Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, labai populiaru trumpavaisius agurkus auginti perdirbimui - konservavimui ir rauginimui. Nežiūrint jų paskirties - ar lauko agurkai bus vartojami švieži, ar perdirbti - jie turi būti gyvybingi, ilgai derėti, turėti stiprią šaknų sistemą, būti pakankamai atsparūs netikrajai miltligei ir agurkų mozaikos virusui, miltligei ir rauplėms.

Agurkai bijo staigių oro temperatūros bei drėgmės svyravimų, todėl į atvirą dirvą juos galima sėti tik pasibaigus šalčiams ir įšilus žemei. Jie gerai veši šviesiose, šiltose, nuo vėjo apsaugotose vietose, puriuose, humusinguose dirvožemiuose, kadangi augalo šaknims reikia daug oro. Agurkai mėgsta daug vandens, tačiau per daug drėgmės grunte yra žalinga: užmirkusiame grunte šaknys negauna oro, sutrinka maisto medžiagų asimiliavimas. Kadangi agurkai labai jautrūs oro sąlygoms, tai atviroje dirvoje juos geriau sėti juodoje plėvelėje įrėžtose vietose arba lysvėse. Iš pradžių galima papildomai pridengti plėvele arba tunelio formos plėvelės apdangalais.

Sėjant agurkus po plokščia folija, reikia labai gerai patręšti dirvą, nes vėliau per perforuotos folijos dangą galima bus tręšti tik skystosiomis trąšomis. Polietileninis mulčias - gera apsaugos priemonė nuo dirvoje plintančių grybų ir nematodų, piktžolių, taip pat nuo maisto medžiagų išplovimo ir vandens išgarinimo iš dirvožemio. Siekiant išvengti ligų, pagrindinės profilaktikos priemonės - sudaryti agurkams palankias augimo sąlygas, teisingai pasirinkti sėjomainą, ligoms atsparias veisles, laiku naikinti piktžoles, sėti švarią, sveiką, beicuotą sėklą, laikytis agrotechnikos reikalavimų.

Grybinės ligos

Diegavirtė, šaknų puvinys. Diegavirtę dažniausiai sukelia Pythium genties patogeniniai grybai, kurių oosporos išlieka dirvoje daugelį. Pythium spp. grybai gali augti neapibrėžtą laiką kaip vegetatyvinis micelis ant įvairių dirvos organinių substratų, o jų kaip ligų sukėlėjų plitimą provokuoja ir skatina per drėgna dirva, temperatūros svyravimai, nematodų pažeidimai. Pythium spp. rūšių grybai gali užkrėsti moliūginių šeimos augalus ankstyvuoju augimo tarpsniu, sukeldami sėklų puvinį, daigų diegavirtę, šaknų ir stiebo puvinius. Dygstančių užsikrėtusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja.

Patogeninis grybas Thanatephorus cucumeris (anamorfa Rhizoctonia solani) yra plačiai paplitęs dirvos grybas, kuris taip pat sukelia moliūginių šeimos daržovių diegavirtę, šaknų, apatinės stiebo puvinius. Kartais pažeidžia vaisius, sukeldamas į rauples panašius pažeidimus. Agurkai yra jautresni šiam patogenui negu kitų moliūginių šeimos daržovės. Grybas išsilaiko dirvoje, komposte ir užkrėstose augalų liekanose.

Dirvos grybas Thielaviopsis basicola, sukeliantis juodąjį šaknų puvinį, kuris supūdo jaunas maitinančias šakneles, turi platų augalų-šeimininkų ratą. Liga pasireiškia ir daigyne, ir jau lauke augančiuose augaluose. Užsikrėtę šaknų audiniai juosta, nekrotizuojasi, augalai sunkiai vystosi, gelsta, vysta, kol visiškai sunyksta.

Fuzariozinis vytulys. Jį sukelia patogeninio dirvos grybo Fusarium oxysporum įvairūs porūšiai (cucumerinum, melonis, niveum). Šie grybai parazituoja bet kurio amžiaus augalų vandens apytakos audiniuose. F. oxysporum dirvoje gali išsilaikyti kelerius metus. Fuzariozinis vytulys daugiau pasireiškia esant šiltam orui, rūgščiose, smėlėtose dirvose. Apsikrečiama dažniausiai per žaizdas šaknyse, kurios atsiranda persodinant bei laistant augalus, purenant dirvą. Nematodų pažeidimai gali taip pat išprovokuoti vytulius. Būdingi požymiai - patamsėjusių vandens indų ratas apatinės stiebo dalies skerspjūvyje, gelstantys, vystantys, po to džiūstantys žemutiniai lapai, palaipsniui viršūnės link plintantis vytimas.

Ligos kontrolė yra sudėtinga dėl plataus Fusarium grybų augalų-šeimininkų rato ir jų gebėjimo ilgus metus išlikti dirvoje gyvybingus. Įtarus susirgimą, būtina ištirti ir nustatyti patogeną, kadangi jautrumas fungicidams yra labai svarbus. Iš apsaugos priemonių panaudojimo būdų šiuo atveju racionaliau pasirinkti laistymą. Specialiai registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos Lietuvoje nėra, todėl prevencija fuzariozėms vykdoma daigyne.

Juodasis stiebo ir juodasis vaisių puviniai, dėmėtligė. Visas šias ligas sukelia vienas ir tas pats grybas Didymella bryoniae (sinonimai Mycosphaerella citrullina, Mycosphaerella melonis). Ligos sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais randamas ant sėklų. Infekcijai plisti palankesnis šiltas drėgnas oras. Ligos požymiai gali atsirasti ant visų antžeminių augalo dalių - lapų, šoninių atžalų, stiebo, vaisinių užuomazgų. Liga vadinama juoduoju stiebo (dažnai pažeidžiamas stiebo pagrindas, esantis prie žemės) ar juoduoju vaisių puviniu - dėl ant pažeistų audinių susidariusių daugybės smulkių, pilkšvai juodų kūnelių: grybo piknidžių ir pseudotecių. Susiformuoja gelsvo apvado juosiamos dėmės, iš kurių sunkiasi rusvo kietėjančio skysčio lašeliai.

Patogenas lengvai įsiskverbia į augalą per įvairias žaizdas, padarytas skinant vaisius bei šalinant atžalas ar paliktas vabzdžių. Liga pristabdoma gausiai patręšus kaliu. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, purškiama fungicidais, tačiau pavėluoti purškimai nėra efektyvūs dėl pernelyg didelio infekcijos lygio. Nėra pakankamai komercinių veislių, atsparių šiai ligai. Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos nėra.

Miltligė. Miltligės sukėlėjais įvardijami grybai Podosphaera xanthii (sinonimas Sphaerotheca fuliginea, Sphaerotheca fusca) ir Erysiphe cichoracearum. Ligos požymiai - baltos spalvos miltuotas grybienos apnašas lapų viršutinėje pusėje, ant stiebų. Ant vaisių aptinkama retai, tačiau ligos apimti lapai anksti sudžiūsta, nukenčia vaisių kokybė ir derlingumas. Stipriau pažeisti augalai menkai dera, skursta ir žūva. Miltligei plisti palanki vidutinė oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė, sausa dirva, sumažėjęs apšvietimas ir didelis augalų tankumas. Užkratą gali pernešti oro srovės. Miltligės sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose, ant piktžolių.

Agurkų netikroji miltligė. Tai žalingiausia lauko agurkų grybinė lapų liga. Stiebo ir vaisių grybas nepažeidžia. Grybo Pseudoperonospora cubensis sporas oro srovės perneša dideliais atstumais, o dėl ypatingo gebėjimo greitai apkrėsti augalus, ligos eiga gali būti žaibiška - per labai trumpą laiką agurkai masiškai žūva. Augalai ypač linkę apsikrėsti žydėjimo metu. Aukšta santykinė oro drėgmė labai palanki ją sukeliančiam grybui daugintis ir plisti. Pirmiausia viršutinėje sergančių lapų pusėje atsiranda gyslomis apibrėžtų, kampuotų, šviesiai žalsvų, vėliau nugelstančių ir nuruduojančių dėmių. Joms susiliejus, lapas sudžiūsta. Apatinėje lapo pusėje susidaro pilkšvai violetinis apnašas iš grybo sporų. Jei liga pasireiškia anksti, derliaus gali visai nebūti. Pažangus ir efektyvus netikrosios miltligės kontrolės būdas yra infekcijos plitimo prognozavimas, kuris galėtų būti taikomas ir Lietuvoje.

Kekerinis puvinys. Botryotinia fuckeliana (anamorfa Botrytis cinerea) - plačios specializacijos parazitas, galintis pažeisti beveik visas moliūginių šeimos daržoves, visas augalo dalis, bet labiausiai vaisius. Infekcijos vietoje atsiranda nekrotinių dėmių, kurios greitai pasidengia puriu, dulkančiu, pilkšvu pelėsiniu apnašu. Nuo mažiausio judesio sporos pasklinda ore, todėl infekcijos plitimas gali būti žaibiškas. Pažeidus stiebą, sutrinka transpiracija bei mityba, augalas vysta ir anksti žūva. Grybo skleročiai ir grybiena peržiemoja augalų liekanose, skleročiai - dar ir dirvoje. Purškimas fungicidais nuo netikrosios miltligės mažina B. fuckeliana infekcijos galimybę. Specialiai registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos Lietuvoje nėra.

Agurkų rauplės. Dauguma naujų agurkų hibridų ir veislių pasižymi atsparumu rauplėms, o dažniau apsikrečia neatsparių veislių agurkai ir kitos moliūginės daržovės. Kadangi grybas Cladosporium cucumerinum dauginasi ant javų ir žolių, ligos plitimą skatina infekuoti šiaudai bei rudenį nesuarta dirva. Ligos požymiai - 0,5-1,5 cm dydžio rudos, kampuotos su būdingu šviesios spalvos apvadu dėmės - pastebimi ant atžalų, lapų, vaisinių užuomazgų ir vaisių. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti.

Labai drėgnu oru dėmės apsitraukia gausiu, žalsvai juodu aksominiu grybo apnašu. Ant vaisių epidermiui plyšus atsiveria iki 5 mm dydžio įdubusios žaizdelės, iš kurių sunkiasi gelsvas, greitai kietėjantis skystis. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Susirgę jauni vaisiai deformuojasi, pūna, netenka prekinės išvaizdos. Rauplių sukėlėjai žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša vėjas, vabzdžiai, jis plinta ir per priežiūros įrankius. Liga ypač greitai plinta vėsią, drėgną vasarą. Karštis ir sausra jos plitimą sustabdo. Registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos Lietuvoje nėra.

Agurkų antraknozė. Grybo Glomerella lagenarium (anamorfa Colletotrichum orbiculare) sukeliančio antraknozę, išplitimui didelės reikšmės turi sėklos kokybė. Kitas infekcijos šaltinis - augalų liekanos. Serga visos bet kurio amžiaus augalo antžeminės dalys. Ant lapų atsiranda 2-3 cm skersmens kampuotai apskritų, rausvai rusvų dėmių, jose lapalakštis sutrūkinėja. Ant vaisių, lapkočių ir stiebų dėmės būna įdubusios, būdingo rausvo atspalvio. Sergantys vaisiai deformuojasi, būna neskanūs, netinkami maistui, juose išauga apkrėstos sėklos. Jei antraknozė pažeidžia stiebo apatinę dalį, augalas gali sunykti. Ligai plisti palankesnis drėgnas oras. Specialiai registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos Lietuvoje nėra.

Bakterinės ligos

Lauko agurkams daugiausia kenkia Pseudomonas syringae pv. lachrymans bakterijos, sukeliančios lapų kampuotąją dėmėtligę. Bakterijomis būna užkrėsta sėkla arba užkrato lieka augalų liekanose. Ant pažeistų skilčialapių, lapų atsiranda šviesiai žalsvų, smulkių (iki 0,5 cm skersmens), vandeningų dėmelių. Jos greitai plečiasi, pasidaro kampuotos, pilkšvos, vėliau paruduoja. Dėmių vietose lapalakštis gali ištrupėti. Ant stiebų, lapkočių ir vaisių atsiranda smulkių apskritų, įdumbančių dėmelių. Į jų paviršių gali išsiveržti drumzlini, lipnūs skysčio lašeliai su bakterijomis. Susirgę vaisiai augdami deformuojasi, praranda prekinę išvaizdą ir kokybę.

Bakterijos gali patekti į augalą per kenkėjo padarytus pažeidimus arba per natūralius įtrūkimus, įskilimus. Vegetacijos metu plinta per orą, vandenį (laistant) arba mechaniškai - skinant vaisius, prižiūrint augalus. Palankiausios sąlygos vystytis bakteriozei - didelė oro drėgmė, kai lapų paviršiuje ilgesnį laiką išlieka vandens lašeliai, ir 19-24 °C temperatūra. Aptikus pirmuosius ligos požymius (arba profilaktiškai, kai yra mechaninių augalų pažeidimų), rekomenduojama agurkus purkšti vario grupės fungicidais.

Virusai

Lauko agurkuose galima aptikti Cucumber mosaic cucumovirus, Cucumber green mottle mosaic tobamovirus, Melon necrotic spot carmovirus, Watermelon mosaic potyvirus, Zucchini yellow mosaic potyvirus virusų. Virusinių ligų požymiai įvairūs: tai mozaikos, lapų gelta, lapų ir vaisių deformacijos, augimo sutrikimas, chlorotinės ir nekrotinės dėmės ir kiti. Požymiai ir jų pasireiškimas labai priklauso nuo viruso padermės, aplinkos sąlygų, nuo augalo rūšies ir netgi nuo to, kokiu augimo tarpsniu augalas virusu buvo apkrėstas. Dažnai simptomai ne visai atitinka tikrąją diagnozę. Tiksliausiai virusinė infekcija nustatoma specialiais diagnostiniais metodais (pvz., testuojamų augalų užkrėtimas, ELISA testas ir kt.).

Kiekvienas virusas turi savą perdavimo būdą, tačiau visi virusai gali būti kontaktiniu būdu per užkrėstus įrankius, drabužius, rankas skinant vaisius, ligotiems augalams susilietus su sveikais, per ūglius ir skiepijant, transportuojant. Virusų plitimą galima sumažinti laikantis darbo higienos, augalų priežiūros darbus atliekant ta pačia kryptimi, tam tikromis eilėmis ir kaskart dezinfekuoti rankas bei įrankius. Ligotus augalus būtina šalinti ir sunaikinti, o pasibaigus vegetacijai, pašalinti ir sunaikinti augalų liekanas.

Pagrindiniai apsaugos principai

Visų ligų prevencija prasideda nuo agrotechninių, sanitarinių priemonių laikymosi ne tik daigyne, bet ir visos vegetacijos metu. Nenaudoti infekuotų daigų, užkrėsto dirvožemio (užkratas gali patekti su technika, įrankiais, daigais, sėkla). Gilus arimas ir 2-3 metų sėjomaina gerokai sumažina infekcijos lygį dirvoje. Rekomenduojama agurkus sodinti ant iškeltų lysvių, užtikrinant maksimalų vandens laidumą po kiekvieno laistymo.

Nelaistyti vandeniu iš atvirų telkinių, nes jame gali būti patogenų. Augalų tankio, drėgmės reguliavimas, įrengiant laistymo sistemą ir atsisakant laistymo iš viršaus, leidžia maksimaliai sumažinti tokių ligų, kaip netikrosios miltligės, bakterinės dėmėtligės, rauplių plitimo galimybes. Vengti didelės azoto trąšų koncentracijos, palaikyti dirvos pH 6,5-7,0. Baigus agurkams derėti, pašalinti visas augalų liekanas, kad neliktų žiemojančio užkrato.

Sėkla turi buti sveika, neužkrėsta, beicuota. Auginti fuzariozei, miltligei, netikrajai miltligei, rauplėms, virusams atsparias veisles ir hibridus. Tai padėtų išvengti ligų daromų nuostolių, juolab, kad registruotų augalų apsaugos produktų nėra daug. Šiuo metu lauko agurkų apsaugai leidžiami produktai Funguran OH 50 WP (vario hidroksidas), Infinito (propamokarbo hidrochloridas, fluopikolidas), Previcur 607 SL (propamokarbas) ir Topas 100 EC (penkonazolas), kurie skirti nuo netikrosios miltligės, lapų kampuotosios dėmėtligės ir miltligės. Candit (krezoksim metilas) leidžiamas šiltnamio agurkuose nuo miltligės.

Nors leidžiamų produktų ir nėra gausu, tačiau laikantis geros auginimo praktikos reikalavimų, įmanoma gauti derlių ir nenaudojant be saiko daug cheminių produktų. Įvertinant tai, kad agurkai dera greitai ir skinami vos ne kasdien, būtų sudėtinga išlaikyti būtiną karencijos laiką. Todėl fungicidus naudoti ligų prevencijai rekomenduojama daigyne ir lauke prieš pagrindinį derėjimą.

Jei fungicidai visgi būtini, reikia naudoti skirtingo poveikio bei veikliųjų medžiagų produktus, jų mišinius pakaitomis, kad patogenai neįgautų atsparumo vienai ar kitai veikliajai medžiagai. Sisteminių fungicidų nenaudoti daugiau kaip dvejus metus ar tris kartus per sezoną. Ekologiniuose ūkiuose naudojami biologiniai produktai ir botaniniai ekstraktai Biokal, Mimoten, Flama, Funres, Zytron bei kiti, kurie veikia kaip antioksidantai, stiprina augalų imunitetą, didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms ir kenkėjams. Jie galėtų būti naudojami kaip alternatyva cheminiams produktams purškimų sistemose.

Kadangi tiesiogiai virusus naikinančių produktų nėra, visos priemonės turėtų būti nukreiptos infekcijos prevencijai. Į šias priemones įeina virusinės infekcijos šaltinių šalinimas, virusų pernešėjų kontrolė ir naikinimas. Auginti genetiškai atsparias veisles bei hibridus (atsparumas žymimas simboliais Tm, TMV ir kt.). Daugelis agurkų ir melionų veislių yra atsparūs Cucumber mosaic cucumovirus. Dažnai agurkams kenkiantys virusai turi augalų-šeimininkų tarp piktžolių ir kitų augalų, todėl agurkų pasėlis turi būti švarus nuo piktžolių bei kitų nepageidaujamų augalų. Su kenkėjais, pernešančiais virusus, kovojama cheminėmis, biologinėmis ir fizinėmis priemonėmis, pvz., naudojami tinkleliai nuo vabzdžių, mulčiavimas plastiko plėvele. Viruso nešiotojai gali būti stebimi naudojant geltonąsias lipnias gaudykles.

E. Survilienė

Mano ūkis, 2012/07