, laikas eina, kombainas dėvisi ir ne vienas augintojas jau pradeda dairytis naujo pirkinio."

Pastaraisiais metais augantį technikos pirkimą nemaža dalimi lemia galimybė gauti paramą. „Kol vyko ES cukraus reforma, buvo griežtai uždrausta naudoti struktūrinių fondų lėšas cukrinių runkelių technikai modernizuoti. Dabar situacija pasikeitė ir technika sparčiai perkama: tiek daug naujų cukrinių runkelių nuėmimo kombainų tikriausiai nenuperkama nei Danijoje, nei Švedijoje", - šiandieninę situaciją Lietuvoje apibūdino Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo pirmininkas A. Šleževičius. Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvui priklauso ne tik Kėdainių, bet ir Jonavos, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonų augintojai - iš viso 230 žemdirbių.

Specialistų teigimu, reikia auginti apie 400-500 ha runkelių, kad apsimokėtų įsigyti naują savaeigį kombainą. Tokių žemės ūkio mašinų kaina prasideda nuo 1 mln. litų. Žinoma, turint nedidelius cukrinių runkelių plotus, galima kooperuotis su kaimynais, ir tai jau daroma Lietuvoje. Tiesa, kooperacija dažniausiai - tiesiog žodinis susitarimas padėti kaimynystėje ūkininkaujančiam kolegai sudoroti derlių. Cukrinių runkelių nuėmimo ir valymo paslaugas jau keleri metai teikia ir dvi serviso kompanijos - „Holmer servisas" ir bendrovės „Jargala" antrinė įmonė „Ainuva".

Bendrovės „Jargala" generalinė direktorė Lolita Liugailienė patikino, kad tokių paslaugų norinčių klientų ratas plečiasi. „Iš pradžių buvome pradėję nuogąstauti, ką veiksime su trimis galingais kombainais, bet darbo visiems užtenka", - sakė L. Liugailienė. Turėdama vieną Ropa ir du Holmer kombainus bei du krautuvus, „Ainuva" jau penkeri metai teikia kompleksines paslaugas cukrinių runkelių augintojams visoje Lietuvoje. „Bendrovė „Jargala" yra oficiali „Ropa" atstovė Lietuvoje, siunčiame darbuotojus mokymams į Vokietijoje esančią gamyklą, kad galėtume pasiūlyti kuo kokybiškesnį servisą. Serviso darbuose mums talkina kolegos iš Lenkijos „Ropa Polska", - paaiškino L. Liugailienė.

Kombainą Ropa EuroTiger V8-4 varžybose vairavęs aukštos kvalifikacijos mechanizatorius Giedrius Pranckus atkreipė dėmesį, kad darbo kokybei daug įtakos turi kombaine įdiegta sistema Ropa Micro-Topping, kuri leidžia nustatyti gamintojų rekomenduojamą runkelio kerpės nupjovimo aukštį arba nuimti šakniavaisių derlių be pažeidimų nupjaunant tik lapus. „Jei geras laukas, per valandą galima nukasti 1,5 hektaro", - užtikrino G. Pranckus.

Gerai prižiūrima technika naudojama ilgai

Varžybose dalyvavęs kombainas Holmer Terra Dos (2001 m. gamybos) priklauso Kauno r. ūkininkui Leonui Rudinskui. Kombainą vairavęs ūkio mechanizatorius Česlovas Vištakas mano, kad kokybiškam darbui svarbu nelėkti per lauką, nuolat kruopščiai reguliuoti kombainą. „Juk pasėlis niekada nebūna idealiai tolygus ir visus pasikeitimus turi pastebėti dirbantis žmogus. Jei lygintume javų kombainą su cukrinių runkelių, tai pastaruoju dirbti yra daug sudėtingiau", - pastebi Č. Vištakas ir priduria, kad šis kombainas dėl gerai sureguliuoto apšvietimo puikiai pritaikytas dirbti naktį.

Nauji „Holmer" atstovai Lietuvoje (nuo 2012 m. vasario mėnesio) yra bendrovė „Agrokoncerno technika". Jos direktorius Gediminas Leščinskis džiūgavo, kad seniausias iš varžybose dalyvavusių kombainų taip puikiai pasirodė. „Įsivaizduokite, vienuolikos metų kombainiukas, o rėžia ne prasčiau už naujus. Šiemet specialiai nevarėme naujo kombaino, nes būtų čia visus išgąsdinęs", - žodžio kišenėje neieškojo G. Leščinskis. Jo žiniomis, Lietuvoje būtent „Holmer" kombainų yra daugiausia, tačiau jų parkas yra palyginti senas: didelė dalis technikos nupirkta tuo metu, kai byrėjo cukraus gamybos sektorius kaimyninėse šalyse.

Olandiškas kombainas Vervaet Beet Eater šįkart buvo įvertintas mažiausia balų suma, tačiau, tarkime, 2010 m. varžybose jo rezultatai buvo patys geriausi. „Ieškojome kompromiso tarp šakniavaisių švarumo ir derliaus nuostolių laukuose. Pagal nuostolius mes paskutiniai, bet pagal runkelių nuvalymą mūsų rezultatai patys geriausi", - paaiškino kompanijos „Vervaet" savininkas Edvinas Vervaitas (Edvin Vervaet). Beje, „Vervaet" kompanija pirmoji pasaulyje prieš 38 metus pagamino savaeigį bunkerinį cukrinių runkelių nuėmimo kombainą. Pasak šiais kombainais Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Dojus Agro" atstovų, Lietuvoje pastaraisiais metais parduotos keleios tokios mašinos, jas įsigiję žemdirbiai yra patenkinti, tad ateityje tikimasi pardavimų augimo.

Pirmąją vietą laimėjęs kombainas Grimme Maxtron 620 antri metai dirba Kėdainių r. ūkininko Ovidijus Talmanto ūkyje. Kaip vienas iš svarbiausių „Grimme" kombainų privalumų įvardijama vikšrinė važiuoklė. „Tai ko gero vienintelis pasaulyje cukrinių runkelių nuėmimo kombainas, turintis vikšrinę važiuoklę. Išskirtinis ir valymas - valo velenais, o ne turbinomis", - kombaino ypatybes apibūdino bendrovės „Technikos tiekimo kompanija" technikos vadovas Ričardas Ivaška.

Galingo kombaino Grimme Maxtron 620 apsisukimo spindulys yra 1 metras - faktiškai įmanoma apsisukti vietoje, todėl tinka darbui net ir nedideliuose laukuose. Kompanija „Grimme" turi 70 metų patirtį bulvininkystės ūkiams skirtos technikos gamyboje, o cukrinių runkelių nuėmimo kombainus gamina nuo 2003 metų.

Per dvidešimt metų - nė vienų nepelningų

Ūkininkai Galiniai, jau ketvirtąkart įsileidžiantys renginį į savo laukus, cukrinius runkelius augina dvidešimt metų, o jų derlių nuima kombainu Holmer. „Nenaujas mūsų kombainas, pirktas dar tada, kai paramos cukrinių runkelių kombainams nebuvo, bet jo darbu esame visiškai patenkinti", - sakė Vilmantas Galinis ir pridūrė, kad negalima visos cukrinių runkelių auginimo sėkmės nurašyti vien tik kombainui.

„Viskas labai svarbu: nuo žemės dirbimo, sėjos, veislės iki nuėmimo. Šie metai šlapesni, tai nuostoliai neišvengiami. Stengiamės bent jau tomis dienomis, kai labai šlapia, nekasti", - paaiškino V. Galinis, šiemetinio derliaus kol kas dar nesiryžtantis vertinti kaip rekordinio - kasimas dar nesibaigė. Ankstyvo kasimo runkelių derlius (pradėjo kasti rugsėjo 9 dieną) buvo 50 t/ha, spalio viduryje - jau apie 65-70 t/ha, o cukringumas 16,7-16,8 proc. Stambiausi ir cukringiausi būna paties vėlyviausio kasimo runkeliai: pernai sezoną pabaigė su 88 t/ha derliumi!

Pradėję auginti runkelius nuo 10 ha, dabar Galiniai jų turi 200 ha. „Per 20 metų nėra buvę, kad būtų minusas iš runkelių. Pasitaikydavo tokių metų, kai pasėliai beveik tris mėnesius negaudavo nė lašo lietaus, bet per rudenį spėdavo užaugti visai normalaus dydžio šakniavaisiai ir kvotą visada įvykdydavome", - sakė V. Galinis.

Kaip sumažinti nuostolius laukuose

Varžybų komisija ne tik vertino kombainų darbą, bet ir dar atkreipė žemdirbių dėmesį į tai, kaip greitai galima prarasti didelius kiekius produkcijos perdaug nupjaunant kerpes ir paliekant dirvoje nulaužtas šaknis. Lietuvoje nuostoliai kai kuriuose cukrinių runkelių laukuose siekia iki 20 proc. „Idealus runkelis - su ne per daug nupjauta kerpe ir su nenulaužta šaknimi. Runkelius sugebame išauginti beveik idealiai, tačiau dar yra kur pasitempti nuimant derlių. Tikslas - kad kuo daugiau šakniavaisių atsidurtų kombaino bunkeryje, o ne būtų susmulkinta ir paskleista ant dirvos", - mokė kolegas A. Šleževičius.

Kad žodžiai neliktų tik žodžiais, čia pat lauke jie buvo vaizdžiai įrodyti pjaustant ir sveriant runkelius. Taisyklingai nukastas runkelis svėrė 1 477 g. Nupjovus apie 1 cm daugiau kerpės negu priklauso, runkelis svėrė pastebimai mažiau - 1 361 g, arba 7,8 proc. mažiau. „Atrodo, visai nedidelis griežinėlis, kurį paliekame lauke lengva ranka", - pakomentavo A. Šleževičius. Nupjovus dar 1 cm, svoris buvo jau tik 1 227 g, o be šaknies - tik 1 188 g. Viską sudėjus, gaunami net 19 proc. masės nuostoliai. „Žinoma, nereikia pereiti į kitą kraštutinumą - vežti šakniavaisius su lapų likučiais, nes jie apsunkina technologinius procesus fabrike", - įspėjo fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai" vyriausiasis agronomas A. Kasparas.

Tikimasi, kad šiemet šakniavaisių derlius bus rekordinis - pralenks ir pernykštį, kai iš vieno hektaro vidutiniškai buvo prikasta 55 t runkelių. Kėdainių cukraus fabrikas šį sezoną planuoja pagaminti daugiau kaip 100 000 t cukraus.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/11