03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/10
Mažosios bendrijos – dar viena galimybė verslui kaime
  • J. Žukovskis, I. Vidrevičienė
  • Mano ūkis

Nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, nustatantis naują įmonių teisinę-organizacinę veiklos formą (įmonių rūšį). Mažosios bendrijos gali būti kuriamos įvairiuose ūkio sektoriuose, tarp jų ir žemės ūkyje. Kaimo vietovėse, kur žmonės labiau pripratę dirbti kartu, talkininkauti vieni kitiems ar kooperuotis, ši verslo forma gali būti naudinga.

Lietuvoje labiausiai paplitusios uždarosios akcinės, individualiosios, žemės ūkio, kooperatinės bendrovės, įvairios bendrijos: tikrosios, komanditinės, sodininkų, namų, garažų ir t. t. Mažųjų bendrijų (MB) esminis požymis - mažas narių skaičius (iki 10 dalyvių). Priėmus šį įstatymą, dauguma išvardintų įmonių rūšių galės būti pertvarkytos į šią teisinę-organizacinę formą, išlaikant svarbiausią sąlygą - narių skaičius turės išlikti ne didesnis negu nustatyta įstatyme. Be to, jeigu to pageidaus įmonių savininkai (akcininkai, pajininkai), gali būti pertvarkytos uždarosios akcinės, individualiosios įmonės, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, tikrosios bei komanditinės bendrijos.

Galima prognozuoti, kad, atsiradus galimybei pakeisti įmonės rūšį, dar labiau sumažės individualių įmonių, nes jos yra neribotos atsakomybės įmonės. Jeigu mokesčių įstatymuose bus suteiktos tam tikros lengvatos MB, tai ateityje gali būti pertvarkytos ir kitos veiklos formos (ūkinės ir komanditinės bendrijos bei dalis uždarųjų akcinių bendrovių).

Skirtingai nuo iki šiol veikusių bendrijų, MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad bendrija neatsako už savo narių įsipareigojimus, kaip ir nariai neatsako už bendrijos įsipareigojimus. MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys.

MB steigiama supaprastinta tvarka. Juridinių asmenų registrui be įstatyme numatytų dokumentų (JAR formų) steigėjai turės pateikti tik steigimo sutartį (aktą) ir nuostatus. Dar vienas privalumas yra tai, kad MB nuostatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo nereikia tvirtinti notariškai. Taip sutrumpinamas bendrijos įregistravimo laikas, sutaupoma piniginių lėšų. Vyriausybė yra įpareigota parengti ir patvirtinti pavyzdinius MB nuostatus, o tai reiškia, kad MB bus galima steigti neišeinant iš namų, t. y. naudojantis internetu.

Bendriją gali steigti vienas asmuo

Jei MB steigia vienas asmuo, tokiu atveju sudaroma ne steigimo sutartis, o steigimo aktas. Esant poreikiui, nauji MB nariai priimami nuostatuose nustatyta tvarka narių susirinkimo (arba vieno nario) sprendimu.

Jeigu MB yra kuriama pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę ar žemės ūkio bendriją, šios įmonės nariu tampa buvęs akcininkas ar pajininkas. Jų įstatinio kapitalo dalis (akcijų ar pajų nominali vertė) pereina į MB kapitalą.

MB steigimo sutartyje (akte) turės būti nurodyta: bendrijos steigėjas (-jai), pavadinimas, buveinė, vadovo asmens duomenys (vardas pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kiekvieno steigėjo įnašas į bendriją, jo įnešimo tvarka, terminai, įvertinimas (jeigu įnašas nepiniginis), steigimo išlaidų kompensavimo tvarka, sandorių steigiamos MB vardu sudarymo ir tvirtinimo tvarka, steigimo data. Taip pat bus prašoma nurodyti vadovą ir/arba asmenį - atstovą, turintį teisę veikti steigiamos MB vardu.

MB nuostatų struktūra yra paprasta. Įstatyme įvardinta 17 skyrių, į kuriuos (kaip į klausimus) galima nesudėtingai atsakyti. Jei MB steigia vienas asmuo, šių skyrių bus tik 12. MB valdymo organų kompetencijos, MB vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos, MB atstovo kompetencijos ir MB nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ši kompetencija ar tvarka nesiskiria nuo įstatyme nustatytos kompetencijos ar tvarkos ir apie tai nurodoma pačiuose nuostatuose.

Nauja ir iki šiol dar įstatymuose netaikyta nuostata yra tai, kad MB narys gali neturėti darbo santykių su MB (!). Tai reiškia, kad šioje įmonėje gali nebūti dirbančiųjų pagal darbo sutartį. Kita vertus, jeigu MB reikalingi darbuotojai, narių susirinkimas gali spręsti apie bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius. Su tokiais darbuotojais darbo sutartį sudaro bendrijos atstovas arba vadovas.

Įnašai ir valdymas

Įstatyme nenustatytas nei bendrijos kapitalo dydis, nei vieno nario įnašo į bendriją dydis. Tai gali nutarti patys nariai. MB nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas MB. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas, bet negali būti darbai ir paslaugos. MB atsakomybė prieš kreditorius apsiribos jos narių įnašais. Atrodytų, kad aiškiai įvardinto kapitalo nebuvimas gali pažeisti kreditorių interesus, bet, kita vertus, uždarosioms akcinėms bendrovėms 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo reikalavimas, kaip rodo praktika, mažai apsaugo kreditorių interesus.

MB neprivalo (bet gali) būti vienasmenis valdymo organas - vadovas. Bendrijoje, kurioje nebus renkamas vadovas, kiekvienas MB dalyvis, atsižvelgdamas į MB tikslus, galės veikti savarankiškai, prisiimti pareigas ir atsakomybę.

MB vadovu turi būti fizinis asmuo ir ne būtinai bendrijos narys. Su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl MB vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima MB narių susirinkimas.

Kai MB yra du ar daugiau narių ir narių susirinkimas yra MB valdymo organas, MB turi turėti bendrijos atstovą. MB atstovu gali būti tik narys.

Kiekvienas MB narys turi po vieną balsą MB narių susirinkime. Kai MB turi vienasmenį valdymo organą - MB vadovą, MB nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka.

Vienbalsiai turi būti priimti sprendimai dėl: 1) bendrijos nario teisių perleidimo; 2) dėl naujų MB narių priėmimo; 3) dėl nepiniginių įnašų vertės, jų įnešimo sąlygų ir terminų; 4) dėl pelno paskirstymo mažosios bendrijos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Atskaitomybė ir pelno paskirstymas

MB turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. MB metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas MB narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir sudarymo reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai.

MB narys turi teisę gauti avansu išmokamą pelną: 1) MB lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) MB pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. MB pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus finansiniams metams.

MB pelno dalis, skirta jos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Nuostatuose gali būti nustatyta kitokia pelno paskirstymo mažosios bendrijos nariams tvarka.

Tuo atveju, kai MB finansinių metų pelno dalis, tenkanti MB nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, MB narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.

Įstatymo trūkumai

Pasitikėjimo nekelia tokia įmonė, kurioje nėra nei aiškaus vadovo, nei įstatinio kapitalo, nei aiškios atsakomybės tiekėjams (pirkėjams, kreditoriams). Tai gali tapti terpė nesąžiningiems verslininkams.

Neaišku, kodėl mažojoje bendrijoje numatyti du asmenys, atsakingi už jos veiklą: bendrijos atstovas ir bendrijos vadovas. Ar atstovas pagal teisės aktus atsakys taip pat kaip ir vadovas?

Neigiamai galima vertinti ir tai, kad kiekviena veiklos forma turi savo įstatymą. 1990 metais galiojo vienas Įmonių įstatymas, kuriame buvo numatytos visos įmonių rūšys. Laikui bėgant juridinių formų ypatybės keitėsi, todėl buvo sukurti atskiri įstatymai, nors aiškumo tikrai nepadidėjo, atvirkščiai, daug bendrų nuostatų pasikartoja.

Kyla klausimas, ar tikrai būtinas buvo šis įstatymas? Pelno išėmimą galima būtų reglamentuoti atskiruose įstatymuose, t. y. leisti pelno paskirstymą vykdyti nelaukiant metų pabaigos ir atskaitomybės parengimo, pvz., galima būtų nustatyti pelno išėmimo laiką ir tvarką.

Nors ir kyla tam tikrų abejonių, tenka sutikti, kad, priėmus ši įstatymą, įmonių veiklos reglamentavime atsirado naujų tendencijų. Valstybės institucijos nereglamentuoja įmonių įstatinio kapitalo, nesikiša prie pelno skirstymo, stengiasi palengvinti įmonių steigimą. Galima daryti prielaidą, kad MB bus populiarios, nors ne taip greitai ir ne tiek, kiek tikėjosi šio įstatymo priėmimo iniciatoriai.

Jan ŽUKOVSKIS, Inga VIDREVIČIENĖ, ASU

Mano ūkis, 2012/10