Bulvių derliaus nuėmimo pradžią dažnai lemia ne tik bulvių gumbų subrendimas, bet ir kiti veiksniai. Daug įtakos bulviakasiui turi meteorologinės sąlygos, ūkyje atliekami kiti darbai, bulvių realizavimo rinka. Pavyzdžiui, kai ankstyvųjų bulvių kaina didelė, jos gali būti nukasamos dar neužaugusios, o jei laikosi lietingi orai, dažnai suvėlintai pradedamos kasti net ir sėklinės bulvės.

Labai vėlyvų bulvių veislių subrendimui pagreitinti tenka naudoti papildomas priemones. Bulvės gali subręsti natūraliai, savaime arba dėl maro, kuris sunaikina bulvienojus ir pagreitina gumbų brendimą. Maro užpultų bulvių lapai ir stiebai nudžiūsta, nutrūksta normali gumbų branda, dėl to sumažėja derlius ir pablogėja jo kokybė. Bulvių augintojai paprastai naudoja cheminės apsaugos produktus nuo maro, kad bulvės galėtų bręsti normaliomis sąlygomis. Tačiau jei atsitinka taip, kad maras sudžiovina bulvienojus, juos reikia nedelsiant nupjauti ir išgabenti iš lauko, kad ant gumbų nepatektų šios ligos sporų ir jos nesupūdytų bulvių.

                      Vėlyvųjų bulvių veislių subrendimą galima pagreitinti ir dirbtiniu būdu: nupjauti bulvienojus arba pasėlį nupurkšti defoliantu, kuris visiškai nudžiovina augalų lapus. Tuomet augalai vienodžiau bręsta, būna lengviau nuimti derlių, sunaikinamos piktžolės. Žalius vėlyvųjų bulvių bulvienojus reikėtų nupjauti prieš 7-10 dienų, o parudavusius - prieš 2-3 dienas iki kasimo.

Pašalinti bulvienojai - sveikesnė sėkla

Bulvienojų šalinimas - veiksminga priemonė, siekiant gauti ir išlaikyti sveiką bulvių sėklą. Tyrimų duomenimis, vegetacijos pabaigoje sunaikinus bulvienojus, kitais metais virusais užsikrėtusių bulvių buvo daug mažiau, palyginti su sėkla iš pasėlio, kur bulvienojai nebuvo sunaikinti.

Siekiant išvengti virusinės pasėlių infekcijos, svarbu laiku nupjauti sėklinių pasėlių bulvienojus. Tai ypač aktualu ankstyvųjų veislių pasėliuose, nes jos greičiau bręsta. Pagrindiniai virusų pernešėjai - amarai. Jų daugiausia skraido liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Jei liepos mėnesį vyrauja prasti orai, amarų antplūdis nusikelia į rugpjūtį.

                      Pašalinus bulvienojus, sustiprėja bulvių odelė, todėl kasimo metu gumbus mažiau pažeidžia grybinių bei bakterinių ligų pradai. Gumbai mažiau užsikrečia maru, paprastosiomis rauplėmis, juodąja kojele. Tačiau per anksti pašalinus bulvienojus, paprastai sumažėja bulvių derlingumas. Jei bulvienojai pašalinami likus savaitei iki visiško bulvių subrendimo, derlius sumažėja 5-8,5 procento. Šiek tiek pablogėja ir cheminės bulvių gumbų savybės - sumažėja krakmolo, sausųjų medžiagų, askorbo rūgšties.

                      Yra keletas bulvienojų sunaikinimo būdų (garais, ugnimi, elektra), tačiau pigiausias ir populiariausias - mechaninis. Šis būdas naudojamas Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Šiose šalyse bulvienojai šalinami, kai iki derliaus nuėmimo lieka 10-21 diena. Anksčiau negu natūraliai pasibaigus vegetacijai pašalintų bulvienojų gumbai pasižymi gera sėkline kokybe, šių gumbų laikymo nuostoliai būna nedideli. Be to, iš tokių sėklinių gumbų išaugintų augalų virusų pažeistų kiekis būna daug mažesnis.

                      Mechaniniu būdu galima greitai ir gerai pašalinti bulvienojus. Tačiau Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad geriausia bulvienojus naikinti cheminiu būdu - jie apmiršta palaipsniui. Šiuo atveju per nupjautus stiebus į gumbus nepatenka grybo infekcija. Baltarusijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad panaudojus magnio chloratą vyksta maisto medžiagų išstūmimas iš vegetatyvinių organų į bulvių gumbus, todėl gaunamas netgi didesnis gumbų derlius, negu bulvienojus nupjovus. Literatūroje nurodoma, kad laiku (iki masinio amarų skraidymo) nupjovus bulvienojus, galima gauti optimalios kokybės produkciją ir pasiekti didelį ekonominį efektą.

                      Pernelyg ankstinti neverta - mažėja derlius

Kokią įtaką bulvienojų pašalinimas turi bulvių derliui ir gumbų kokybei, buvo tirta LAMMC Vokės filiale. Nustatyta, kad bulvienojų nupjovimo laikas turi tiesioginį poveikį bulvių gumbų derliui ir kokybei. Tiriant devirusuotas vėlyvąsias VB Aista veislės bulves, gauti derliaus duomenys rodė, kad kuo anksčiau nupjaunami bulvienojai, tuo mažesnis gumbų derlius. Pašalinus bulvienojus rugpjūčio 2-6 dienomis, gumbų derlius buvo 39,8 t ha^-1. Pašalinus juos 3 dienomis vėliau, šios veislės gumbų derlius padidėjo 7,5 procento. Pašalinus bulvienojus po 7 dienų, bulvių derlius pasiekė 44,1 t ha^-1. Didžiausias derlius gautas, kai bulvės buvo nukastos praėjus 11 dienų po bulvienojų pašalinimo - derlius tada padidėjo 13 proc. ir pasiekė 45 t ha^-1.

Tiriant derliaus struktūrą, gauti duomenys rodo, kad ankstinant bulvienojų nupjovimą, gaunamas didesnis kiekis mažesnių frakcijų gumbų. Pirmojo pjovimo laukeliuose daugiausia gumbų (28,3 proc.) buvo 25-50 g frakcijos, nupjovus bulvienojus po 11 d., dauguma gumbų svėrė 75-100 g ir 100-125 g. Tai sudarė atitinkamai 20 ir 20,8 ir procento. Taigi vėliau pašalinus bulvienojus, gautas didesnis derlius, daugiau stambesnių frakcijų gumbų, palyginti su ankstesniu bulvienojų nupjovimu.

Bulvienojų nupjovimo laikas turi įtakos ir bulvių gumbų biocheminiams rodikliams. Ankstinant bulvienojų nupjovimą, sėkliniuose gumbuose sumažėjo krakmolo, pablogėjo kiti biocheminiai rodikliai.

                      Elmininkų bandymų stotyje buvo tiriama bulvienojų pašalinimo ir tarpueilių purenimo prieš derliaus nuėmimą svarba bulviakasių darbui. Sodintos vidutinio vėlyvumo Vilija ir vėlyvosios Rūta veislių bulvės. Nustatyta, kad, prieš kasimą pašalinus bulvienojus ir dar supurenus tarpueilius, dirvoje liko 3 kartus mažiau neiškastų ir 2,5 karto mažiau mechaniškai pažeistų gumbų negu ten, kur šios priemonės nebuvo taikytos. Vien tik tarpueilių purenimas labai pagerino bulviakasių darbą. Tačiau geriausi rezultatai gauti šias priemones taikant kartu.

                      Sėklines bulves saugo nuo virusų

Auginant bulves sėklai, svarbiausias rodiklis yra virusų pažeistų gumbų kiekis. Kuo ilgiau būna nenupjauti bulvienojai, tuo didesni bulvių pažeidimai virusinėmis, bakterinėmis bei grybinėmis ligomis. Iš tokių sėklinių bulvių, nepaisant to, kad išaugo stambi sėkla, paprastai kitų metų derlius būna mažesnis, negu išaugintas iš mažesnių, bet ligų patogenų nepažeistų bulvių gumbų. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad ankstesnio bulvių nuėmimo laiko sėkliniai gumbai pasižymi didesniu produktyvumu. Pavyzdžiui, Mičigano bandymų stotyje nukasus bulves vėlai, bulvių derlius kitais metais sumažėjo 32 proc., nes žymiai padidėjo augalų, pažeistų lapų susisukimo viruso.

                     Tyrimai rodo, kad vėliau nupjaunant bulvienojus, virusai augalus pažeidžia labiau. Atlikus imunofermentines analizes, gauti duomenys rodo, kad vėlinant bulvienojų nupjovimo laiką, virusų pažeistų augalų daugėja. Tiriant devirusuotas superelito bulves, viruso pažeistų augalų buvo tik latentinėje formoje. Ligų pasireiškimo nepastebėta. Daugiau buvo lapų susisukimo viruso. Bulvėse, kur bulvienojai buvo nupjauti anksčiausiai, šio viruso buvo rasta 25 proc. gumbų. Antrame variante lapų susisukimo virusą turinčių gumbų buvo 82 proc. Dar vėliau nupjautų bulvienojų laukeliuose virusas buvo rastas gumbuose.

                      Kodėl reikia naikinti bulvienojus?

Bulvienojų naikinimo tikslas yra sunaikinti augalų lapus ir stiebus tinkamu laiku, siekiant:

o   apsaugoti gumbus nuo bulvių maro infekcijos, esančios ant lapų ir stiebų bulviakasio metu;

o   sustabdyti gumbų vystymąsi;

o   sustabdyti virusų perėjimą iš stiebų ir lapų į bulvių gumbus (svarbu sėklinėms bulvėms);

o   paspartinti gumbų odelės tvirtėjimą;

o   sulaikyti sandėliavimo ligų, tokių kaip Ph. infestans, Ervinia spp., plitimą;

o   pašalinti lapus ir stiebus, sudarant sąlygas dirvai džiūti ir geresniam bulviakasio technikos darbui.

Būtina sunaikinti laikymui skirtų bulvių bulvienojus.

Praktikoje derinami abu metodai

Šiuo metu dažniausiai bulvienojai naikinami nupurškiant juos cheminiais produktais, tačiau galimi ir mechaniniai metodai (bulvienojus nudaužant, nupjaunant ar nutraiškant). Būtina žinoti, kad naikinant bulvienojus mechaniškai, yra pavojus išplatinti bakterines ar grybines ligas, ypač jei bulvienojai šlapi. Tiriamos bulvienojų nudeginimo galimybės. Mechaniniai bulvienojų naikinimo būdai atitinka Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) reikalavimus.

Tačiau mechaniniai būdai retai naudojami vieni - dažniau derinami su cheminiais. Jei naudojamas derinys, pirmiau bulvienojai naikinami mechaniškai, o po kelių dienų nupurškiami cheminiais produktais. Tokiais atvejais purkšti galima mažesne produkto norma.

Lietuvoje bulvienojams naikinti sėklinėse bulvėse registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga dikvatas - tai defoliantai Reglon super ir Diqua. Augalų apsaugos produktai, kuriuos leidžiama naudoti bulvių pasėliuose, nuolat keičiasi, todėl būtina sekti Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją. Bulvių pasėlių priežiūros darbus reikia atlikti palyginti sausoje dirvoje. Šlapių laukų dirbti negalima, nes dirva suspaudžiama, išklampojami laukai, susidaro grumstai, todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos.

R. Asakavičiūtė

Mano ūkis, 2012/09