23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/09
Daržininkai ieško būdų produkcijai populiarinti
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Atrodytų lietuviškos daržovės turi paklausą, tačiau oficiali statistika rodo, kad daržovių kasmet superkama mažiau: 2009 m. buvo supirkta 57,1 tūkst. tonų, pernai - tik 47,4 tūkst. tonų. Kad šios tendencijos pasikeistų į gerąją pusę, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai siekia populiarinti savo užaugintą produkciją tarp vartotojų, o vienas iš būdų tai padaryti - auginti išskirtinės kokybės produkciją taikant tausojančias aplinką auginimo technologijas.

Šiemet Lietuvoje pagal programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" yra deklaruota 1 329,67 ha daržovių ir bulvių, ir beveik visi šia programa susidomėję augintojai yra LDAA nariai. „Reikia būti labai ryžtingam, kad imtumeisi auginti daržoves pagal šią programą, nes iki galo jai dar nėra pasirengta, trūksta tikslių technologijų. Tačiau mums labai svarbu išauginti kokybišką ir saugią produkciją, kuria pasitikėtų vartotojas", - pabrėžia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Kėdainių r. ūkininkai Saulius Dambrauskas ir Virgilijus Kuprevičius yra iš tų žemdirbių, kurie dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema". Šiuose pažangiuose daržininkystės ūkiuose vyko tarptautinė Kaimo tinklo narių konferencija „BŽŪP iššūkiai daržovių sektoriuje", sutraukusi ne tik mūsų šalies daržovių augintojus, bet ir kolegas iš Latvijos bei Estijos.

Įsipareigojimai - penkeriems metams

Ūkius, kurie taiko tausojamąsias auginimo technologijas, sertifikuoja VšĮ „Ekoagros" ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (LŽŪMPRRA). „Ekoagros" sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė priminė, kad paramos gavėjai privalo laikytis išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių specifikacijose išdėstytų reikalavimų ir turėti sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - neviršyti mineralinių trąšų normų (daržovėms numatyta ne daugiau kaip 122 kg/ha azoto). Prisiimtų įsipareigojimų reikia laikytis penkerius metus, per tą laikotarpį deklaruotas plotas negali būti sumažintas daugiau kaip 3 proc. arba padidintas daugiau kaip 2 ha.

Įsipareigojimų vykdymo kontrolę atlieka NMA, o sertifikavimo įstaigos kontroliuoja, kaip vykdomi specifikacijose išdėstyti reikalavimai. 2008 m. „Ekoagros" išdavė pirmuosius IKP sertifikatus, o pernai sertifikuoti 33 bitininkystės ūkiai, 6 vaisių ir daržovių augintojai ir 2 vaisių ir uogų perdirbėjai. 2012 m. vaisių ir uogų augintojų skaičius šoktelėjo į viršų - sertifikavimo darbai šiemet atliekami 34 ūkiuose. Sertifikuojamas plotas išaugo keturis kartus - nuo 65 ha 2011 m. iki 236 ha šiemet.

Dar daugiau augintojų šiemet sertikuojasi LŽŪMPRRA. Agentūros gen. direktoriaus pavaduotojas Artūras Bogatyrius pastebi, kad kai kurie žemdirbiai vis dar painioja išskirtinės kokybės produktų (IKP) ir tausojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemas. „Šios sistemos veikia kartu. Nesertifikavus IKP auginimo proceso, negalima dalyvauti aplinką tausojančioje sistemoje. Noriu pasveikinti visus, kurie įsijungė į šią sistemą. Mūsų įsitikinimu, sistema turi didelę perspektyvą, nes vartotojai tikrai įvertins švarią, saugią, kokybišką produkciją", - sakė A. Bogatyrius.

Augintojai mokosi iš savo klaidų

Ūkininkas Saulius Dambrauskas pagal tausojamąją sistemą šiemet augina 20 ha svogūnų ir dalį (30 ha iš 113 ha) bulvių. Ūkininko pastebėjimu, didžiausių problemų svogūnuose kelia ligos. „Visas laukas apimtas miltligės, nes tą pačią veikliąją medžiagą leidžiama naudoti tik du kartus, o svogūnuose registruoti trys fungicidai, dviejuose iš jų yra ta pati veiklioji medžiaga. Faktiškai galima purkšti tik tris kartus, tad sukontroliuoti miltligės neįmanoma", - aiškina augintojas. Kita problema - piktžolės. Du kartus svogūnus nupurškus herbicidais, dar du kartus juos teko ravėti, o tai labai brangu.

S. Dambrauskas pastebėjo, kad tose vietose, kur pasėlis buvo natūraliai išretėjęs, svogūnai miltlige beveik nesirgo. Tad kitais metais ūkininkas mažins svogūnų sėjos normą - vietoj šiemet sėtų 950 tūkst. vnt. sėklų/ha sės 750 tūkst., kad pasėlis būtų retesnis. Be to, planuoja auginti kompanijos Bejo Zaden svogūnų hibridą Hylander, kuris yra visiškai atsparus miltligei. „Žinoma, jo sėkla dvigubai brangesnė negu kitų veislių, bet būtinai noriu ją išbandyti, nes manau, kad tausojamojoje daržininkystėje šis hibridas turėtų atsipirkti", - sako ūkininkas.

Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje auginama 110 ha morkų, iš jų apie 40 ha - pagal tausojančias aplinką auginimo technologijas. „Reikalavimai yra nesunkiai įgyvendinami, nes mes ir anksčiau kruopščiai laikėmės sėjomainos, sudarinėjome tręšimo planus, nenaudojome toksiškų cheminės apsaugos produktų", - sakė V. Kuprevičius. Ūkyje dar auginamos ir kopūstinės daržovės, bet šiemet jų auginti pagal tausojamąją sistemą ūkininkas dar nesiryžo - suabejojo, kad gali trūkti azoto.

Ūkininkų viltis - paslaugų teikimo kvitai ir sumažintas PVM

Kuprevičių ūkyje taikomos pačios moderniausios technologijos, morkų derlius nuimamas kombainais, idealiai sutvarkytas morkų sandėliavimas ir prekinis šakniavaisių paruošimas. Suburtas stiprus darbuotojų kolektyvas, kurių didžioji dalis dirba nuo ūkio įsikūrimo pradžios.

„Manau, kad tokiame ūkyje rastų ko pasimokyti ir kitų ES šalių daržininkai, nes čia tvarka tiesiog pavyzdinė", - gyrė ūkį žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis priminė, kad šiuo metu deramasi dėl BŽŪP kitu programavimo laikotarpiu, bet jau tikrai aišku, kad vaisių ir daržovių sektorius bus remiamas tik per gamintojų organizacijas.

Ministro teigimu, dar šį rudenį turėtų būti priimtas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų tiekimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, padėsiantis pritraukti darbo jėgos į ūkius. Daržininkystės ūkiuose nuėmimo metu paprastai priimama papildomai darbininkų, būtent laikinai dirbančių žmonių įdarbinimo formalumus turėtų palengvinti naujasis įstatymas.

„Jūs taip lengvai įveikėte paslaugų kvito įstatymo sukūrimą, gal ir PVM sumažinti pavyktų? Arba lenkams jį padidinkite", - pajuokavo LDAA pirmininkas Vidmantas Kvedaras, ragindamas valdžią dar kartą peržiūrėti įsisenėjusią problemą dėl PVM taikymo žemės ūkio produkcijai. Daugumoje ES šalių PVM daržovėms yra gerokai mažesnis - vidutiniškai apie 7 proc.

Latvių patirtis ir patarimai

Latvijos ūkininkų sąjungos ekspertė daržininkystei Maritė Gailitė (Marite Gailite) pabrėžė, kad Latvijoje integruotas daržovių auginimas taikomas jau 7 metai ir yra labai aiškiai reglamentuotas. Ūkininkas turi turėti laukų agrocheminių tyrimų rezultatus, sėjomainos istoriją, panaudotų pesticidų tikslią registraciją, privalo laikytis ir dar kai kurių specifinių reikalavimų, pavyzdžiui, apibrėžto lauko tankumo.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai gryna biurokratija, bet inspektoriai, tikrinantys ūkius, turi labai objektyvius kriterijus, pagal kuriuos gali pasakyti, ar ūkis atitinka reikalavimus, ar ne", - sako M. Gailitė. Latvijoje integruoto auginimo schemoje dalyvauja 60 ūkių, visi jie turi teisę tiekti savo produkciją pagal programą „Vaisiai mokykloms". „Kiek aš žinau, pas jus ta programa irgi veikia, bet jūsų augintojams nuo to nei šilta, nei šalta, - ironizavo M. Gailitė. - O mūsų mokiniai valgo tik Latvijoje pagal integruotą sistemą išaugintus vaisius ir daržoves. Tai ir sveika, ir jaunimas pratinamas vartoti vietinę produkciją."

Kol Lietuvos daržininkai svarsto, ar verta kooperuotis, kolegos Latvijoje turi jau tris gamintojų organizacijas. Vienos iš jų - kooperatyvo „Mūsmaju Dārzeņi" - valdybos pirmininkė Editė Strazdina (Edite Strazdina) įsitikinusi, kad būtent gamintojų organizacijos yra daržininkystės plėtros ir rinkos stabilumo garantas. 2006 m. sukurtas kooperatyvas turėjo 5 narius, 2008-aisiais jų apyvarta siekė 1,56 mln. latų (7,72 mln. Lt). Pernai narių jau buvo 10, o apyvarta pasiekė 3,33 mln. latų (16,48 mln. Lt). „Pavieniui mūsų augintojai spendimų nepriima. Kiekvieną rudenį visi kartu nusprendžiame, ką auginsime kitais metais. Per kooperatyvo gyvavimo metus beveik nebuvo tokios produkcijos, kurią reikėtų išmesti", - sakė E. Strazdina.

Kokie iššūkiai laukia daržininkų

LDAA direktorė Zofija Cironkienė esamoje situacijoje daržininkystės sektoriuje įžvelgė ne vieną problemą: mūsų daržininkai yra mažiau remiami negu senosiose ES šalyse, daržovių produkcijai taikomas didelis PVM, mažėja bulvių ir daržovių supirkimas, produkcijos kainos  nestabilios (o sąnaudų kainos stabiliai didėjančios, deja), augintojai nesusikooperavę, prasta konsultavimo paslaugų kokybė. Žemas kooperacijos lygis riboja ES paramos panaudojimą, o kartu neveikia rizikos ir rinkos krizių valdymo priemonių mechanizmas.

„Kad daržininkystės sektoriuje būtų įgyvendinta tvaraus žemės ūkio politika, reikia pagerinti konsultavimo kokybę, mokslo institucijose suteikiant daugiau svarbos taikomiesiems tyrimams ir užtikrinant patikimų rezultatų diegimą ūkiuose. Būtina sukurti ligų ir kenkėjų monitoringo sistemą", - pabrėžė Z. Cironkienė.

Reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti daržininkų kooperaciją - galbūt padidinti nacionalinę paramą, jei kooperatyvas siekia ES pripažinimo, diegia aplinkosaugos ar panašias programas, apsunkinančias ūkių ekonominį gyvybingumą. Daržininkai norėtų koreguoti derliaus draudimo modelį, nes dabartinis šiam sektoriui visiškai nepatrauklus. Be to, būtina nustatyti aiškias maisto krizių valdymo taisykles ir apie jas informuoti kiekvieną augintoją.

Daržovių vartojimui skatinti reikėtų finansuoti reklamos projektus ir sukurti vieningą lengvai atpažįstamą prekės ženklą. Šiems tikslams pasiekti būtinas didesnis viso sektoriaus dalyvių aktyvumas - dabar viskas užkrauta ant LDAA valdybos pečių, nors asociacijai priklauso tik 70 narių, o fitosanitariniame registre yra bene 20 kartų daugiau produkciją realizuojančių augintojų - registruota per 1 500 prekinių daržininkystės ir bulvininkystės ūkių.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/09