Situacija pasaulinėje grūdų rinkoje leidžia prognozuoti didėjančias išlaidas pašarams. Grūdiniai pašarai - pagrindinis energijos ir baltymų šaltinis, tačiau egzistuoja ir pigesnių racionų variantų. Kiaulininkystės ūkių savininkai gali sutaupyti, dalį raciono koncentruotųjų pašarų pakeisdami alternatyviais komponentais.

Ūkio išlaidos pašarams sudaro 65-75 proc. kintamųjų kiaulienos gamybos sąnaudų, todėl tiesiogiai atspindi įmonės pelningumą. Kiaulienos gamintojai, siekdami užtikrinti subalansuotą gyvulių mitybą minimaliomis sąnaudomis, turi įvertinti įvairių pašarų sudedamųjų dalių maistinę vertę ir ekonominį efektyvumą. Pašarų kainos kinta, priklausomai nuo sezoninių svyravimų, situacijos pasaulio ir vietos rinkose.

Raciono energija ir baltymai

Svarbiausi kiaulių raciono komponentai yra energijos ir baltymų šaltiniai. Grūdai (kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos) papildo racioną reikiamu baltymų kiekiu, o aliejinių augalų sėklos, pvz., sojos produktai, suteikia energijos. Kiaulėms šerti galima naudoti ankštinius augalus, žirnius ir lęšius. JAV gyvulių mitybos specialistai ekonomiškiausiu pašaru kiaulėms įvardija kukurūzus. Ekspertai taip pat teigia, kad sorgų grūdai prilygsta miežiams. Juose daugiau negu kukurūzuose baltymų, jie noriai ėdami, tačiau sunkiau virškinami. Racione sorgų grūdais galima pakeisti 30-50 proc. koncentruotųjų pašarų.

Mokslininkai taip pat ieško tinkamų grūdų perdirbimo produktų. Kiaulėms šerti tiktų, pavyzdžiui, bioetanolio gamybos šalutiniai produktai - grūdų (rugių, kviečių, kukurūzų) žlaugtai. Paprastai šių medžiagų sudėtyje yra daugiau skaidulų ir žalių baltymų, tačiau jie yra mažesnės energinės vertės. Kaip alternatyvius pašarus kiaulėms galima naudoti grūdų malimo atliekas, kepimo, alaus gamybos šalutinius produktus, nekondicinius vaisius ir daržoves, augalinio aliejaus, pieno, kiaušinių perdirbimo produktus. Šiais šalutiniais gamybos produktais galima pakeisti įprastus kiaulių racionų komponentus, išlaikant reikiamą energijos ir/ arba baltymų kiekį.

Alternatyvių pašarų panaudojimo galimybės priklauso nuo kainų, maisto medžiagų virškinamumo, baltymų kokybės, amino rūgščių santykio, antimaistinių faktorių, pašarų saugojimo ar konservavimo ypatybių, gyvulių amžiaus apribojimų.

Kainos ir kokybės santykis

Pašaro savikaina - vienas iš svarbiausių veiksnių, apibrėžiančių alternatyvių pašarų panaudojimą. Gyvulių augintojai privalo atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į alternatyvių pašarų maistinę kokybę. Kartais tai padaryti sunku dėl kintančios perdirbimo produktų žaliavų sudėties. Skaičiuojant raciono sąnaudas, reikėtų atsižvelgti į visas su tuo susijusias išlaidas, taip pat ir transportavimo, konservavimo, sandėliavimo.

Santykinė pašaro vertė nustatoma, lyginant alternatyvių pašarų sudėtį su standartiniais kiaulių racionų komponentais. Ji nusako, kiek naujojo pašaro sudedamosios dalys atitinka trijų svarbiausių komponentų - energijos, lizino ir fosforo - poreikį. Pašaro baltymų kokybę lemia lizino kiekis. Racionas turėtų būti suderintas ne pagal žalių baltymų, o pagal nepakeičiamųjų amino rūgščių lizino kiekį.

Įvairių alternatyvių ingredientų panaudojimas priklausys nuo jų skonio, maisto medžiagų ir sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikos. Apribojimai dažniausiai kyla dėl didelio ląstelienos kiekio ir mažo virškinamumo, neigiamos įtakos kiaulienos kokybei.

Tai, kas skanu ir maistinga

Pašaro virškinamumas priklauso nuo to, kiek maisto medžiagų geba įsisavinti kiaulės organizmas ir kokia dalimi alternatyvusis komponentas gali pakeisti įprastą raciono pašarą. Pvz., liucernos rupiniuose yra nemažas baltymų kiekis, tačiau didelis skaidulų kiekis apsunkina jų įsisavinimą virškinimo trakte. Antimaistiniai faktoriai - tai tokios pašaro sudedamosios dalys, kurios sutrikdo maisto medžiagų virškinimą ar kitaip neigiamai veikia organizmą. Pvz., sveikose sojų pupelėse yra medžiagos, slopinančios tripsino įsisavinimą. Rapsų išspaudose ar rupiniuose yra gyvuliams kenksmingų gliukozinolatų. Kartais tokių nepageidaujamų medžiagų kiekį pašaruose galima sumažinti juos termiškai apdorojant.

Kiaulių liežuvyje skonio receptorių yra daugiau negu žmonių, todėl skoninės pašaro savybės lemia jo ėdamumą bei gyvulio augimo ar penėjimosi spartą. Pavyzdžiui, nugriebto pieno milteliai raciono ėdamumą pagerina, o kvietrugiai - kiaulės ne itin juos mėgsta. Pabrėžtina, kad vyresnio amžiaus kiaulės prie raciono pokyčių prisitaiko sunkiau.

Nelengvas naujovių kelias iki tvarto

Vienas iš pagrindinių alternatyvių pašarų trūkumų - nepastovi sudėtis. Šalutinių produktų maistinė vertė kinta, priklausomai nuo žaliavos kokybės. Pavyzdžiui, duonos atliekų maisto medžiagų sudėtis gali labai kisti, dėl to sunku subalansuoti raciono maisto medžiagų santykį. O pakartotiniai žaliavų tyrimai susiję su papildomomis išlaidomis.

Kita problema - sunku rasti tokių pašarų tiekėją, kuris užtikrintų pastovų kokybiškų perdirbimo produktų tiekimą. Be to, ūkis turėtų įvertinti pašarų laikymo ar konservavimo išlaidas, jei alternatyvius komponentus reikia specialiai apdoroti. Pvz., drėgni grūdų žlaugtai greitai genda, todėl juos rekomenduojama džiovinti. Augaliniams aliejams stabilizuoti naudojami antioksidantai, nes apkartusiais riebalais gyvuliai gali apsinuodyti.

Alternatyvių pašarų panaudojimą lemiantys veiksniai (Simpson, 2003)

Alternatyvūs raciono komponentai

Apibūdinimas

Liucernų rupiniai

Didelis ląstelienos ir mažas energijos kiekis; geras B grupės vitaminų ir karotinų šaltinis; prastas virškinamumas; netinka paršeliams.

Kepyklų atliekos

Kintantis maisto medžiagų kiekis; daug energijos ir pakankamas lizino kiekis; gali būti per daug druskos.

Miežiai

Didelis ląstelienos kiekis ir mažas virškinamumas.

Baltosios pupelės

Reikia apdoroti termiškai; prasto skonio.

Alaus gamybos atliekos

Didelis ląstelienos ir mažas energijos bei lizino kiekis; geras B grupės vitaminų šaltinis.

Rapsų miltai

Nemėgstami jaunų gyvulių; antimaistiniai faktoriai.

Drėgni kukurūzų žlaugtai

Didelis drėgmės kiekis (daugiau kaip 28 proc.), mažai lizino; racione reikia subalansuoti SM kiekį.

Džiovinti kukurūzų žlaugtai

Geras B grupės vitaminų šaltinis; geras amino rūgščių balansas.

Riebalai, sojų pupelių aliejus

Didelis energijos kiekis; būtina naudoti antioksidantus.

Žuvų miltai

Kintantis maisto medžiagų kiekis, priklausomai nuo žaliavos; didelis lizino, metionino, kalcio ir fosforo kiekis; lemia specifinį mėsos kvapą

Linai

Geras omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

Pieno milteliai

Geros kokybės baltymai; noriai ėdami; geras virškinamumas; brangūs.

Avižos

Didelis ląstelienos kiekis, mažai energijos.

Lukštentos avižos

Skanios, bet brangios.

Žirniai

Nedidelis antimaistinių medžiagų kiekis; kintantis baltymų kiekis; geras amino rūgščių šaltinis.

Rugiai

Maistingumu panašūs į kviečius; galima tarša skalsėmis.

Sojų pupelių miltai

Skanūs, tinka derinti su kukurūzais.

Kvietrugiai

Geras baltymų ir lizino šaltinis; kai kurios veislės turi antimaistinių medžiagų; prastai ėdami.

Žieminiai kviečiai

Geras virškinamumas; puikus baltymų ir energijos kiekis.

Kviečių sėlenos

Kintantis baltymų kiekis; didelis kiekis ląstelienos; mažai energijos; prastas virškinamumas.

Išrūgos

Baltymų šaltinis; skystos išrūgos 2-3 kartus padidina mėšlo kiekį.

Jurgita RAMANAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2012/10