Ko gero sunkiai Kelmėje rastume žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie ūkininkų Brazų šeimą ir veiklųjį Albertą Brazą, kurio pilna visur. Jis ne tik vienas iš trijų Brazų pienininkystės ūkio šeimininkų, bet ir aktyvus visuomeninio, politinio gyvenimo veikėjas, žemdirbiškųjų organizacijų, kelių žemės ūkio kooperatyvų narys, nevengiantis ir sunkaus žemdirbio darbo, ir vadovaujančių pareigų.

Liolių seniūnijoje Brazai kurtis pradėjo prieš dvidešimt metų, kai sovietinės armijos kariškis Zenonas su žmona Tatjana ir trimis vaikais grįžo į senelių žemę iš Vokietijos. Sunki pradžia buvo pagrindinis stimulas visomis jėgomis kabintis į žemę ir laikytis išvien. Iš Saratovo kilusi Tatjana prasitaria, kad jai ir vaikams ypač nelengva buvo adaptuotis, nes kalbėjo tik rusiškai, lietuviškai nemokėjo.

Pradėję šaknis leisti 22 ha, dabar Brazai valdo apie 600 hektarų. Labiausiai turimos žemės plotus ūkininkai padidino šių metų pradžioje, kai įsigijo bankrutavusią bendrovę su 200 ha žemės, ir taip nuosavos žemės plotus išplėtė iki 500 ha. „Kitais metais bus šimtas metų, kai pagal nuosavybės dokumentus žemė Nirpliuose, žinoma, su tam tikromis priverstinėmis pertraukomis, Brazams priklauso", - lietuviškomis šaknimis didžiuojasi Albertas, pirmasis iš trijų Zenono ir Tatjanos vaikų 1999 m. įregistravęs savo ūkį.

Šeimos kooperatyvas

Alberto pavyzdžiu pasekė ir metais vyresnis brolis Vitalijus, galiausiai į ūkininkų gretas įsitraukė ir ketveriais metais jaunesnė sesuo Valentina. Ji perėmė tėvų Zenono ir Tatjanos ūkį, šiems pasitraukus iš prekinės žemės ūkio gamybos. Nors juridiškai visi trys ūkiai atskiri, tačiau Albertas pabrėžia, kad jie patys savo valdas laiko vienos šeimos ūkiu, nesiskirstydami nei žemės plotų, nei gyvulių, nei technikos. „Esame tarsi neoficialus kooperatyvas, kur ūkis tvarkomas ir visi darbai atliekami bendrai, o investuojama pasitariant, atsižvelgiant į visų ūkių poreikius, kad technika ir kiti resursai būtų išnaudojami kuo efektyviau", - šeimos ūkį pristato Albertas ir priduria, kad norint išgyventi žemės ūkio versle ir siekiant gerų rezultatų kooperacija būtina.

Tad kooperuojasi Brazai ne tik savo ūkyje, yra jie ir kooperatyvų „Kuršių kraštas", „Pienas LT" vieni iš steigėjų ir narių. Draugiškai technika dalinasi ir su aplinkiniais ūkininkais. Pavyzdžiui, šiemet vienam ūkininkui su savo kukurūzų sėjamąja šią kultūrą pasėjo, rudenį jų grūdus, kuriuos auginti pamėgino pirmą kartą per 15 kukurūzų auginimo metų, tikisi nukulti su kaimyno pjaunamąja.

Kukurūzus ūkininkai šiemet augino 52 ha plote: 17 ha buvo skirta grūdiniams, 35 ha - pašariniams, iš jų bus ruošiamas silosas gyvuliams šerti. Grūdams auginamų kukurūzų plotus kitais metais jie planuoja plėsti, taip pat pokyčiai laukia ir kitų naudmenų. Jei šiemet grūdinės kultūros varpas brandino 80 ha, tai kitais metais joms planuojama skirti jau 200 ha, mažinant pievų plotą. Alberto teigimu, plėsti javų plotus paskatino ne tik geras derlius (šiemet kūlė 5-6 t/ha kviečių), bet ir tai, kad sistemingai kas ketverius metus atnaujinant ganyklas, žolės masės gaunama gerokai daugiau nei reikia ūkyje laikomų gyvulių pašarams gaminti.

Jungtiniame Brazų ūkyje iš viso auginama apie 400 gyvulių, iš kurių net 200 melžiamų karvių. „Ūkininkauti pradėjome nuo vienos karvės, vėliau bandą vis plėtėme. Iš pradžių manėme, kad užteks 15, paskui kartelę iki 25, 50 karvių pakėlėme. Teko bandą vis didinti, nes gana greitai supratome, kad visa šeima dirbdami su keliomis dešimtimis karvių neišgyvensime", - ūkio pokyčius prisimena Tatjana ir priduria, kad didelę įtaką bandos didinimui turėjo ir technologijų, ypač melžimo, kaita. Dabar karvės melžiamos 16 vietų melžimo aikštelėje.

Šiltuoju metų laiku melžiamos karvės dieną ganomos šalia fermų esančiose pievose, nakčiai pargenamos į šaltojo tipo karvides. Didžiąją dalį karvių bandos sudaro holšteinizuotos Lietuvos juodmargės, kurių primilžis siekia 7-7,5 t pieno per laktaciją. Iš ūkio kas antrą dieną kooperatyvas „Pienas LT" išsiveža apie 5,5-6 tonas pieno.

Didinti bandos ūkininkai neplanuoja, nes naujai rekonstruotose per milijoną litų kainavusiose karvidėse visa įranga pritaikyta 200 karvių laikyti. Naujas ūkio plėtros galimybes Albertas įžvelgia auginant mėsinius galvijus, juolab kad pirmieji žingsniai jau žengti. Visai neseniai Brazai nusipirko kaimynų ūkį, kuriame nemažą dalį bandos sudaro simentalių veislės mišrūnai.

Paspirtis ūkio plėtrai - europinė parama

Brazų ūkio plėtrai didelę įtaką turėjo Kaimo rėmimo fondo ir Europos Sąjungos parama, kuria pirmasis šeimoje pasinaudojo Albertas, kartu įtraukdamas ir brolį bei sesę. Pirmųjų paramų lėšomis Brazai įsigijo fermas, įrengė mėšlidę, nusipirko svarbiausiems darbams reikalingą techniką. Albertas skaičiuoja, kad bendrai jų šeimos ūkis įgyvendino apie 30 projektų. „Nesinaudojome tik miškininkystei ir žuvininkystei skirta parama", - sako jaunas ūkininkas, atsakingas šeimos ūkyje už projektų ir ataskaitų rengimą, sutarčių sudarymą, dokumentų tvarkymą. Jam patikėtas ir visų ūkių administravimas, atstovavimas. Be to, šeimos įsteigtame kooperatyve „Kelmės agroservisas" Albertas su keliais specialistais teikia buhalterines paslaugas, ūkininkams, vietos veiklos grupėms, bendruomenėms ir įvairių sričių verslininkams rengia projektus ES paramai gauti. Šiaulių universitete prieš trejus metus ekonomikos ir vėliau magistrantūroje vadybos, viešojo administravimo ir finansų studijas baigusio Alberto teigimu, per šešerius kooperatyvo, kuriam jis ir vadovauja, gyvavimo metus dar nebuvo nė vieno parengto su klaidomis ar nepatvirtinto projekto.

„Norint pasinaudoti ES parama, būtina turėti žmogų, kuris vien tuo užsiimtų. Dirbti pačiam ūkyje ir su popieriais lakstyti beveik neįmanoma", - įsitikinusi Alberto mama. Jos pastebėjimu, šiuolaikinis ūkininkas turi labai daug žinoti ir mokėti, nes vis daugiau darbų ir popierių tvarkymo perkeliama ant jo pečių. Be to, norint sėkmingai ūkininkauti, būtina išmanyti finansus, agronomiją, veterinariją, turėti inžinerinių žinių. „Gerai, kad mūsų ūkyje daug galvų, tai ir dirbti lengviau", - šeimyninio ūkininkavimo privalumus įžvelgia Tatjana.

Tad darbus ir pareigas Brazai ūkyje pasiskirstę, dar samdo ir šešis pagalbininkus. Alberto brolienė Alma su dviem melžėjomis rūpinasi melžimu, sesuo Valentina - registracija ir veršiukų priežiūra, veterinarinius klausimus jauniems ūkininkams padeda spręsti veterinarijos gydytojo specialybę turintis tėvas Zenonas. Už technikos priežiūrą ir žemės įdirbimą atsakingas brolis Vitalijus, jam gelbsti ir svainis Renatas, Alberto žodžiais, auksinių rankų statybininkas. Renato sugebėjimus patvirtina ir tai, kad jo įrengta melžimo aikštelės patalpa gerokai nustebino lenkus, kurie prieš kelerius metus montavo joje melžimo įrangą.

Be darbo ūkyje nelieka ir vaikai - šešios Brazų atžalos padeda veršiukus girdyti, vandens prileidžia, o vasarą šiukšles, plastikinius butelius iš ganyklų renka, mat šios prie pagrindinio kelio driekiasi. Į darbų verpetą pamažu įsisuka ir prieš metus į Brazų šeimą iš Vologdo atitekėjusi Alberto žmona Olga - ji ne tik maistą gausiai 14 asmenų šeimai gamina, bet ir mokosi veršiukus prižiūrėti, karves melžti. Albertas tikina, kad ir pats ūkio darbų nevengiąs - kai reikia, ir už traktoriaus vairo sėda, ir karves melžia. Beje, jaunas vyras atskleidžia, kad karves melžti išmoko būdamas 18 m. (kai grįžo gyventi į Lietuvą, jam buvo 16 m.), kelis kartus yra dalyvavęs rajoninėse Melžimo varžybose ir laimėjęs trečiąją vietą.

Tikslas - modernizacija

Didinti žemės plotų Brazai taip pat neketina, vienintelė išimtis - nebent parduodama ar išnuomojama žemė su jų valdomis ribotųsi. Pasak Alberto, svarbi užduotis - mažų žemės plotelių įtraukimas į didesnį nuosavos žemės masyvą. Nors dėl papildomų išlaidų geodeziniams matavimams atlikti žemės konsolidacijos projekte ūkininkai nedalyvauja, tačiau tiki, kad pavyks plotus sustambinti savo jėgomis, geranoriškai susitariant su kaimynais. „Visai neseniai su vienu ūkininku mainus įvykdėme - mes jam 6 ha, jis mums 4,5 ha žemės plotą atidavė, tačiau naudą iš to abu turėjome", - tvirtina Albertas pabrėždamas, kad stengiasi, jog ganyklų plotai būtų ne tik didesni, bet ir kuo arčiau fermų.

Kita užduotis, kurią kelia sau Brazai, - ūkio modernizacija ir sąlygų gerinimas. Albertas vardina, kad būtina fermų stogus keisti, vieną fermą praplatinti, kad patogiau dirbti būtų, dar pora silosinių įrengti, aplinką sutvarkyti.

Neseniai sesers Valentinos ūkiui patvirtinta 150 tūkst. litų parama bendru šeimos sutarimu bus skiriama technikai įsigyti ir dviem angarams statyti. Jau ūkį pasiekė trąšų barstytuvas ir žemės dirbimo mašina, pašarų ruošimo sezonui užsakytas ir naujas žolės vartytuvas. „Pavasarį pradėsime ir angarų statybą. Viename laikysime šiaudus ir šieną, kitą, arkinį, skirsime technikai", - artimiausiais planais pasidalina Albertas, sumaniai ir ryžtingai stiprinantis šeimos ūkį Kelmės rajone.

Gitana KEMEŽIENĖ

Mano ūkis, 2012/10