Daržovių augintojai beveik kasmet susiduria su nemenka problema: svogūninių daržovių pasėliams kenkia svogūninės musės, o morkoms, petražolėms, pastarnokams - morkinės musės. Ypač didelis pavojus kenkėjams išplisti yra tuomet, kai nesilaikoma sėjomainos ir daržovės atsėliuojamos.

Svogūninė musė (Delia antiqua Meig.) yra vienas žalingiausių kenkėjų svogūninėms daržovėms. Kenkia iš sėklų, sėjinukų ir ropelių auginamiems svogūnams, rečiau - porams. Pastaraisiais metais pradėjo dažniau kenkti ir česnakams.

Daugiau žalos padaro drėgnais metais. Pirmosios generacijos musės pradeda skraidyti žydint alyvoms, deda kiaušinius prie augalų ant dirvos, taip pat ant lapų pagrindo ar ant sausų sėjinukų lukštų, kyšančių virš dirvos paviršiaus.

Skirtingai nuo morkinių musių, svogūninės musės, susiruošusios dėti kiaušinių, juda vėjo kryptimi. Papildomai pasimaitinusios žydinčių augalų nektaru, jos deda po 5-20 kiaušinių. Lervos pagraužia jaunus svogūnų daigus ir jie žūva. Antrosios generacijos musės lervos, įsigrauždamos į bręstančio augalo ropelę, sukelia puvinį, nes yra puvinių pernešėjos.

Morkinė musė (Psila rosae F.) yra vienas žalingiausių morkų kenkėjų Šiaurės Europos šalyse. Morkinės musės kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Šios musės skraido silpnai ir per dieną nuskrenda tik apie 100 m, labiau mėgsta lauko pakraščius ir vietas, kur yra šešėlis. Pastebėta, kad kenkėjas labiau apninka morkas, auginamas durpiniuose dirvožemiuose.

Per metus išsivysto dvi generacijos. Pirmoji vystosi ant skėtinių šeimos piktžolių, antrosios generacijos musės pradeda skraidyti liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Kiaušinius patelės deda po grumsteliais prie jaunų augalų pagrindo. Viena patelė gali padėti 100-120 kiaušinių. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Musių lervos įsigraužia jaunų šakniavaisių viršūnėlėse, o stambesniuose šakniavaisiuose - iki pat šerdies. Laikomi saugyklose tokie šakniavaisiai greitai supūva.

Tikslesnis purškimo laikas - geresnis efektas

Daržovių apsaugai nuo kenkėjų beveik visada yra naudojami insekticidai. Cheminius produktus efektyviausia naudoti tada, kai pasirodo kenkėjai. Deja, kenkėjai ne visuomet atsiranda vienu ir tuo pačiu metu - jų pasirodymas priklauso nuo tam tikros vietovės meteorologinių sąlygų. Kenkėjų gausumui nustatyti galima panaudoti spalvotas lipniąsias gaudykles. Antrosios generacijos morkinių musių žalingumo riba - kai per 3 dienas viena gaudykle sugaunamos 2 musės.

Alternatyvus metodas yra meteorologinių duomenų panaudojimas kenkėjų pasirodymo laikui nustatyti. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2011 m. buvo atlikti tyrimai, kur buvo lyginta įprastinė svogūnų ir morkų apsaugos sistema ir apsaugos sistema, kai purškiama pagal prognozavimo modulį.

Purškiant svogūnus ir morkas nuo kenkėjų pagal įprastinę augalų apsaugos sistemą, insekticidai naudojami tuomet, kai jau aptinkami kenkėjų pažeidimai, taip pat purškimai nuo kenkėjų derinami su purškimais nuo ligų. Naudojant augalų apsaugos sistemą, kuri remiasi morkinių ir svogūninių musių pasirodymo prognozavimo moduliu, purškimai atliekami iš karto šiems kenkėjams pasirodžius.

Morkinių ir svogūninių musių 1-sios ir 2-sios generacijų individų skraidymo pradžią galima prognozuoti naudojant meteorologinių stotelių duomenis (oro ir dirvožemio temperatūrų sumas). Morkinės ir svogūninės musės žiemoja dirvožemyje puparijaus tarpsniu. Pirmosios generacijos musės pradeda skraidyti, kai dirvožemio temperatūra įšyla iki 11 °C ir tokia išsilaiko ilgiau negu 10 dienų, antrosios generacijos - kai šilta dirva laikosi ilgiau kaip 100 dienų. Pirmosios generacijos musių pažeidimai buvo nustatomi 4 lauko vietose apžiūrint po 10 augalų, kai svogūnai turi 1-5 lapelius. Nustatomas pažeistų ir sunykusių augalų procentas.

Tyrimo metais morkos buvo purškiamos tais pačiais insekticidais, tik skyrėsi purškimo laikas. Svogūnų derlius nuimtas rugsėjo pradžioje, o morkų - rugsėjo pabaigoje. Nuimant derlių analizuota po 100 vnt. (iš 4 lauko vietų) šakniavaisių ar svogūnų, nustatomas pažeistų daržovių procentas.

Morkinių ir svogūninių musių pasirodymo laikas gali kisti, priklausomai nuo metų ir vietovės. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (Kauno r.) bandymų laukuose pirmoji morkinės ir svogūninės musių generacija pasirodė (pagal meteorologinės stotelės ir lipnių gaudyklių duomenis) 2011 m. antrąjį gegužės dešimtadienį. Antrosios generacijos musės pasirodė trečiąjį liepos dešimtadienį.

Apsaugos sistemų nuo svogūninės musės svogūnuose, auginamuose iš sėklos, palyginimas parodė, kad purškimas pagal Delia antiqua prognozavimo modulį buvo tikslesnis ir efektyvesnis, nes jaunų augalų žuvo beveik penkis kartus mažiau, palyginti su kontrole, ir beveik 2 kartus mažiau, palyginti su įprastine apsaugos sistema. Taigi išvada būtų tokia: apsaugant augalus nuo svogūninių musių, svarbu nesuvėluoti pirmojo purškimo.

Tyrimų duomenimis, antrosios generacijos svogūninės musės didesnės žalos nepadarė. Palyginus skirtingas apsaugos sistemas paaiškėjo, kad purškiant pagal prognozavimo modulį pažeistų svogūnų ropelių buvo mažiau, tačiau patikimų skirtumų negauta.

Pirmosios generacijos morkinės musės pažeistų augalų tarp skirtingų apsaugos sistemų ir nepurkštos kontrolės neaptikta.

Apsaugos sistemų nuo morkinių musių morkose palyginimas parodė, kad purškimas pagal Psila rosae prognozavimo modulį buvo tikslesnis ir efektyvesnis, nes pažeistų morkų buvo patikimai mažiau (beveik 3 kartus), palyginti su įprastine apsaugos sistema.

Alternatyvos cheminei apsaugai

Didelis pavojus išplisti musėms yra tuomet, kai nesilaikoma sėjomainos ir daržovės atsėliuojamos. Kai sėjomaina negalima, reikia rinktis atsparias svogūnų ar morkų veisles ir naudoti insekticidus.

Jei nenorima naudoti cheminių apsaugos priemonių, vos pamačius pažeistus ir vystančius svogūnus, juos reikia išrauti ir su visa ropele sunaikinti. Taip sunaikinamos ir musės lervos, iš kurių neišsiris ir naujos musės. Taip pat reikėtų elgtis ir su morkomis, kurių lapai įgauna violetinį atspalvį (tai morkinių musių lervų pažeidimo požymis). Pašalinus pakenktus augalus prieš derliaus nuėmimą ir augalų liekanas po derliaus nuėmimo, iš lervų atimamas jų maisto šaltinis ir šio kenkėjo ženkliai sumažėja. Atbaidyti svogūnines muses galima medžio pelenų ir tabako dulkių mišiniu, pabarsčius juo aplink augalus.

L. Duchovskienė,

Mano ūkis, 2012/08