Alternatyvios energetikos vardas energijai iš atsinaujinančių šaltinių nebetinka: alternatyva tampa nūdiena. Saulės energetikos perspektyvomis plėstis ilgai abejota dėl brangių įrengimų, tačiau intensyvi gamyba Azijos šalyse, Europos šalyse sparčiai dygstančios saulės baterijų gamyklos žada, kad pradinė investicija gąsdins vis mažiau. Saulės energetika išauga „žinduklio" amžių ir bręsta savarankiškumui.

Solidžios paramos dėka, atsinaujinančių išteklių energetika tapo sparčiausiai besivystančia energetikos sritimi. Saulės energetikos šalininkai, ilgą laiką pavydžiai stebėję sparčiai besiplečiančius vėjo jėgainių parkus, šiandien gyvena pakilimu - fiksuojamas labai stiprus augimas. Europos fotovoltinių elektrinių pramonės asociacijos duomenimis, 75 proc. saulės baterijų 2011 m. į tinklus buvo pajungta Europoje - 21,9 GW (2010 m. - 13,4 GW). Pasaulyje - 29,7 GW per 2011 m., 16,8 GW per 2010 m.

Nepavejamos: Italija (9,3 GW pajungta 2011 m.) ir Vokietija (7,5 GW). Abi kartos šios saulės „išnaudotojos" sudaro beveik 60 proc. pasaulinio šio sektoriaus augimo. Lyginant su jomis, kukliai atrodo tarp ne Europos šalių pirmaujanti Kinija su pernai į tinklus pajungtais 2,2 GW ir JAV - 1,9 GW. Šalių, kuriose per metus instaliuota daugiau nei 1 GW pernai išaugo nuo 3 iki 6: Italija, Vokietija, Prancūzija, Kinija, Japonija, JAV.

Palankus metas investuoti

Elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių skatinama parama pradinėms investicijoms ir fiksuotu supirkimo tarifu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. nustatyti supirkimo tarifai numato, kad brangiausiai elektrą gali parduoti integruotų į pastatą iki 30 kW galios saulės elektrinių savininkai - 180 Lt/kWh; neintegruotų ­iki 30 kWh galios - 1,44 Lt/kWh. Didesnės galios fotovoltinėse elektrinėse pagaminta energija superkama mažesne kaina.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos ekspertas Paulius Zaicevas įsitikinęs, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą „atrištos rankos" kiekvienam piliečiui tapti atsinaujinančių išteklių energijos gamintoju. „Tai yra patraukli verslo arba investavimo sritis, kadangi parduodant elektros energiją už skatinamąjį supirkimo tarifą saulės elektrinė atsiperka per maždaug 8 metus.  Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija persvarsto skatinamojo elektros supirkimo tarifo dydį ir kitais metais jis neabejotinai mažės, nes saulės elektrinės kiekvienais metais pinga", - įsitikinęs P. Zaicevas.

Nuogąstavimai dėl tarifo keitimo skatina sparčiau svarstymus versti konkrečiais projektais. Greitkeliu Vilnius - Kaunas keliaujantys jau spėjo pastebėti prie Rumšiškių įrengtą didelę saulės fotovoltinę elektrinę. Palanki investuotojams situacija įkvėpė bendrovei „JSC Tvari energija" drąsos pastatyti vieną didžiausių Lietuvoje saulės fotovoltinę elektrinę - jos galia siekia beveik 1 MW. Kinijoje gaminta saulės elektrinė kainavo apie 6,6 mln. Lt. Bendrovės direktorius Laimonas Dapšys tikisi, kad elektrinė šią sumą „atidirbs" per 6 metus. Gavę valstybės pažadą mokėti fiksuotą tarifą, tikisi per likusius 6 metus uždirbti dar antra tiek, o tuomet jau bus pelninga parduoti ir rinkos kaina. Bendrovė užsiima elektrinių importu ir montavimu, anksčiau buvo instaliavusi tik nedideles elektrines. Ši, didžioji, išsidėsčiusi 3 ha plote, pačių saulės baterijų paviršius sudaro apie 0,66 ha ploto. Saulės panelių krypties reguliavimas, pasak L. Dapšio, pernelyg brangus, efektyvumas nepadidėja taip smarkiai, kad kompensuotų išlaidas.

Savo reikmėms - ekonomiškai nenaudinga

Šiandien naudoti iš saulės sugeneruotą elektrą savo reikmėms palanku nebent tuo atveju, kai nedideli kiekiai reikalingi toli nuo elektros tinklų - elektriniam piemeniui laukuose. Saulės modulio pagaminta energija pakraunamas akumuliatorius, iš jo energiją naudoja elektrinis piemuo. Saulės moduliui prie akumuliatoriaus prijungti reikalingas krovimo valdiklis, investiciją padidinantis maždaug 150 Lt. 190 W galios saulės bateriją galima įsigyti už 700-800 Lt.

Didesniais kiekiais naudoti savo reikmėms šiandien ekonomiškai nenaudinga, įsitikinęs Rimvydas Karoblis, „UAB ViaSolis" valdybos pirmininkas. Ši bendrovė planuoja pavasarį netoli Vilniaus atidaryti saulės modulių gamyklą ir pasiūlyti alternatyvą sprendžiantiems kiniškos kainos ir vakarietiškos kokybės dilemą. Matematika paprasta: į tinklus galima parduoti už 180Lt/kWh, o nusipirkti 4 kartus pigiau. Be to, naudojant savo reikmėms reikalingi akumuliatoriai, kurie, pasak R. Karoblio, apie 15 proc. pabrangina elektrinės įrengimą, pakraunant ir iškraunant baterijas patiriami nemaži nuostoliai.

Nors mažos galios elektrinėse pagaminta energija superkama brangiau, R. Karoblis pataria aklai nesižavėti, nes tokių elektrinių mažesnis efektyvumas, tad gali užtrukti atsipirkimas. Tačiau didelėms elektrinėms, verslininko įsitikinimu, Lietuvoje dar per anksti. „Mažos elektrinės patrauklios tuo, kad labai sumažina elektros perdavimo nuostolius. Jų labai maži eksploatavimo kaštai, todėl kone prie kiekvieno vartotojo galima pastatyti tokį energijos šaltinį ir iki minimumo sumažinti nuostolius", - aiškina verslininkas.

Šiandien nusprendę „įdarbinti" saulę, pirmąsias kilovatvalandes parduoti galėtumėte greičiau nei po pusmečio. Visų pirma reikia kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl preliminarių prisijungimo sąlygų, tuomet su prašymu - į Energetikos ministeriją. Leidimo išdavimas, pasak R. Karoblio, užtrunka apie 3 mėnesius, nes šiuo metu didžiulis susidomėjusiųjų srautas. Apie mėnesį trunka projektavimas ir dar keletą savaičių - pačios elektrinės instaliavimas, pajungimas. Darbams palankaus oro laukti nebūtina, laikantis darbo saugos reikalavimų instaliuoti galima bet kokiu oru.

Lengvesnė pradinės investicijos našta

Įrengiant saulės elektrinę kiekvieno kW kaina siekia apie 6000 Lt, tad 30 kW galios elektrinė kainuoja apie 180 tūkst. Lt. Pradinės investicijos naštą palengvinti galima paramos per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegimas". Pasak Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos Julijos Kuklytės, lėšos šiai priemonei skirtos lėšos gautos pardavus nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus.

Pasak J. Kuklytės, privatūs asmenys gali pasinaudoti parama pagal dukterinę priemonę „atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose". Numatyta, kad paramą gali gauti asmenys, kurių namai statyti iki 1993 m., nes iki šio laikotarpio statyti namai yra labiausiai energijos taupymo požiūriu neefektyvūs ir jiems labiausiai reikalinga parama.

„Paramos intensyvumas ir dydis yra apribotas vienodai bet kokio tipo atsinaujinančiam šaltiniui: ne didesnis 30 proc. maksimalaus subsidijos dydžio; projekto vertė taip pat neturėtų viršyti 50 tūkst. Lt. Maksimalus subsidijos dydis saulės baterijoms yra vienai kW energijos su akumuliatoriais - apie 10 tūkst. Lt, o kW be akumuliatorių - 9 tūkst. Lt. Gali būti remiama ne tik saulės fotovoltinės elektrinės, bet ir plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus įsigijimas, tinklų pritaikymas bei darbai ar kita su diegimu susijusi įranga", - aiškina J. Kuklytė.

Savarankiškas verslas - netolima ateitis

Europos fotovoltinių elektrinių pramonės asociacija prognozuoja, kad netrukus į šią rinką įsilies ir tokios šalys kaip Indija, Afrikos, Pietų Amerikos regionai, todėl saulės baterijų rinka augs tvariau - labiau veikiama konkurencingų saulės energetikos sprendimų nei dėl skatinimo finansine parama - tačiau šiems esminiams pokyčiams reikia laiko.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos ekspertas P. Zaicevas įsitikinęs, kad dėl pingančių saulės elektrinių ir mažinamo fiksuoto tarifo, saulės šviesos elektrinėse gaminamos elektros energijos kainos 2020 m. susilygins su kainomis elektros, gaunamos deginant iškastinį kurą ir tuomet parama nebus reikalinga.

Dar arčiau saulės energetikos savarankiškumas atrodo UAB „ViaSolis" valdybos pirmininkui R. Karobliui: „Prieš 4 metus buvo kalbama kad bus konkurencinga apie 2020 m. Šiandien, pavyzdžiui, Vokietijoje supirkimo tarifas yra mažesnis už el. energijos rinkos kainą: superkama po 0,18 EUR (0,63 Lt), gyventojai perka po 26-27 EUR (0,91 Lt). Saulės elektrinių pramonė ras būdų dar piginti įrangą, vartotojai po 5 m. turėtų mokėti apie 60 kW/kWh. Realu, kad po 5 metų bus perspektyvu investuoti į saulės elektrinę be fiksuoto tarifo".

Europos šalių vyriausybių iniciatyvos mažinti paramą energijai iš atsinaujinančių šaltinių anaiptol nereiškia, kad užsimerkiama į būtinybę mažinti iškastinio kuro vartojimą, priešingai - byloja, kad ši energetikos sritis subrendo savarankiškai plėtrai.

Julija Petrošiūtė,

Mano ūkis, 2012/10