Rugsėjo viduryje Kėdainių rajone, Mantviliškyje pirmąkart mūsų šalyje buvo organizuota „Kukurūzų diena'12". Renginys sutraukė daugiau kaip 400 lankytojų - toks žemdirbių susidomėjimas patvirtina, kad kukurūzai Lietuvoje sparčiai populiarėja. Preliminariais duomenimis, šiemet mūsų žemdirbiai kukurūzais buvo užsėję apie 30 tūkst. ha plotą.

Mintis rengti „Kukurūzų dieną" kilo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriui Edvardui Makeliui lankantis Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, kur tradiciškai kasmet rengiamos kukurūzų dienos. Lenkijoje auginti kukurūzus populiaru - iš viso jų pasėliai užima apie 750 tūkst. ha, o Palenkės vaivadija šalyje yra antroji pagal kukurūzų pasėlių plotą.

Mūsų senosios kartos žemdirbiai dar prisimena priverstinį ir nelabai sėkmingą kukurūzų diegimą prieš gerą pusšimtį metų, tačiau ne itin gerų prisiminimų šleifą baigia užgožti šiandieninė kukurūzų auginimo sėkmė: šiuolaikines kukurūzų veisles auginantys ūkių šeimininkai įvertino jų privalumus - atsparumą sausrai, palyginti nesudėtingą priežiūrą ir gerą derlingumą. Kukurūzų dienos organizatorių - LŽŪKT ir Dotnuvos eksperimentinio ūkio - pagrindinis tikslas buvo pademonstruoti viename lauke kuo daugiau skirtingų veislių kukurūzų, kad žemdirbiai turėtų galimybę įvertinti jų skirtumus, taip pat suteikti specialistų konsultacijas kukurūzų auginimo, derliaus dorojimo ir pašarų ruošimo klausimais.

Didėjantys plotai kels naujų rūpesčių

Pasak E. Makelio, kukurūzai per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje pažengė 800-900 km į šiaurę, todėl Lietuvoje dabar yra visos sąlygos kukurūzų plotams plėstis - sukurti nauji hibridai ir modernios technologijos, dėl šiltėjančių orų pailgėjo vegetacijos laikotarpis. Pastaruoju metu kasmet mūsų šalyje kukurūzų plotai didėja ir vis daugiau žemdirbių ryžtasi juos auginti ne tik silosui, bet ir grūdams, nes ankstyvosios veislės ir šilti orai leidžia ir mūsų sąlygomis jiems subręsti.

Pasak renginio „Kukurūzų diena" metodinės vadovės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkės Onos Auškalnienės, populiarėjantis kukurūzų auginimas yra lazda su dviem galais. Iš vienos pusės, teigiamai vertintina tai, kad jų plotai didėja, tačiau kartu su augančiais pasėlių plotais atsiranda ir ligų bei kenkėjų. „Iki šiol buvo manoma kad kukurūzams ligos ir kenkėjai žalos padaro nedaug, kad juos svarbiausia apsaugoti nuo piktžolių. Tačiau situacija keičiasi. Šiuo metu jau yra registruota ir fungicidų, ir insekticidų kukurūzams. Niekas nestovi vietoje, o mes, mokslininkai, esame pasirengę atsakyti į visus iškylančius klausimus", - sakė O. Auškalnienė.

Geriausia veislė - kiekvienam vis kita

Vienas svarbiausių momentų - parinkti tinkamą veislę. Kukurūzų hibridai yra specializuoti ir suskirstyti į tris grupes: grūdams, silosui ir energetinėms reikmėms. Šiemet ruošiantis „Kukurūzų dienai" iš viso pasėta 30 skirtingų veislių, kurias pateikė penkios kompanijos: „Syngenta", „Dotnuvos projektai", „Pioneer", KWS ir „HR Smolice".

Bandymų plote, kuris įrengtas Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose, kukurūzai buvo pasėti gegužės 9 d. (priešsėlis - žieminiai kviečiai). Į tradiciniu būdu įdirbtą dirvą beicuotos sėklos išsėta 80 tūkst. augalų/ha norma. Prieš sėją tręšta amonio salietra (200 kg/ha), diamonio fosfatu (150 kg/ha, kalio chloridu (150 kg/ha). Birželio 20 d. patręšta amonio salietra (300 kg/ha), dar po trijų savaičių (liepos 13 d.) - Nutricomplex 14-11-25+MgO. Praėjus mėnesiui po sėjos, birželio 8 d., pasėlis nupurkštas herbicidu Maister OD - 1,5 l/ha.

„Pateikiami tie tyrimų rezultatai, kuriuos mes galėjome atlikti iki šio laikotarpio. Ketiname prieš derliaus nuėmimą visas veisles palyginti laboratorijoje ištirdami, kokį sausųjų medžiagų kiekį jos sukaupė. Tie duomenys bus paskelbti mūsų tarnybos internetiniame puslapyje", - sakė LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė. Dabar buvo išmatuotas kukurūzų aukštis - aukščiausi išaugo Vitras (293 cm), Ulan (292 cm) ir Silvinio (287 cm). Ilgiausią (net 24 cm) burbuolę suformavo Rataj veislės kukurūzai, o didžiausią kiekį žaliosios masės pasiekė Exapic, P8000, NK Borago ir Lokata. Planuojamas kukurūzų derlius, priklausomai nuo veislės, svyruoja nuo 40 iki beveik 80 t/ha.

Lyginant kukurūzų poreikį šilumai atskirais augimo tarpsniais ir faktinę oro temperatūrą šio vegetacijos sezono metu paaiškėjo, kad beveik visą sezoną faktinė temperatūra buvo mažesnė negu optimali, ypač temperatūrų kreivė išsiskyrė brendimo tarpsniu - faktinė nesiekė nė 17 ^oC, o optimali turėtų būti 22 ^oC. D. Ruzgienė prisipažino dažnai sulaukianti iš ūkininkų klausimo, kuri veislė yra geriausia. Tačiau vieno atsakymo į šį klausimą nėra, kadangi veislė turi atitikti labai individualius konkretaus ūkio poreikius.

Visos penkios kukurūzų veisles pateikusios kompanijos parinko tokius hibridus, kurie tinka auginti mūsų sąlygomis - yra pakankamai ankstyvos brandos. „Syngenta Lietuva" atstovas Arnoldas Čepelė pabrėžė, kad visos 8 demonstruojamos veislės labai atsparios išgulimui. Jis išskyrė naują Exapic veislę, skirtą silosui - bandymų rezultatai rodo, kad šie kukurūzai išaugina labai daug žaliosios masės. „Dotnuvos projektų" atstovas Gintautas Cesevičius pabrėžė, kad pati populiariausia veislė - ankstyvoji Auxxel. Lietuvos ūkiuose ji jau ne vieni metai auginama grūdams, kurių kuliama po 10-11 t/ha.

Vytenis Škarnulis, pristatęs „Pioneer" kukurūzų veisles, prisiminė, kad kompanija sėklą į Lietuvą pradėjo tiekti prieš 16 metų ir turi nemažai ištikimų klientų. „Nauja perspektyvi veislė yra P8000, jos augalų aukštis siekia daugiau tris metrus, burbuolėje subręsta 650-700 grūdų, ant vieno augalo dažnai užauga dvi burbuolės. Iš tokių kukurūzų masės pagamintu silosu bus patenkintas kiekvienas ūkininkas ar bendrovė", - garantavo V. Škarnulis. Be to, ši veislė ypač anksti pradeda kaupti krakmolą ir bręsti, tad palankesniais metais gali būti auginama ir grūdams (pernai tuo įsitikino Padovinio ŽŪB). KWS kukurūzų hibridus pristatęs Kastytis Patiejūnas išskyrė veislę Amadeo, kuri tinka ir silosui, ir grūdams. Jis pabrėžė, kad visos KWS kompanijos Lietuvos rinkai siūlomos veislės yra palyginti ankstyvos brandos - FAO nuo 180 iki 230.

Stiprios lenkų pozicijos kukurūzų selekcijoje

Lenkų kompanijos „HR Smolice" kukurūzų veisles pristatė selekcininkas profesorius Jozefas Adamčikas (Jozef Adamczyk). Kompanijos selekcininkai iš viso yra sukūrę 34 kukurūzų veisles. Profesoriaus nuomone, Lietuvos sąlygomis grūdams auginti puikiai tiktų Rywal (tik reikėtų suspėti pasėti kuo anksčiau, balandžio pabaigoje), o silosui ir biodujų gamybai būtų galima rekomenduoti veisles Vitras ir Ulan, užauginančias iki 80 t/ha žaliosios masės.

Vienai kukurūzų veislei sukurti reikia mažiausiai 10 metų, tačiau lenkų selekcininkai pagreitina šį procesą šaltuoju sezonu perkeldami kukurūzų selekcinius bandymus į Čilę ir Meksiką. Tokia metodika pagreitina veislės kūrimo procesą du kartus, ir naujai veislei sukurti gali pakakti penkerių metų. Lenkiškos kukurūzų veislės auginamos Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Vytautas Ruzgas priminė, kad buvo sukurta ir lietuviška ankstyvoji kukurūzų veislė Aviriai, tačiau dabar šių augalų selekcija nevykdoma. V. Ruzgo žiniomis, pasaulyje kukurūzų selekcija labai brangi, pavyzdžiui, JAV sukurti vieną kukurūzų veislę kainuoja apie 50 mln. dolerių.

BASF techninė konsultantė Baltijos šalyse Aušra Slizinienė priminė, kad visi bandymo plote augantys kukurūzai nupurkšti fungicidu Opera (norma yra 1-1,2 l/ha). „Jei kukurūzai auginami intensyviai, jiems reikalinga apsauga nuo ligų. Ir jei šnekame apie derliaus priedą nuo fungicidų, tai jis skaičiuojamas ne kilogramais, o tonomis", - pastebėjo A. Slizinienė.

Technikos demonstravimas laukuose

Kukurūzų auginimas neatsiejamas nuo specialios technikos. Gyvulininkystės ūkiai, ruošiantys silosą, neapsieina be smulkintuvų. „Konekesko" pristatė savaeigį smulkintuvą Claas Jaguar. Demonstruotas 9-osios serijos smulkintuvas yra pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Demonstravimui smulkintuvas buvo pasiskolintas iš Lygumų žemės ūkio bendrovės. „Konekesko" taip pat demonstravo ir universalų diskinį skutiklį Lemken Rubin 9, kuris tinka kukurūzienai įdirbti: kad skutiklis gerai įdirbtų žemę, rekomenduojama važiuoti ne mažesniu kaip 14 km/val. greičiu, skirtinga kryptimi negu buvo atlikta sėja.

Kompanija „DOJUS Agro" demonstravo savaeigį smulkintuvą John Deere 7450. Vidutinis našumas dirbant su tokiu galingu smulkintuvu - 140 tonų per valandą. Pademonstruotas ir mažesniems plotams skirtas pakabinamas smulkintuvas Kemper Champion 2200. Žemės dirbimo padargus, reikalingus įdirbant kukurūzienas ir ruošiant dirvą kukurūzų sėjai, demonstravo bendrovės „Dotnuvos projektai" ir „Väderstad" - net ir palyginti šlapiuose Mantviliškio laukuose technika parodė puikias savo galimybes.

Pašarų ruošimas - atsakingas darbas

Pieno ūkiuose kukurūzų silosas yra vienas iš pagrindinių pašarų. Kukurūzų silosavimas - atsakingas darbas. Siloso kaupus ar tranšėjas rekomenduojama užpildyti per 1-2 dienas, gerai suslėgti, sandariai uždengti plėvele. Išsamią informaciją apie kukurūzų naudojimą galvijų racione pateikė nepriklausomas šėrimo specialistas Jurgis Kulpys, o bendrovė „Baltic Agro" pristatė silosavimo rankovėje technologiją - tai puiki išeitis smulkesniems ūkininkams, kurie nekrauna kaupų ar tranšėjų.

Pildant rankoves, kaip ir kraunant į tranšėjas, kukurūzus geriausia pjauti, kai jie pasiekia vėlyvosios vaškinės brandos tarpsnį (pieninės brandos kukurūzai, kokie buvo nupjauti demonstravimo metu, silosavimui į rankovę yra šiek tiek per drėgni). Darbus rekomenduojama atlikti ant kieto pagrindo (asfalto), kad į rankovę nepatektų žemių ar kitų nereikalingų priedų. Taip pat labai svarbu stebėti, kad rankovė būtų tinkamai įtempta ir užpildyta nei per daug (tokiu atveju gali trūkti), nei per mažai (netaupoma vieta ir pašaras būna nekokybiškas). Silosą iš tokios rankovės gyvuliams galima šerti jau po 2-3 savaičių, tačiau tikrąją kokybę jis pasiekia po dviejų mėnesių.

„Prieš 50 metų buvo sakoma, kad žieminiai rapsai ir kukurūzai Lietuvoje neaugs. Dabar abu šie augalai yra labai aktualūs", - sakė LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius. Kukurūzų dieną jos organizatoriai planuoja rengti kasmet. „Kitais metais galvojame pademonstruoti ne tik kukurūzus, bet ir ganykloms naudingus žolių mišinius, taip ir renginį dar labiau susiejant su gyvulininkyste bei bioenergetika", - planais pasidalijo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/10