Dirbtinis apvaisinimas šaldyta bulių sperma jau tapo kasdienybe pieninių galvijų laikytojų bandose. Pasaulyje pradėjus taikyti dirbtinį apvaisinimą labai padidėjo gyvulių produktyvumas, tapo lengviau atrinkti gyvulius tolimesnei selekcijai.

Galvijų bandose naudojant sėklinimą, kiekvienai karvei galima parinkti atskirą bulių, siekiant pagerinti tam tikras jų savybes: pieno kiekį, pieno sudėtį, nagas, tešmens formą ir kitas savybes.

Mėsinių veislių galvijų bandose įprasta taikyti natūralų kergimą: į bandą įleidžiamas negiminingas bulius. Stambiuose ūkiuose gali būti sudaromos kelios atskiros bandos ir kiekvienai parenkamas bulius. Atrodytų, kad sėklinti mėsinių veislių karves yra nereikalingas darbas, nes juk viską gali padaryti atrinktas bulius.

Bulių atrankos kriterijai

Sėklinimas ir kergimas turi savų privalumų ir trūkumų. Sėklinant galima įlieti daugiau kraujo linijų, parinkti karvėms bulių pagal pageidaujamus pagerinti požymius. Jei jos kergiamos tik su vienu buliumi - pasirinkimo galimybė sumažėja. Tiesa, jei veisimui skirtos karvės (grynaveislės, įvertintos veislinės vertės) atrinktos ilgalaikės atrankos būdu ir yra panašaus sudėjimo (konstitucijos) bei atskiros savybės yra panašios, galima taikyti natūralų kergimą atrinktuoju buliumi, kuris yra parinktas konkrečiai bandai.

Renkantis bulių svarbu žinoti, kokias palikuonių savybes norime gerinti. Apie veislinius bulius pateikiama daug informacijos, kurią reikia tinkamai išmanyti. Veisliniai buliukai yra atrenkami iš veislinių ūkių ir auginami vertinimo stotyse vienodomis sąlygomis, šeriami vienodu pašaru. Kaupiami duomenys apie buliuko svorį jam gimus, po 400 dienų ir prieš jį vertinant. Taip pat apskaičiuojamas priesvorio, pasiekto vertinimo stotyje, vidurkis. Vėliau gyvulys vertinamas.

Kiekviena mėsinių  galvijų veislė yra vertinama pagal tam tikrą metodiką, kuri atskirose šalyse gali skirtis. Vertinamas skeleto, raumenų išsivystymas, atitikimas veislės standartui. Vėliau, atlikus vertinimą ir suvedus buliaus vertinimo duomenis į kompiuterinę programą bei sulyginus su veislės standarto duomenimis, yra pateikiamas individualus gyvulio vertinimas. Tuomet apskaičiuojamas santykinis indeksas ir pateikiami palyginamieji atskirų savybių vertinimo duomenys.

Renkantis bulių, galima padidinti pieno kiekį (karvių žindenių), pagerinti palikuonių raumenų išsivystymą, nagų tvirtumą, paros priesvorius ir kitus požymius. Nereikėtų pamiršti, kad renkantis bulių, kuris gimęs svėrė daugiau negu nustatytas veislės standartas, gali būti veršiavimosi problemų dėl per didelio prieauglio. Kad veršelio priesvoris būtų geras, jis turi gauti pakankamai motinos pieno, todėl renkantis bulių būtina atkreipti dėmesį ir į šį kriterijų. Jei bandoje kiekvieną kartą keičiant bulių bus didinamas jo palikuonių pieno kiekis, karvės pradės duoti per daug pieno ir veršeliai pradės viduriuoti. Tad būtina kritiškai įvertinti turimus veislinius gyvulius ir tikslingai atrinkti bulių.

Dirbtinio apvaisinimo ypatumai

Jei mėsinių galvijų bandoje yra daugiau kaip 40-65 karvės žindenės, dažniausiai naudojamas natūralus kergimas, nes sugaudyti rujojančias karves, tuo labiau telyčias, yra gana sunku, o kartais net neįmanoma. Jei ūkyje yra laikomi tik keli mėsiniai galvijai ar mėsinių veislių mišrūnai, tuomet galima taikyti dirbtinį apvaisinimą (sėklinimą).

Kai kuriose užsienio šalyse sėklinimas taikomas ir stambiose mėsinių galvijų ūkiuose. Tam suformuojamos kelios atskiros bandos, kuriose karvės grupuojamos pagal veršiavimosi sezoną. Galimas sėklinimo naudojimo intensyvumas iki 70 ar daugiau proc. bandos. Tokiu atveju pastebėjus rujojančią karvę, ji yra atskiriama ir sėklinama. Įprastai sėklinama ne daugiau kaip du kartus. Jei po antrojo sėklinimo ruja pasireiškia dar kartą, tuomet karvė kergiama natūraliai naudojant bulių.

Karvių žindenių apvaisinimo sėkmę lemiantys veiksniai:

• laikas po apsiveršiavimo;
• lytinių organų būklė;
• karvės amžius;
• įmitimas;
• veislė;
• sėklinimui naudojamos spermos kokybė;
• sėklintojo patirtis.

Nereikėtų pamiršti, kad sėklinamos mėsinių veislių karvės rujos metu žindo veršelį, o žindymas yra vienas iš veiksnių, kuris slopina tam tikrų už rują atsakingų hormonų išsiskyrimą. Tad labai svarbu žinoti rujos požymius ir juos identifikuoti. JAV plačiai taikoma hormoninė sinchronizacija, kuomet karvėms skiriamas hormoninis gydymas prostaglandinais ir (arba) GnRH preparatais. Tokiu būdu ruja pasireiškia numatytu laiku ir lengviau nustatomas optimalus sėklinimo laikas. Tiesa, geriausi apsivaisinimo rezultatai pasiekiami, kuomet ruja yra natūrali. Naudojant įvairias rujos sinchronizavimo schemas, galima išvengti laiko nuostolių, tačiau apsivaisinimo kokybės nepagerinsime.

Apibendrinant galima teigti, kad aukštos genetinės vertės mėsinių veislių galvijų bandose tikslinga naudoti natūralų kergimą, formuojant homogeniškas bandas ir tikslingai parenkant įvertintą bulių, o mažesnėse bandose arba ūkiuose, kuriuose nėra sąlygų tinkamai selekcijos programai sudaryti, galima taikyti dirbtinį apvaisinimą. Nereikėtų pamiršti, kad nepavykus apsėklinti karvės, reikia turėti galimybę kergti karvę su buliumi. Nors sėklinimas leidžia greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą formuojant bandą, tačiau nereikėtų pamiršti ir laiko nuostolių gyvuliams identifikuoti bei atskirti. Alternatyva sėklinimui šaldyta sperma yra embrionų persodinimas, kuomet persodinami šaldyti arba šviežiai išplauti embrionai. Nors geresni rezultatai gaunami persodinant šviežiai išplautus embrionus, tačiau Lietuvoje nėra patvirtintų ir veikiančių embrionų persodinimo centrų. Veislininkystės įmonės gali pasiūlyti šaldytus ir net genetiškai įvertintus embrionus.

Dr. Arūnas RUTKAUSKAS

Mano ūkis, 2012/09