Keičiantis klimatui, didėja ir karščių rizika. Juos galvijams ypač sunku ištverti, jei ne tik karšta, bet dar ir drėgna. Vyraujant tokiems orams, ribojamos karvių organizmo termoreguliacinės galimybės. Atrajotojai patiria šilumos stresą, kuris sukelia rimtus ekonominius nuostolius.

Dėl patiriamo streso karvė mažiau ėda, o sumažėjus sausųjų medžiagų suvartojimui, mažėja primilžiai, kyla reprodukcijos problemų, padidėja jautrumas ligoms. Kad galvijai geriau prisitaikytų prie karščių, sukurtas naujas produktas I.C.E. (angl. Internal Cooling Elements).

Organizmo reakcija į karštį

Optimali temperatūra melžiamoms karvėms yra 5-16 °C, kai vidutinis oro drėgnis 60-80 proc. Vasarą, kai abu šie veiksniai padidėja, temperatūrų skirtumas tarp karvių kūno ir aplinkos sumažėja. Šilumos stresas karves ištinka tuomet, kai kūnas netenka galimybės perteklinę šilumą išspinduliuoti į aplinką. Negaluojantys gyvuliai prastai ėda, būna mieguisti, padažnėja kvėpavimas ir pulsas. Nesiėmus gyvulių būklę lengvinančių veiksmų, galima sulaukti rimtų pasekmių: karvės sunkiau apsivaisina, iki 20 proc. sumažėja pieno baltymų ir riebalų. Šilumos stresas gali būti medžiagų apykaitos ligų (pvz., ketozės), mastitų, prieskrandžių atonijos priežastis. Kita neigiama šilumos streso pasekmė yra susijusi su kraujotakos pakitimais. Siekiant atiduoti į aplinką kuo daugiau šilumos, išsiplečia periferinės kraujagyslės. Kraujo forminiai elementai iš vidinių kraujagyslių suplūsta į periferinius kraujo indus, dėl to gali sutrikti maisto medžiagų absorbcija žarnyne.

Apsaugos priemonės

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, gyvuliams būtina užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimą. Vandens poreikis priklauso ne tik nuo oro temperatūros, bet ir nuo karvių produktyvumo. Vienam litrui pieno organizmas suvartoja 4-5 litrus vandens. Ne  mažiau svarbu gerai vėdinti patalpas, apsaugoti jas nuo tiesioginės saulės. Karštomis dienomis ganomiems galvijams statomos pavėsinės arba sudaromos sąlygos pasislėpti medžių paunksnėje.

Tinkama mityba vasarą yra svarbus veiksnys, mažinantis karščio padarinius. Rekomenduojama padidinti energijos ir koncentruotų pašarų kiekį racione. Šilumos streso riziką taip pat galima sumažinti, naudojant specialius produktus, pvz. I.C.E. Jame esanti medžiaga Osmolite padeda išsaugoti tinkamą organizmo skysčių balansą. I.C.E. agentai ląsteliniame lygmenyje palaiko stabilią baltymų, jautrių temperatūros pokyčiams, struktūrą. Duodant I.C.E. per karščius, karvių kūno temperatūra neviršija optimalios, todėl nesumažėja sausųjų medžiagų suvartojimas, primilžiai ir nesutrinka reprodukcija.

Patvirtinta moksliniais tyrimais

Jungtinių Valstijų Misūrio universitete atlikti tyrimai įrodė, kad bandomosios grupės karvių, kurioms buvo reguliariai duodama I.C.E. produkto, kūno temperatūra, esant aukštai aplinkos temperatūrai, buvo žemesnė negu kontrolinės grupės karvių, kurios I.C.E. negavo. Vėliau paskelbtos Teksaso universiteto (JAV) mokslininkų išvados patvirtino teigimą I.C.E. poveikį karvių apvaisinimui. Teigiamą poveikį patvirtino ir Olandijoje atlikti tyrimai: bandomosios grupės karvės, gavusios I.C.E., pašarų sausąsias medžiagas pasisavino geriau negu kontrolinės grupės gyvuliai.

Mano ūkis, 2012/08