Šiaurinės Italijos ūkininkams dar ilgai skambės kaip keiksmas Terremoto (ital. - žemės drebėjimas). Tūkstančiai sumaitotų parmezano sūrio ritinių, šimtai hektarų nuniokotų balzaminio acto vynuogynų - vaizdai, keliantys šiurpą viso pasaulio gurmanams, o regiono ūkininkams reiškiantys milžiniškus nuostolius.

Gegužės pabaigoje šiaurinę Italiją supurtė 5,8 ir 5,9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimai. Nors per paskutinį dešimtmetį Italija dėl ekstremalių gamtos reiškinių (žemės drebėjimas Molizėje bei Etnos išsiveržimas 2002 m., žemės drebėjimas Abrucuose 2009 m. ir potvynis Venete 2010 m.) patyrė apie 13,34 mlrd. EUR (40,69 mlrd. Lt) žalos, šiaurinė Italija buvo vertinama kaip nepavojinga zona. Regiono ūkininkai nesitikėjo tokios nemalonios „staigmenos" ir į turto draudimą nuo ekstremalių gamtos reiškinių neinvestavo, todėl dabar tiestis iš patirtų nuostolių tenka savo išgalėmis.

Bendra žemės drebėjimo žala siekia apie 1,5 proc. Italijos BVP - 5 mlrd. EUR. (17,5 mlrd. Lt). Apibendrinus  žalą žemės ūkiui, vien sugriauti pastatai įvertinti  250 mln. EUR (875 mln. Lt). Dar už 200 mln. EUR (700 mln. Lt) prarasta sūrio, 15 mln. EUR (52,5 mln. Lt) nuostolio patyrė balzamiko vynuogynų savininkai. Apytiksliai 45 mln. EUR (157,5 mln. Lt) vertinama žala, padaryta technologiniams įrengimams: drėkinimo sistemoms, perdirbimo įrenginiams. Ši žala patirta iškart, tačiau padarinius ūkininkai jaus dar ilgai: atkurta tik nedidelė dalis stichijos suniokotų drėkinimo įrenginių. Apie 100 tūkst. akrų (40,47 tūkst. ha) plotas regione buvo likęs be drėkinimo, tai neišvengiamai paveiks derlių.

Milijonas sumaitotų parmezano sūrio ritinių

Žemės ūkio analitikas Mateo Bernardelis (Matteo Bernardelli) iš Mantujos pasakoja, kad Emilija-Romanija ir Lombardija - tai regionai, kurių žemės ūkiu Italija itin didžiuojasi, tačiau dabar šių regionų ūkininkai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Noriai investavę į inovacijas ūkiuose, skaičiuodami spartų jų atsipirkimą, dabar jie priversti  labai stipriai susispausti arba net skolintis lėšų, kad pavyktų išvengti bankroto. Modenos vynuogynai, visame pasaulyje garsūs dėl balzaminio acto, liko suniokoti, o Emilijos-Romanijos ūkininkai, karta iš kartos perduodavę sūrių gaminimo paslaptis, dabar priversti stebėti, kaip jų darbo vaisiai pūva. Lombardijoje, kur labai  stipriai išvystytas ne tik žemės ūkis, bet ir perdirbimo pramonė, žemės drebėjimas suniokojo daug perdirbimo įrenginių. M. Bernardelis įsitikinęs, kad ūkininkų patirti nuostoliai neišvengiamai paveiks ne tik šių regionų, bet ir visos šalies ekonomiką.

Emilijos-Romanijos regione parmezano (Parmigiano-Reggiano) sūris gaminamas jau 9 šimtmečius - šeriant karves ypatingu pašaru, kurio sudėtis griežtai slepiama. Vienas šio sūrio ritinys vietinėje rinkoje kainuoja apie 2 232 Lt. Skaičiuojama, kad per žemės drebėjimą sumaitota apie milijoną tokių ritinių. Sūrio gamintojus bandyta gelbėti šį sūrį nedelsiant „stumiant" į rinką ir parduodant kone už pusę  kainos  (su 40 proc. nuolaida). Tačiau net ir tokiu būdu nuo supuvimo pavyko išsaugoti ne visą sūrį.

Maždaug 11 tūkst. gyventojų po žemės drebėjimo liko be pastogės, suniokota daug tvartų, o ir tie, kurie iškart nesugriuvo, šiuo metu yra nesaugūs ir kelia grėsmę žmonių bei gyvulių saugumui. Italijos civilinės saugos agentūros duomenimis, du trečdaliai pastatų regione yra nesaugūs: patikrinus 27 tūkst. pastatų, paaiškėjo, kad iš jų saugūs tik 9 tūkst. Portalo „New Europe" duomenimis, rugpjūčio pradžioje pradėta ypatinga gelbėjimo operacija: apgriuvusius pastatus gelbėti ėmėsi skraidančių ir ropojančių robotų komanda. Robotai sukonstruoti taip, kad galėtų patekti į suniokotus pastatus, tuomet nuskenuoja jų būklę, sudaro 3D žemėlapius ir videoįrašus. Pagal šiuos duomenis planuojami gelbėjimo darbai. Visų pirma gelbėjamos bažnyčios, galbūt šios technologijos bus naudojamos ir kitokios paskirties pastatams gelbėti, tačiau vargu ar ši brangi paslauga bus įperkama ūkininkams.

Vaisių augintojų rūpestis - suniokoti šiltnamiai

Viena stambiausių regione veikiančių vaisių ir daržovių augintojų organizacijų, vienijanti 280 narių, ITAL-FRUTTA skaičiuoja, kad kooperatyvo ūkininkai patyrė apie 7 mln. EUR (24,5 mln. Lt) nuostolių. Daugiausia investuoti teks į sugriautus šiltnamius. Gamintojų organizacijos atstovas Paolo Negronis (Paolo Negroni) pasakoja, kad ūkininkai įsivaizdavo gyveną seisminiu požiūriu ramioje teritorijoje, todėl drausti turto nuo šio ekstremalaus reiškinio nematė prasmės. Dėl šios priežasties daugeliui ūkininkų dabar tenka tiestis iš nuostolių savo išgalėmis. Ypač nukentėjo plotai, kuriuose auginami melionai - neatstatomai suniokotos pastogės. Didžiąją dalį įrengimų pavyko išsaugoti, tačiau labai nukentėjo šaldymo patalpos. Organizacija neseniai investavo į saulės baterijas, todėl įgriuvę sandėlių stogai jiems atnešė itin didelius nuostolius. Įprastai melionų ir arbūzų apyvarta organizacijoje siekia 8 tūkst.t, kriaušių ir obuolių - 15 tūkst. t, daržovių - 55 tūkst. t, tačiau nuogąstaujama, kad šiemet derlius bus gerokai mažesnis.

Kooperatyvo fondas ekstremaliems atvejams yra per kuklus, kad galėtų kompensuoti patirtus nuostolius. Pasak P. Negronio, dalį nuostolių tikimasi kompensuoti iš paramos fondo, kurį surinko Emilijos-Romanijos savivaldybė - 10 mln. EUR (35 mln. Lt).

Žemės drebėjimai pačiame turizmo sezono įkarštyje didžiulius nuostolius atnešė ir šiam sektoriui. Vien Emilijos-Romanijos regione kasmet apsilanko apie 9 mln. turistų. Prarasti turistai - dar didesni nuostoliai regiono ekonomikai. Tačiau ir turizmui, ir žemės ūkiui neigiamai gali atsiliepti sprendimas 2 EUR centais (7 ct) pakelti kuro kainas, siekiant padėti nukentėjusiems regionams.

Pirkėjų parama ir ankstesnės tiesioginės išmokos

Paramą nukentėjusiems šalies ūkininkams galėjo išreikšti kiekvienas regiono gyventojas ar turistas, pirkdamas būtent nukentėjusiuose ūkiuose išaugintą produkciją. Didžiausia ūkininkų organizacija Italijoje - „Coldiretti", vienijanti pusę milijono ūkininkų, išreiškė poziciją, kad būtent produkcijos iš nukentėjusių ūkių pirkimas yra geriausia paramos forma. Organizacijos iniciatyva organizuoti specialūs turgūs, kuriuose pardavinėta produkcija iš šių ūkių, būtent šių ūkių produkcija ėmėsi prekiauti daug tradicinių itališkų maisto produktų parduotuvių, turgūs.

Visuomenė pademonstravo išskirtinį solidarumą - raginimai pirkti šią produkciją pasklido tinklaraščiuose, naujienų portaluose. „Ūkininkai yra priversti toliau sekti gamtos ritmu ir negali sustabdyti karvių duoti pieno ar vaisių bei daržovių megzti vaisius vien todėl, kad rinka kurį laiką užpildyta pigia produkcija", - sakoma organizacijos kreipimesi į visuomenę. Be to, tokiu būdu, jų įsitikinimu, užkertamas kelias manipuliacijoms situacija rinkoje.

Europos Komisijos Tiesioginių išmokų valdymo komitetas, pritardamas šalių pageidavimui šiemet avansą gauti anksčiau, atskiru balsavimu nutarė ūkininkams šiaurinėje Italijoje, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, tiesioginių išmokų avansą pradėti mokėti rugpjūčio 1 d. Ūkininkai galės gauti 50 proc. tiesioginių išmokų. Tai suteiks galimybę išmokėti pinigus 113 nuo žemės drebėjimų nukentėjusioms ūkininkų bendrijoms bei pienininkystės ūkių savininkams, kurie tiekia pieną šioms bendrijoms priklausančioms saugykloms. Numatyta, kad iki spalio 1 d. gali būti išmokėta iki 40 mln. EUR (140 mln. Lt).

Žemės drebėjimo aukoms padėti ėmėsi ir verslas (automobilių gamintojai skelbė specialius aukcionus, ėmėsi steigti fondus), ir nukentėjusių provincijų savivaldos institucijos (pavyzdžiui, Lombardijos valdžia skyrė 43 mln. EUR (150,5 mln. Lt). Tačiau lėšos visų pirma skiriamos be pastogės likusiems gyventojams, socialinėms institucijoms, o ūkininkams telieka bandyti atsitiesti savo išgalėmis ir tikėtis, kad ilgu vegetacijos laikotarpiu įprastai lepinanti šalies gamta daugiau nepateiks tokių išbandymų.

Julija PETROŠIŪTĖ,

Mano ūkis, 2012/09