03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/09
Pomidorų derlius iki vėlyvo rudens. Praktiški patarimai
  • J. Jankauskienė
  • Mano ūkis

Nors jau rugsėjis, šiltnamiuose pomidorų derėjimas tęsis dar ilgai. Pomidorai, skirtingai negu kitos daržovės, reiklūs ne tik atskiriems mikroklimato veiksniams, bet ir jų sąveikai. Be to, kad pomidorai gerai augtų ir ilgai derėtų, reikia žinoti jų biologines ypatybes, mokėti tinkamai reguliuoti aplinkos sąlygas atsižvelgiant į augalų poreikius.

Esant nepalankioms klimato sąlygoms, sunku sudaryti palankų mikroklimatą šiltnamiuose, ypač mažuose. Dėl aukštos oro temperatūros, didelės oro drėgmės ir kitų nepalankių aplinkos veiksnių atsiranda įvairių sutrikimų. Dažniausios problemos: augalai žydi, bet nemezga, krenta žiedai ir užuomazgos, gelsta, sukasi lapai, vaisiai būna smulkūs, nekokybiški.

Vėdinimo svarba

Anglies dvideginis, kaip ir vanduo, augalams yra pagrindinis jų mitybos produktas. Kad augalai stabiliai gautų anglies dvideginio, reikia oro judėjimo. Visi žino, kad šiltnamį reikia vėdinti. Tačiau ne visi į tai žiūri atsakingai. Galvojama, jeigu nekaršta, nėra reikalo ir vėdinti. Tačiau augalams reikia, kad oras judėtų aplink lapus. Tai būtina ne augalų kvėpavimui (nes aplinkos ore augalams visiškai pakanka deguonies), o jų mitybai. Mat anglį augalai įsisavina iš oro CO2 pavidalu.

Anglies dvideginis įsiskverbia į lapus per žioteles ir naudojamas fotosintezei. Kuo arčiau lapo, tuo anglies dvideginio koncentracija mažesnė. Jei oras aplink lapus nejuda, augalai CO2 pasisavina daug lėčiau, t. y. difuzijos būdu. Kai CO2 koncentracija sumažėja 3-6 kartus, tai, nors ir esant pakankamam apšvietimui, fotosintezės intensyvumas krenta iki kritinio lygio ir augalų masė nedidėja.

Vidutinis CO2 kiekis atmosferoje yra 0,03 proc. Kai CO2 koncentracija ore siekia 0,01-0,005 proc., fotosintezė pasiekia kritinį lygį. Padidinus CO2 koncentraciją iki 0,1-0,2 proc., smarkiai padidėja fotosintezės intensyvumas. Paprastuose šiltnamiuose nėra galimybės reguliuoti CO2 kiekį, bet galima sudaryti sąlygas orui judėti ir kartu palaikyti aukštą fotosintezės lygį. Vėdinimas pašalina deguonį, kurį išskiria augalų lapai (deguonis stabdo fotosintezės procesą).

Pomidorams svarbu temperatūros režimas. Saulėtą dieną temperatūra šiltnamyje gali būti aukštesnė, o apsiniaukusią - žemesnė. Nedideliuose ir žemuose šiltnamiuose temperatūros svyravimai yra palyginti dideli, todėl augalai patiria didesnį stresą. Mikroklimato parametrams palaikyti labai svarbu šiltnamio aukštis. Šiltas oras kyla į viršų, o šaltas leidžiasi žemyn. Kuo aukštesnis šiltnamis, tuo intensyvesnis oro judėjimas ir tuo didesnis temperatūrų skirtumas viršuje ir apačioje. Aukštame šiltnamyje šiltas oras susikaupia viršuje ir žemiau esantys augalai neperkaista. Ventiliacines angas reikia įrengti kuo aukščiau, kad kuo šiltesnis oras pasišalintų iš šiltnamio.

Esant žemai oro temperatūrai, kai orlaidės neatidarytos, o šviečia saulė, kuo mažesnis šiltnamis, tuo augalai labiau kenčia dėl CO2 trūkumo, nes esantis jo kiekis šiltnamyje greitai sunaudojamas. Esant saulėtam orui, bet žemai temperatūrai reikia truputį praverti orlaides, kad augalai būtų aprūpinti CO2, nepaisant žemesnės temperatūros šiltnamyje. CO2 leidžiasi žemyn, nes jis sunkesnis už orą. Aukštuose šiltnamiuose CO2 koncentracija žemai visada aukštesnė (reiškia, fotosintezės greitis didesnis) negu žemuose šiltnamiuose.

Augalų laistymas

Pomidorų nokimo metu augalams reikia daug daugiau vandens negu jauniems, t. y. apie 800 litrų 1 kg sausosios medžiagos. Liejimo norma žydėjimo ir derėjimo metu - apie 12 l vandens į 1 m2. Geras aprūpinimas vandeniu kartu yra ir augalų apsauga nuo perkaitimo. Oro temperatūrai pakilus 10 oC, vandens išgarinimas padidėja du kartus ir lapai atvėsta. Kol drėgmės šiltnamyje pakanka, lapų temperatūra yra žemesnė negu oro.

Augalo vandens poreikis per parą priklauso nuo kelių veiksnių:

  • augalų augimo tarpsnio - augalams pradėjus derėti, vandens reikia daugiau;
  • lapų asimiliacinio ploto - augalai turi būti teisingai genimi, tada jiems reikia mažiau vandens;
  • augalų tankio - kuo tankiau pasodinti augalai, tuo vandens poreikis didesnis;
  • temperatūros ir oro drėgmės - kai karšta ir sausa, daugiau negu 95 proc. pasisavinamo vandens sunaudojama augalui vėsinti.

Svarbu vandens temperatūra ir rūgštumas. Šaltas vanduo - žalingas augalams, o jeigu jo temperatūra siekia 12 oC - net ir pavojingas. Karštą dieną augalai laistomi šiltu vandeniu - 18-22 oC, o vėsią, ypač po šaltos nakties, - šiltesniu - 25-30 oC. Jeigu laistomo vandens pH 7,0 ir didesnis, gruntas uždruskėja, sutrinka mikroelementų įsisavinimas. Laistomi pomidorai ties šaknimis, lapai ir augalo apatinė dalis turėtų likti sausi.

Pomidorams reikia palyginti sauso oro - 45-75 proc. drėgmės. Jeigu oro drėgmė per 80 proc., piestelės sulimpa ir augalai blogai apsidulkina. Laistant augalus vakare, labai padidėja oro drėgmė naktį. Kuo žemesnė oro temperatūra naktį, tuo pavojingiau augalus laistyti vakare. Kai dienos ir nakties temperatūrų svyravimai didesni negu 7 oC, šiltnamyje susidaro kondensatas - sąlygos vystytis grybinėms ir bakterinėms infekcijoms. Antroje vasaros pusėje jokiu būdu nelaistykite augalų vakare!

Karštu oru, jei trūksta drėgmės, derantys augalai patiria didelį vandens stresą: žiotelės užsidaro, sumažėja garavimas ir augalas perkaista. Jei oras šaltas ir drėgnas, esant per didelei drėgmei, suaktyvėja dirvos grybai, kurių išskiriamos medžiagos gali būti toksiškos augalams. Augalams patiriant vandens stresą, krenta žiedai, užuomazgos būna smulkios, skyla pomidorų vaisiai, jie suserga neinfekciniu viršūniniu puviniu. Kai gruntas per sausas, padidėja šaknies puvinio sukėlėjo ir dirvos kenkėjų agresyvumas. Tada išryškėja boro trūkumas, nors jo kiekis dirvoje yra pakankamas. Be to, sutrinka ir fosforo pasisavinimas. Augalus laistant šaltu vandeniu, gali išryškėti fosforo ir azoto trūkumo požymiai, nors augalų aprūpinimas šiomis maisto medžiagomis yra pakankamas.

Temperatūra ir drėgmė

Pomidorams augti ir derėti optimalios temperatūros diapazonas yra platus - nuo 20 iki 32 oC. Esant žemesnei negu 15 oC ir aukštesnei negu 35 oC temperatūrai, sustoja augti generatyviniai organai. Žydėjimas pristabdomas, jei temperatūra žemesnė negu 12 oC ir aukštesnė negu 30 oC. Staigus temperatūros kritimas nuo 25 oC iki 10 oC ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą bei vystymąsi, krinta pomidorų žiedai.

Oro temperatūra ir drėgmė turi didelės įtakos ir žiedų mezgimui bei užuomazgų augimui. Kai oras šaltas bei lietingas ir šiltnamiuose per didelė drėgmė, žiedai krenta (kaip ir nuo drėgmės trūkumo ar nereguliaraus laistymo). Esant 34 oC temperatūrai, piestelės tampa sterilios, krenta užuomazgos, užmegzti vaisiai nepasiekia reikiamo dydžio, skyla, ant jų atsiranda juodų dėmių.

Jei vaisių nokimo metu temperatūra žemesnė negu 12 oC, nesusidaro pigmentas likopenas, „nudažantis" pomidorų vaisius raudonai, o štai karotinas sintetinamas ir žemoje temperatūroje. Šaltu oru sunokę pomidorai būna gelsvi, o ne raudoni.

Labai svarbi ir grunto temperatūra. Optimali grunto temperatūra šaknų augimui - 20-22 oC. Jei temperatūra žemesnė negu 16 oC, augalai blogiau pasisavina fosforą ir azotą, lėčiau vystosi pridėtinės šaknys. Jei gruntas atvėsta iki 10-12 oC, augalų šaknys nesiurbia maisto medžiagų.

Lapų spalva priklauso nuo augalų aprūpinimo maisto medžiagomis. Tačiau pomidorų lapai pradeda gelsti ne vien dėl maisto medžiagų trūkumo. Viena lapų chlorozės priežasčių - sutrikusi šaknų veikla. Esant šaltam orui, gelsta bei įgauna melsvą atspalvį visi augalo lapai. Esant per didelei ir ilgalaikei grunto drėgmei, augalų lapai taip pat pradeda gelsti. Nors pomidorai atsparūs drėgmės trūkumui, nes turi ilgą pagrindinę šaknį, tačiau pagrindinė šaknų masė išsidėsčiusi 15-25 cm gylyje, ir augalo lapų paviršius, garinantis drėgmę, yra gana didelis. Taigi trūkstant drėgmės gelsta ir sukasi viršutiniai lapai. Kitos lapų geltimo priežastys gali būti nepakankamas apšvietimas, per aukšta temperatūra šiltnamyje, liga.

Pomidorų lapai susisuka dėl įvairių priežasčių. Į vamzdelį sukasi esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei. Aukštoje temperatūroje (35 oC ir daugiau) sustiprėja kvėpavimas, vyksta intensyvus, greitas maisto medžiagų skilimas, kartu ir jų pasisavinimas, ir kaupimasis labai sulėtėja.

Augalų vytimo priežasčių yra daug. Tai - per didelė laikina grunto drėgmė, per stipri maitinamųjų komponentų koncentracija, perteklinis augalų apkrovimas vaisiais, per žema grunto temperatūra, ligos, staigūs oro pokyčiai. Fuzariniam vytimui plisti šiltnamiuose palanku, kai oro ir dirvos temperatūra yra aukšta - apie 28 oC, kai trumpas šviesos periodas ir menkas apšvietimas.

Žiedų apsidulkinimas

Derliaus dydis didele dalimi priklauso nuo užmegztų vaisių kiekio, o žiedų apdulkinimui didelę įtaką daro oro temperatūra. Kai naktį ji žemesnė negu 13 oC, dulkinės deformuojasi, labai sumažėja žiedadulkių kokybė. Esant aukštai temperatūrai (30-35 oC), sumažėja žiedadulkių gyvybingumas, augalai neapsidulkina, krinta žiedai. Žiedadulkių produktyvumas sugrįžta po 10-14 dienų. Optimali temperatūra žiedadulkėms dygti - 21-29 oC. Kai temperatūra 8-12 oC ir 35-40 oC, žiedadulkių formavimasis sulėtėja. Optimali oro drėgmė apsidulkinimui - 60 proc., žiedadulkių dygimui - 70-75 procentai.

Kitas veiksnys, turintis įtakos žiedynų savidulkai - apšvietimas. Esant mažam apšvietimui, mažėja žiedadulkių kokybė, o bendra jų masė padidėja 5-15 proc. Sausas oras ir geras vėdinimas - tai sąlygos tinkamam pomidorų apsidulkinimui. Siekiant privilioti į šiltnamį vabzdžius, lysvėse tarp pomidorų galima pasodinti garstyčių, bazilikų, rapsų.  

Pomidorai - savidulkiai augalai, tačiau, kad žiedai geriau apsidulkintų, žydėjimo metu augalus kartą per 2-3 dienas pavibruokite. Augalų apdulkinimui gali būti naudojamos kamanės, mechaniniai vibratoriai, hormonai. Kai apdulkinama rankiniu būdu, ant piestelės purkos prilimpa 30-40 žiedadulkių grūdelių, o naudojant vibratorių - 100-200 vnt. Kad vaisius būtų normalaus dydžio, ant piestelės purkos turi patekti 400-500 žiedadulkių grūdelių. Kad žiedadulkės ant piestelės sudygtų, po vibravimo rekomenduojama palaistyti dirvą arba augalų žiedus apipurkšti smulkiais vandens lašeliais. Be to, kad geriau apsidulkintų žiedai, galima juos nupurkšti gintaro arba nikotino rūgšties 0,05 proc. tirpalu (50 mg 1 l vandens). Priklausomai nuo žiedų išsiskleidimo, kiekvieną kekė apdorojama du kartus. Kitas būdas - žydint antrajai ir trečiajai kekei, augalus apipurkšti boro rūgštimi - 10 l karšto vandens ištirpinkite 10 g boro rūgšties.

Augalų apsidulkinimas gali sutrikti dėl kelių priežasčių:

  • silpnas turgoras žieduose;
  • neatsidaro dulkinės ir žiedadulkės neišbyra;
  • sausa piestelės purka, todėl žiedadulkės blogai prilimpa;
  • žiedadulkės per drėgnos ir netolygiai pasiskirsto ant purkos;
  • sumažėjęs žiedadulkių gyvybingumas dėl nepakankamo apšvietimo ar dėl augalo užsikrėtimo virusais;
  • per aukšta temperatūra - žiedadulkės žūsta.

Kai trūksta maisto medžiagų

Pomidorų derliui ir vaisių kokybei įtakos turi augalų mityba ir apšvietimo intensyvumas. Trūkstant kalio ar esant azoto pertekliui, krinta pomidorų žiedai. Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo. Kai trūksta azoto, pomidorų vaisiai būna smulkūs ir greitai noksta. Trūkstant magnio, vaisiai taip pat būna smulkūs ir per anksti noksta. Kai trūksta fosforo, sulėtėja augalų augimas, vaisių mezgimas ir nokimas. Pomidorai kalio sunaudoja daugiau negu azoto ir fosforo, todėl jo ypač neturėtų trūkti vaisių augimo metu.

Norint gauti gerą pomidorų derlių, svarbu ne tik dienos ilgumas, bet ir apšvietimo intensyvumas. Kuo apšvietimas intensyvesnis, tuo augalai greičiau dera ir tuo didesnis derlius. Trūkstant šviesos, sutrinka augalų augimas. Jei ilgą laiką oras apsiniaukęs, periodas nuo žydėjimo iki vaisių nokimo pailgėja 10-15 dienų. Taip pat suprastėja vaisių kokybė ir skonis.

Norėdami kontroliuoti augalų būklę, stebėkite augalo viršūnę. Jei rytinėmis ir vakarinėmis valandomis ji truputį susisukusi, o dieną išsitiesina, augimo kūgelis virš lapų, stiebo skersmuo po žydinčia keke yra 0,6-0,8 cm, tai rodo, kad temperatūros režimas, laistymas, mineralinė mityba yra optimalūs. Jei lapai lygūs ir nukreipti aukštyn, augimo kūgelis lapų lygyje arba žemiau, tai rodo, kad augalui trūksta maisto medžiagų, sulėtėjęs jo augimas. Tada reikia mažinti oro temperatūrą iki 14 oC ir padidinti azoto trąšų normą. Tokius augalus patręškite per lapus karbamido, magnio sulfato trąšų tirpalais.

Viena didžiausių problemų šiltnamyje antroje vegetacijos pusėje - pomidorų infekcinės ir neinfekcinės ligos. Jų išvengti galima laikantis agrotechnikos reikalavimų. Išvengti dėmių ant vaisių galima saikingai augalus tręšiant kalio trąšomis, o vaisių trūkinėjimo ir fiziologinės kilmės viršūninio vaisių puvinio - laistant pomidorus retai ir gausiai.

Vaisių skonis priklauso ne tik nuo veislės ar hibrido. Čia svarbu temperatūra, šviesa bei jos intensyvumas, mineralinė mityba, laistymas, augalų apsaugos priemonės, derliaus skynimo laikas ir kita. Biocheminė vaisių sudėtis priklauso nuo veislės (hibrido), auginimo sąlygų, augalų amžiaus. Nuskynus nevisai sunokusius pomidorus, juose būna gerokai mažiau karotino, cukraus. Pernokusių pomidorų vaisiai praranda cukrų - jis virsta į organines rūgštis, todėl skonis prastėja. Askorbo rūgšties kiekis taip pat sumažėja. Trūkstant šviesos ir šilumos, esant azoto, drėgmės pertekliui ore bei dirvoje, vaisiai tampa vandeningi, mažiau saldūs, turi mažiau vitamino C.

Julė Jankauskienė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Mano ūkis, 2012/09