23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/09
Ekologijoje pažanga neatsiejama nuo perdirbimo ir realizavimo
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Tradicinio konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis" dalyviai šiemet buvo pagerbti iškilmingoje aplinkoje Biržų pilyje. Šįkart konkurse labiausiai buvo akcentuotas ne tik gebėjimas užauginti produkciją, bet ir ją perdirbti bei pateikti pirkėjui, o Biržai pasirinkti neatsitiktinai - būtent šiame rajone prieš 25 metus subrendo pirmosios ekologinio judėjimo idėjos.

Komisija išskyrė septynis geriausiai besitvarkančius ūkius ir įmones. Už darbštumą sukuriant pažangiausią ekologinį daržininkystės ūkį apdovanoti Biržų r. Pabiržės seniūnijos ūkininkai Daiva ir Arūnas Giedrikai. Į geriausiųjų septintuką pateko Raseinių r. ūkininkė Audronė Žilienė (už gebėjimą sukurti pavyzdinį ekologinį ūkį), Telšių r. Remigijus Gailius (už entuziazmą, užmojus, aukštą produkcijos kokybę, nuolatinę įrangos modernizaciją), Marijampolės r. ūkininkė Liudmila Vasiliauskienė (už rūpestį ir pasiaukojimą auginant ekologiškas vaistažoles), Varėnos r. Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė (už ryžtą ir išmonę kuriant ekologišką aplinką).

Tarp geriausiųjų yra ir dvi įmonės - „Žemaitijos pienas" apdovanotas už aukštą ekologiškų produktų kokybę bei platų asortimentą, o „Šilutės Rambynas" - už aukštą gamybos kultūrą bei ekologiškų produktų kokybę. Iš viso apdovanojimai ir Žemės ūkio ministerijos garbės ženklai įteikti 34 nominantams. Konkurse dalyvavo ūkiai ir įmonės iš visos Lietuvos, o komisija juos atrinko atsižvelgdama į ūkio plotą ir specializaciją, dalyvavimo ekologinėje gamyboje trukmę, auginamų augalų įvairovę, dalyvavimą švietimo ir mokymosi programose. Apžiūrint ūkius, buvo įvertinta ne tik visuma, bet ir atskiros detalės - tvarka pasėliuose ir sodyboje, kiemo ir pastatų būklė, mėšlo ir srutų tvarkymas, vandens apsauga nuo taršos.

Pasak komisijos narės, Molėtų r. ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis" pirmininkės Elenos Grajauskienės, šiemet vadovautasi nuostata, kad ekologiški produktai turi būti perdirbami tame pačiame ūkyje, kur ir užauginami, tik tada ūkininkas sukurs pridėtinę vertę ir turės finansinės naudos. „Svarbu patikėti tuo, kad perdirbimas ekologiniame ūkyje yra ekonominis garantas. Augindami tik žaliavą - neprasigyvensime", - pabrėžė E. Grajauskienė. Šiemet tarp konkurso nominantų kaip niekada daug įmonių, tuo siekiant pabrėžti galutinio produkto pagaminimo svarbą: „Saimeta", „Biržų duona", „Švenčionių vaistažolės", „EKO derlius", „Vesiga". Tarp pažangiausiųjų - ir Alantos technologijos ir verslo mokykla, apdovanota už ekologiškų produktų propagavimą ir inovacijas.

Mokslo ir konsultavimo svarba

Viena iš konkurso organizatorių - Paramos fondo „Tatulos programa" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė prisiminė ekologinio judėjimo pradžią, kai buvo tikrai nelengva. „Per dvejus veiklos dešimtmečius pelnėme gerą vardą, „Tatulos programos" ženklas atpažįstamas, savo užsibrėžtus tikslus įgyvendiname sėkmingai. Mums dirbti turėtų padėti sveikatos apsaugos politika", - kalbėjo V. Gražinienė. Pasak jos, pagrindinis ekologinių ūkių plėtros variklis - išugdyti vartotojai, nes jie gali padaryti stebuklus.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos (LEŽA) pirmininkė profesorė Vanda Žekonienė priminė ekologinio judėjimo filosofiją. „LEŽA - tai 22 metus besitęsiantis projektas. Mūsų filosofija - ne vartotojiški santykiai, bet naujas požiūris į augalą, gyvulį, žmogų ir žemę, kaip į darnią visumą", - sakė profesorė, kartu įvardijusi ir pagrindines ekologinio judėjimo problemas: strategijų sukurta daug, bet jos tyliai dulka valdininkų stalčiuose, trūksta kvalifikuotų konsultantų, nėra nepriklausomų ekspertų, kurie galėtų pasakyti, kokie užsakomieji moksliniai tyrimai šiuo metu būtų aktualiausi.

V. Žekonienė dabartinį laikotarpį pavadino smulkių ūkių tuštėjimo metu, mat ekologiniai ūkiai pastebimai stambėja: bendras ekologinės gamybos plotas auga, nors ūkių skaičius mažėja. Biržų rajono savivaldybės vyr. specialistas Vytautas Zurba taip pat įžvelgė akivaizdžią smulkių ekologinės gamybos ūkių traukimosi iš veiklos tendenciją.

„Kodėl nyksta maži ūkiai? Pirmiausia, dėl per didelių reikalavimų. Didelis ūkis - tai įmonė, o mažame ūkyje tas pats žmogus yra ir traktorininkas, ir buhalteris, ir prekybininkas. Kam reikalinga ta perteklinė dokumentacija? Gaila žiūrėti į ūkininkus, kiek jie lapų turi prirašyti ir kokia ši to nauda?" - klausia V. Zurba. Pasak jo, žemdirbius išvargino nuolatinis taisyklių keitimasis, itin griežta kontrolė ir nesibaigiantys nurodinėjimai, ką ir kada reikia sėti.

Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai gali naudotis konsultavimo paslaugomis (kompensuojama 80 proc. išlaidų), konsultantą galima išsikviesti ir į ūkį, tačiau bent jau kol kas tomis galimybėmis naudojamasi vangiai. Gal žemdirbių netenkina konsultantų kvalifikacija? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Informacijos sisteminimo ir leidybos skyriaus vedėjo Virgilijaus Skulskio nuomone, visoje šalyje galima suskaičiuoti gal tik 15 specialistų, kurie pajėgtų teikti profesionalias konsultacijas ekologiniams ūkiams. Planuojama, kad artimiausiu metu bus pradėtas kurti individualias konsultacijas ekologiniams ūkiams teikiančių konsultantų tinklas.

Sektorių kvietė dirbti vieningiau

„Mums visiems labai pasisekė, kad ekologinio judėjimo priekyje stojo mokslininkai. Ekologinis ūkininkavimas yra kur kas daugiau negu įprastas, čia reikia ne tik žinių. Čia prisideda ir filosofija, ir gyvenimo būdas, sveikatos ir gamtos saugojimas", - pabrėžė Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas. Be kita ko, viceministras pabrėžė, kad ekologija turi du stiprius ir labai pinigingus oponentus - chemijos pramonę ir genų inžineriją, todėl reikia rasti labai svarbių argumentų, kuo ekologinis ūkininkavimas pranašesnis už chemizuotą.

E. Raugalas siūlė visiems ekologinio sektoriaus dalyviams laikytis vieningai, nesiskaldyti į priešininkų stovyklas. „Atrodo, kad vienoje pusėje yra „Ekoagros" specialistai, o kitoje - jūs, ūkininkai. Bet jei nebūtų tikrintojų, jūs negautumėte išmokų. Turime suprasti, kad ten, kur yra ES pinigai, visuomet būtina ir kontrolė. Jūs esate viena šeima, negali būti paniekos vienas kito atžvilgiu. Keičiame „Ekoagros" vadovybę ir struktūrą, bet jei žiūrėsite negatyviai, šie pokyčiai neatneš naudos", - sakė viceministras.

ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius pristatė paramos žemės ūkio gamybai modeliavimą po 2013-ųjų metų. Numatoma, kad parama ūkiams bus diferencijuojama pagal gamybos mąstą ir pagal ūkio tipą, ypač atkreipiant dėmesį į ekologinę gyvulininkystę. Mūsų šalyje gyvulius laiko tik mažiau negu trečdalis visų ekologinių ūkių.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/09