Modernios skystų mineralinių trąšų paskleidimo technologijos turi atitikti ne tik kultūrinių augalų poreikius, bet ir tenkinti augalininkystės, ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Būtina garantuoti, kad skystos mineralinės trąšos bus paskleistos kuo tolygiau ir saugant kultūrinius augalus. Purškiant skystas mineralines trąšas kartu su augalų apsaugos produktais, būtina atitinkamai sureguliuoti purkštuvus.

Skystos mineralinės trąšos ant dirvos arba kultūrinių augalų paskleidžiamos purškiant. Tam naudojami hidrauliniai ir pneumohidrauliniai lauko purkštuvai, kurių darbinės dalys yra pagamintos iš nerūdijančio plieno, keramikos arba plastiko. Ankstyvajam tręšimui KAS tirpalu tinka hidrauliniai (universalūs plyšiniai plokščiasraučiai, deflektoriniai bei stambialašiai (su dozatoriumi) ir pneumohidrauliniai (slėginiai ir inžektoriniai) purkštukai. Vėlesniam tręšimui naudojami specialūs daugiaskyliai purkštukai, kabančios laistomosios žarnos arba purškimo vamzdžiai. Augalų apsaugos produktus išpurškiant kartu su augimo reguliatoriais ir skystomis mineralinėmis trąšomis visų pirma padidėja našumas, nes mažiau kartų važiuojama per lauką, saugoma gamta, mažėja ir išlaidos.

Tręšiant skystomis mineralinėmis trąšomis (ypač KAS tirpalu), galima labai sumažinti purškiamo skysčio lašelių, kartu ir augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų išgaravimą. Skystos mineralinės trąšos pagerina apipurškiamų paviršių padengimo laipsnį bei augalų apsaugos produktų sukibimą su augalais. Padidėja veikliųjų medžiagų įsisavinimas per lapus, todėl dažnai galima sumažinti herbicidų normą.

Skystomis trąšomis galima tręšti beveik visus augalus

Purkšti po lapais, pirmiausia, buvo išbandyta kaupiamųjų augalų pasėliuose. Insekticidams ir fungicidams purkšti ant apatinės lapų pusės arba dirviniams herbicidams bei skystoms mineralinėms trąšoms išpurkšti po kultūrinių augalų lapais siūlomi įvairūs techniniai sprendimai. Augalų apsaugos produktai tikslingai purškiami ten, kur yra kenkėjų, t. y. ant apatinės lapų pusės arba dirvos paviršiaus. Purškiama iš palyginti nedidelio atstumo, o purškimo aukštis yra mažesnis negu patys kultūriniai augalai. Tam naudojami purškimo vamzdžiai su plyšiniais (simetriško ir asimetriško srauto) arba skyliniais kūgiško srauto purkštukais.

Jei skystos mineralinės trąšos paskleidžiamos tinkamu laiku ir tam pritaikyta technika, jomis galima tręšti beveik visus kultūrinius augalus.

Geroji skystų mineralinių trąšų skleidimo praktika

• Atsižvelgti į kultūrinių augalų išsivystymo tarpsnį ir paskleidimo būdo bei įrangos pasirinkimo rekomendacijas.
• Purkšti mažesniu slėgiu vidutiniais ir stambiais lašeliais.
• Purkšti tik sausus pasėlius, geriausia po pietų arba vakare.
• Po lietingo periodo palaukti 1-2 dienas, kad ant kultūrinių augalų lapų susidarytų pakankamas vaško sluoksnis.
• Purkšti tuomet, kai palanki temperatūra nuo (-5 iki +25ºC).
• Skleisti trąšas ant sušalusių sausų kultūrinių augalų, bet besikeičiančių šalnų ir atodrėkių vengti.
• Skleisti trąšas ant stipriai apšerkšnijusių kultūrinių augalų, tačiau nutirpus šerkšnui dirbti negalima.
• KAS tirpalą vandeniu praskiesti bent santykiu 1:3.
• Skleisti trąšas sėjos metu ir iki 3 dienų po jos.

Skystas mineralines trąšas (ypač KAS tirpalą) naudojant kartu su augalų apsaugos produktais būtina laikytis šių reikalavimų:

ü  laikytis augalų apsaugos produktų ir KAS tirpalo naudojimo rekomendacijų;

ü  suderinti tręšimo ir pesticidų purškimo terminus;

ü  įvertinti KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų maišymo galimybes;

ü  skysčio išpurškimo norma neturėtų būti mažesnė kaip 150 l/ha;

ü  naudoti stambialašius inžektorinius pneumohidraulinius purkštukus;

ü  įvertinti KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų mišinio poveikį augalams.

Tręšimo technologijos ypatumai

KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų mišinio naudojimo sėkmė labiausiai priklauso nuo skystų mineralinių trąšų kokybės ir pesticidų gamintojo nurodymų laikymosi. Tai ypač lemia augalų apsaugos produkto normos sumažinimo galimybes bei naudojimo sąlygas.

Paskleidžiant skystas mineralines trąšas yra svarbu įvertinti jų savybes. Dėl didesnio lyginamojo svorio, purškiant gryną KAS tirpalą, per purkštukus išteka mažesnis skysčio kiekis negu purškiant vandenį. KAS tirpalą praskiedus vandeniu, galima naudoti įprastas purkštuvų nustatymo lenteles, kurios sudarytos purškiant vandenį. Kad būtų mažesnė kultūrinių augalų nudeginimo rizika, KAS tirpalas vandeniu turi būti skiedžiamas bent santykiu 3:1 (3 dalys vandens 1 daliai KAS tirpalo), o geriau 4:1 arba 5:1. Purškiant gryną KAS tirpalą, svarbu neviršyti leidžiamos purkštuvo ašies apkrovos. Rekomenduojama nevisiškai pripildyti purkštuvo rezervuarą ir labai atsargiai važiuoti posūkiuose.

Kukurūzų per lapus KAS tirpalu tręšti negalima. Iki sudygimo KAS tirpalą kukurūzų pasėliuose galima išpurkšti inžektoriniais pneumohidrauliniais purkštukais kartu su dirviniais herbicidais. Palanku pridėti nitrifikacijos stabdiklio. Sudygus kukurūzams, KAS tirpalą galima paskleisti per laistomąsias žarnas ar purškimo vamzdžius bei įtaisais Dropleg^UL, skirtais purkšti po lapais.

KAS tirpalu, o ne biriomis mineralinėmis trąšomis (pvz., amonio salietra) tręšiant cukrinius runkelius galimas derliaus priedas ir didesnis šaknų cukringumas. Pagrindinio tręšimo metu prieš sėją galima išpurkšti iki 120 kg N/ha. Naudojami deflektoriniai hidrauliniai purkštukai. Po sausringų vegetacijos tarpsnių be jokios žalos kultūriniams augalams nuo 4 lapelių tarpsnio cukrinius runkelius galima purkšti grynu KAS tirpalu iki 110 l/ha (atitinka apie 40 kg N/ha). Svarbu, kad prieš ir po herbicidų naudojimo praeitų bent 3 dienos. Tai ypač svarbu, jei naudojami alyvos priedai. Kartu su insekticidais daugiausia galima išpurkšti 50 l KAS tirpalo į hektarą. Skysčio išpurškimo norma turėtų būti 150-200 l/ha.

Žieminiuose rapsuose gryną KAS tirpalą vegetacijos metu per du kartus galima išpurkšti daugiau kaip 200 kg N/ha norma. Galima naudoti įvairius purkštukus arba laistomąsias žarnas ir purškimo vamzdžius.

Bulvių pasėliuose skystas mineralines trąšas rekomenduojama išpurkšti kartu su augalų apsaugos produktais. Pirmasis tręšimas prieš bulvių sodinimą, antrasis - iki 60 kg N/ha gryno KAS tirpalo arba kartu su herbicidais. Purškiant nuo lapų puvinio pridėti iki 10 kg N/ha.

Žieminius javus pirmą kartą grynu KAS tirpalu iki 60-100 kg N/ha galima tręšti iki vegetacijos pradžios, dar esant įšalui. Svarbu, kad javai būtų gerai įsišakniję ir turėtų mažiausiai 3-4 lapelius. Jei pavasarinė trąšų norma atiduodama per kelis kartus, KAS tirpalą rekomenduojama išpurkšti kartu su herbicidais. Vėliau jį rekomenduojama naudoti kartu su augimo reguliatoriais. Nuo bamblėjimo pradžios į purškiamą skystį (vandens ir KAS tirpalo santykis 3:1) reikėtų pilti ne daugiau kaip 50 l/ha KAS tirpalo. Tręšimą skystomis mineralinėmis trąšomis žieminių javų pasėliuose taip pat galima derinti ir su fungicidų naudojimu. Tačiau morfolinų reikėtų nenaudoti. Jei vėlesniuose žieminių javų augimo tarpsniuose reikia paskleisti didesnę (iki 150 l/ha) gryno KAS tirpalo normą, rekomenduojama naudoti specialius penkiaskylius purkštukus arba laistomąsias žarnas ir purškimo vamzdžius. Prasidėjus žieminių javų plaukėjimo tarpsniui, skystas mineralines trąšas galima paskleisti tik naudojant laistomąsias žarnas arba purškimo vamzdžius.

Skystas mineralines trąšas galima paskleisti su įprasta purškimo technika. Renkantis įrangą rekomenduojama įvertinti šiuos veiksnius: w kuo labiau išsivystęs kultūrinių augalų lapų vaško sluoksnis, tuo geriau jie ištveria skystų mineralinių trąšų išpurškimą per plokščiasraučius hidraulinius ar pneumohidraulinius purkštukus; w vėlesniuose augimo tarpsniuose kultūriniai augalai yra jautresni skystoms mineralinėms trąšoms, išpurškiamoms per plokščiasraučius arba specialius daugiaskylius bei deflektorinius purkštukus; w kuo jautresni kultūriniai augalai, tuo labiau tausojantis turėtų būti skystų mineralinių trąšų paskleidimo būdas. Purškimo įrangą rekomenduojama rinktis tokia seka: hidrauliniai ar pneumohidrauliniai plokščiasraučiai purkštukai à specialūs deflektoriniai ar daugiaskyliai purkštukai à laistomosios žarnos ar purškimo vamzdžiai.

Dr. Remigijus ZINKEVIČIUS, ASU

Mano ūkis, 2012/09