03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/07
Kad javapjūtė būtų sklandi
  • L. Špokas
  • Mano ūkis

Grūdinių ir aliejinių augalų pasėlių plotai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, kasmet plečiasi. Sparčiausiai didėja rapsų ir kukurūzų plotas, nes biodegalų gamybai grūdai ir rapsų sėklos yra tinkamiausia žaliava. Dirbamos žemės plotas yra ribotas, todėl derliaus didinimas, jo nuėmimo ir laikymo nuostolių mažinimas yra vienas iš grūdų gamybos didinimo rezervų.

Lietuvoje šių metų javapjūtė bus labai įtempta. Gerai peržiemojo žieminiai rapsai ir javai. Todėl tikėtina, kad liepos viduryje teks pradėti pjauti žiemkenčius.

Grūdų kūlimo darbymetį labai apsunkina nepalankios rugpjūčio meteorologinės sąlygos. Kauno meteorologinės stoties duomenimis 2010 m. rugpjūtyje pasitaikė 15 lietingų dienų, per kurias iškrito 112,5 mm kritulių. Daugiausia kritulių (93,7 mm) iškrito pirmajame ir trečiajame dešimtadienyje. Praėjusį rugpjūtį iškrito net 152,4 mm kritulių, daugiausia (108,9 mm) pirmajame ir antrajame dešimtadienyje. Reali tikimybė, kad ir šių metų rugpjūčio mėnesį orai bus nepalankūs pjūčiai. Gerai būtų, jei kritulių kiekis neviršytų daugiamečio vidurkio - apie 80 mm.

Javapjūtės sėkmę lemia ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir kombainų paruošimas pjūčiai, kombainininkų kvalifikacija, sklandus grūdų vežėjų bei derliaus sandėlių darbas. Tam turi įtakos ir kombainų darbo kokybės kontrolė. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriama kombaino technologiniam procesui valdyti.

Variklis ir hidraulinė sistema

Pataisyti sugedusį variklį ir hidraulinę sistemą brangiai atsieina, todėl ir naujų, ir naudotų kombainų techninei priežiūrai reikia skirti vienodą dėmesį. Variklio alyva ir filtrai keičiami gamyklos nurodytu periodiškumu. Alyvą reikėtų pakeisti baigus javapjūtę, tada kartu su ja bus pašalintos ir nuosėdos. Tai nespėjus padaryti, žiemą dėl temperatūros svyravimų kinta alyvos sudėtis, nuosėdos padengia nejudamus paviršius. Prieš pjūtį užvedus variklį ir jam veikiant kintama apkrova, alyva plauna nuosėdas, jos cirkuliuoja tepimo sistemoje.

Naujuose kombainuose yra bendras darbinių dalių valdymo ir važiuoklės hidraulinės sistemos alyvos bakelis, todėl alyva keičiama abiejose sistemose. Anksčiau gamintuose mažesnio laidumo kombainuose yra atskiros hidraulinės sistemos. Darbinių dalių valdymo hidraulinėje sistemoje alyvos kasmet keisti nebūtina, jeigu jos spalva nepakitusi, nepastebima smulkių metalo dalelyčių ar vandens pėdsakų. Tačiau filtrą būtina pakeisti. Važiuoklės hidraulinėje sistemoje alyvą ir filtrą reikėtų keisti gamintojo nurodytu periodiškumu. Važiuoklės ir kituose reduktoriuose reguliariai reikia tikrinti alyvos lygį ir jos būklę. Serviso specialistas ir naudoto kombaino savininkas nusprendžia, kada būtina keisti alyvą.

Prieš javapjūtę patikrinama visų guolių būklė. Darbo metu dažniausiai tenka keisti šiaudų smulkintuvo, pavaros diržų įtempimo skriemulių ir kitų velenų guolius, kurių apkrova kintama ir kurie sukami dideliu dažniu. Jeigu sukant pavaras, guoliai nekaista, jie būna tik šiek tiek šilti, nesigirdi bildesio ar kitokio pobūdžio garsų, jų nereikia skubėti keisti. Kai kurios technika prekiaujančios įmonės specialiais prietaisais gali atlikti guolių būklės patikrą.

Ne mažiau svarbu laiku pakeisti susidėvėjusius pavaros diržus, grandines. Naudotų kombainų šeimininkai dažnai diržus keičia pigesniais arba net ne kombainams skirtais, todėl javapjūtės metu tenka gaišti laiką jiems įsigyti ir pakeisti. Ypatingą dėmesį reikia skirti nuožulniajam transporteriui, elevatoriams ir sraigėms. Susidėvėję diržai keičiami naujais. Kad nebūtų žalojami grūdai, tarp grūdų sraigių ir gaubto dugno turi būti apie 5 mm tarpas. Darbo metu sraigės vijos dyla, tarpas didėja ir sraigės našumas mažėja. Tai pastebima, nudilus grūdų iškrovimo iš bunkerio sraigių vijoms.

Pjaunamoji

Pjaunamosios plotis turi būti suderintas su variklio galia. Mažo laidumo kombainų 1 m pjaunamosios pločio turi tekti 40, vidutinio - 45, laidžių - 50 ir kombainų su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu - 55 AG. Pjaunamoji nupjautus javus ar rapsus turi tolygiai tiekti nuožulniajam transporteriui. Sklandus procesas labiausiai priklauso nuo ražienos aukščio, lenktuvų padėties ir sukimosi dažnio.

Ūkininkai jau pradeda suprasti, kad į kombainą reikia tiekti kuo mažiau šiaudų. Tad nuimant nesugulusius kviečius paliekama 200 mm, o miežius - 150 mm aukščio ražiena. Nustatėme, kad javapjūtės pradžioje žieminių kviečių Aron vidutinis šiaudų drėgnis be 100 mm aukščio ražienos siekė 30,4 proc. Padidinus ražienos aukštį iki 200 mm, į kombainą tiekiamų šiaudų vidutinis drėgnis sumažėjo iki 25,1 proc., o tiekiamų šiaudų masė net 28,2 proc. Kombaino variklio valandinės degalų sąnaudos sumažėjo 5,1 litrais.

Nuimant rapsus, dar svarbiau palikti aukštesnę ražieną, nes pažemėje stiebai yra stori, standūs ir drėgni. Nuimant žieminius rapsus, 200 mm aukščio ražiena sudarė 39,21 proc. visos stiebų masės, kurios drėgnis siekė 82,1 proc. Padidinus ražienos aukštį iki 300 mm, į kombainą buvo tiekiama 11,9 proc. mažiau rapsų stiebų masės, kurios vidutinis drėgnis siekė 70,6 procento.

Vokietijoje javai ir rapsai pjaunami paliekant labai aukštą ražieną. Ją susmulkina už kombaino pjaunamosios pritvirtintas ražienos smulkintuvas. Dabar aukšta ražiena nupurškiama cheminiu tirpalu, kuris ją mineralizuoja.

Pjovimo aparatas

Kombaino darbo metu pakeičiami sugadinti peiliukai. Jie turi skirtingą ašmenų dantukų skaičių. Javams pjauti naudojami peiliukai su vidutinio tankumo dantukais. Geriausi peiliukai, kurių plokštumos viduryje yra pailgos skylės, pro kurias prabyra žemės. Jie yra atsparesni smūginėms apkrovoms, bet brangesni už paprastus, nežinomo gamintojo peiliukus. Dalgio pavaros reduktoriuje periodiškai tikrinamas alyvos lygis. Pjaunamoji nuleidžiama žemyn tiek, kad tarp pjovimo aparato pirštų ir dirvos liktų apie 100 mm tarpas. Pro kontrolinę angą turi skverbtis alyva. Reduktoriaus viršuje yra alsuoklis, nuo jo nuvalomos dulkės. Jeigu dalgis buvo pakeistas, jo galvutė tvirtinama prie reduktoriaus svirties taip, kad, stumdant dalgį, galvutė tik truputį būtų kilnojama arba stumdoma pirmyn ir atgal.

Greičio mėgėjai nenoriai tvirtina stiebų kėliklius, tačiau tai reikėtų padaryti. Kėlikliai pradedami tvirtinti nuo dešiniojo pjaunamosios šono. Pirmasis kėliklis tvirtinamas ant penktojo piršto, kiti - ant kas ketvirtojo. Prie pjaunamosios dešiniojo šono pritvirtinto skirtuvo vidinis kreipiklis turi būti nukreiptas į pirmąjį stiebų kėliklį. Pjaunamosios kairėje pusėje tarp paskutiniojo stiebų kėliklio ir pjaunamosios šono turi būti tarpas, kad nupjauti javai nestrigtų.

Lenktuvai

Lenktuvai - tai virš pjovimo aparato ir sraigės esantis „kūlimo aparatas". Jį panaudoti tenka, kai javai arba rapsai aukšti ir sugulę arba paprastoje pjaunamojoje yra per mažas atstumas tarp pjovimo aparato ir pjaunamosios sraigės. Mūsų sąlygomis prie kombainų turi būti pritvirtinta Vario pjaunamoji, kad, stumdant pjovimo aparatą pirmyn ir atgal, nupjautų aukštų javų arba rapsų tik viršūnės siektų sraigės cilindrinę dalį. Tada sraigė tolygiai stums augalus nuožulniajam transporteriui.

Nuimant nesugulusius derlingus javus, lenktuvai pakeliami aukštyn tiek, kad pirštai nesiektų varpų arba jie smigtų tik į rapsų viršutinę dalį. Nustačius racionalų važiavimo greitį ir atstumą tarp pjovimo aparato ir sraigės, nupjautus javus arba rapsus sraigė tolygiai stums nuožulniajam transporteriui. Lenktuvų pirštai pasukami į kombaino pusę tik nuimant sugulusius javus. Jauni kombainininkai yra imlesni naujovėms, jie patys bando ieškoti racionalaus sprendimo. Tad retas kuris nuleidęs lenktuvus laužo ir kulia varpas, o ypač rapsų ankštaras.

Lenktuvus reikia sukti tokiu dažniu, kad susidarytų įspūdis lyg jie trauktų kombainą pirmyn. Tik nuimant sugulusius javus, juos tenka sukti dažniau, nors dalis varpų yra nušukuojama ir iškuliama. Kai lenktuvus suka hidraulinis variklis, greičiau galima pakeisti jų sukimosi dažnį ir suderinti su kombaino važiavimo greičiu. Tada keičiant važiavimo greitį kinta ir lenktuvų sukimosi dažnis. Taip išvengiama varpų nušukavimo. Nuimant labai aukštus rapsus ir paliekant žemą ražieną, lenktuvų kilnojimo hidrauliniai cilindrai nepakankamai pakelia lenktuvus aukštyn. Vienuose kombainuose galima pakeisti cilindrų tvirtinimo prie pjaunamosios šonų kronšteinų vietą, kituose - hidraulinių cilindrų stūmoklių kotų galuose esančių kompensatorių padėtį.

Sraigė

Kiekvieno kombainų gamintojo sraigės konstrukcija yra skirtinga. Kad ji nuolat stumtų nupjautus javus nuožulniajam transporteriui, kombainininkas turėtų nustatyti racionalų tarpą tarp sraigės vijų, pirštų galų ir pjaunamosios dugno. Reikėtų palikti kuo mažesnį tarpelį tarp sraigės vijų ir prie pjaunamosios vertikalios sienelės pritvirtinto kampučio stumdomos juostelės, o nuimant rapsus sumažinti sraigės sukimosi dažnį. Kiti veiksniai priskiriami prie sraigės priežiūros darbų.

Reikia vengti dažnai kilnoti sraigę, nes daugumoje kombainų jos padėties keitimo sistema nėra labai patikima. Nuimant javus, tarp sraigės vijų ir pjaunamosios dugno paliekamas 12-15 mm tarpas (X). Kuo platesnė pjaunamoji, tuo tarpas didesnis. Pjaunant rapsus, tarpą būtina padidinti bent iki 20-25 mm ir pakeisti pavaros žvaigždutę, kuri sumažina sraigės sukimosi dažnį. Tarp sraigės pirštų galų ir pjaunamosios dugno (Y) paliekamas apie 2 mm mažesnis tarpas, lyginant su tarpu (X) tarp sraigės vijų ir pjaunamosios dugno. Sraigė kilnojama abiejuose pjaunamosios šonuose sraigtais atlaisvinus fiksavimo varžtų veržles. Sraigtai sukami abiejose pjaunamosios pusėse pakaičiui, matuojant tarpą tarp sraigės vijų ir pjaunamosios dugno. Nustačius reikiamą tarpą, priveržiamos fiksavimo varžtų veržlės. Tada keičiama sraigės pirštų padėtis. Pjaunamosios dešinėje pusėje, atlaisvinus fiksavimo varžtų veržles, svirtelė pasukama reikiama kryptimi. Nustačius reikiamą tarpą, priveržiamos fiksavimo varžtų veržlės.

Prieš kuliant rapsus, reikia nuimti pjaunamosios sraigės vijų galus. Tai patartina padaryti ir pjaunant kvietrugius arba derlingus aukštastiebius kviečius, kad būtų tolygi kūlimo būgno spragilų apkrova.

Kai sraigė deformuota, dėl per didelio tarpo tarp sraigės vijų ir keičiamos padėties juostelės nuimant miežius arba lėtai važiuojant javai sukami apie sraigę. Juostelę reikia priartinti prie sraigės vijų. Sukant sraigę, vijos neturi liesti juostelės.

Nuožulnusis transporteris

Nuožulniajame transporteryje yra grandiklinis transporteris, kuris javus stumia link kūlimo aparato. Prieš grandiklinį transporterį gali būti būgnas su keičiamos padėties pirštais (pvz., kombainuose Acros, Fend) arba keli būgnai su mentelėmis (pvz., Torum). Po transporteriais yra aklinas dugnas, dalis jo gali būti pakeista sietu (pvz., New Holland). Kai stumiamuose javuose yra kliuvinys, automatinė valdymo sistema dugną pakreipia žemyn ir jis iškrenta ant dirvos (pvz., New Holland CR). Pakėlus nuožulnųjį transporterį dugnas uždaromas. Yra ir daugiau jo konstrukcinių skirtumų.

Grandiklinio transporterio įtempimas turi būti periodiškai tikrinamas. Jis įtempiamas pastumiant priekinį būgną. Abiejose transporterio korpuso pusėse yra spyruoklės, kurias įveržiant stumiamas transporterio priekinis būgnas. Kai spyruoklės ir liniuotės ilgiai sutampa, transporteris įtemptas pakankamai. Tačiau transporterio apatinės vijos neturi liesti dugno arba prie jo pritvirtintų išilginių juostų. Transporterio grandiklių stumiamas skirtingo storio javų sluoksnis kelia priekinį būgną aukštyn. Jį spaudžia žemyn abiejose pusėse esančios spyruoklės, kurių ilgį nurodo kombaino gamintojas. Kai kurių kombainų modelių nuožulnusis transporteris įtempiamas sraigtais pastumiant priekinį būgną tiek, kad grandikliai dar neliestų transporterio dugno. Grandiklių tvirtinimo varžtų įveržimas taip pat turi būti nuolat tikrinamas. Sukamas transporteris turi neskersuoti, sklandžiai veikti reversinė pavara.

Prieš javapjūtę reikia patikrinti, kaip veikia automatinė pjaunamosios dirvos nelygumų kopijavimo sistema, pjaunamosios pakėlimo ir nuleidimo galulaukėje mechanizmas, ražienos aukščio, lenktuvų padėties valdymo sistema. Patyręs kombainininkas tai atlieka pats, pradedantiesiems reikalinga technikos priežiūros specialistų pagalba.

Kūlimo aparatas

Tai svarbiausioji kombaino technologinio proceso sistema. Nuo jos veikimo priklauso klavišinių kratiklių, rotorinių šiaudų separatorių, valytuvo ir net šiaudų smulkintuvo darbo kokybiniai rodikliai. Prieš javapjūtę tikrinama, ar nepažeisti būgno spragilai, pobūgnio skersinės juostos, o svarbiausia - ar kompiuterio rodmenys atitinka esamus tarpus tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostų.

Labai laidžiuose kombainuose yra dviejų ar vieno būgno ašinis kūlimo-separavimo aparatas. Daugumoje kombainų įrengtas tangentinis kūlimo aparatas, kurį sudaro būgnas ir pobūgnis. Prieš ir už kūlimo aparato esantys įrengimai (masės greitintuvas, atmušimo būgnas, skersiniai arba išilginiai rotoriniai šiaudų separatoriai) yra papildomos priemonės jo laidumui padidinti arba iškultiems grūdams iš šiaudų atskirti.

Didesnės masės kūlimo būgnai yra laidesni, jie lėčiau reaguoja į kintamas apkrovas. Kombainuose Fend, Laverda tarp būgno spragilų yra pritvirtinti balastiniai svoriai (apie 116 kg), naujausiuose Claas kombainuose tarpai tarp kūlimo būgno spragilų uždengti masyviais dangalais. Visų kūlimo aparatų darbo kokybiniai rodikliai priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: tiekiamų javų srauto (kg s-1), būgno spragilų judėjimo greičio (m s-1)  ir tarpo tarp būgno ir pobūgnio (mm). Leistinas į vieno būgno tangentinį kūlimo aparatą tiekiamų javų srautas priklauso nuo būgno spragilų skaičiaus ir pločio bei lyginamosios spragilo ilgio metro apkrovos (0,75 kg (s m)-1. Aštuonių 1,3 m pločio spragilų kūlimo būgno laidumas siekia 7,8 kg s-1. Tiek javų tiekiama, kai kombainas su 6 m pločio pjaunamąja pjauna 6 t ha-1 derlingumo kviečius ir važiuoja 4 km val.-1 greičiu. Kad visi grūdai iš varpų būtų iškulti ir bent 90 proc. jų išbyrėtų pro pobūgnį, būgno sukimosi dažnis turi siekti 950-850 min.-1 Javapjūtės pradžioje arba po gausaus lietaus būgną gali tekti sukti dar greičiau. Nuimant sausus javus (grūdų drėgnis <14 proc.), būgno sukimosi dažnį reikia sumažinti, kad spragilai netrupintų šiaudų.

Didinant kūlimo būgno sukimosi dažnį, didėja jo laidumas, grūdų separacija pro pobūgnį, sužalojama daugiau grūdų ir šiaudai labiau trupinami.

Pobūgnis sumažina javų slinkimo greitį ir leidžia iškultiems iš varpų grūdams pro jį prabirti. Tai švelni priemonė kūlimo procesui keisti. Pranašesni yra vienbūgniai kūlimo aparatai, kuriuose pobūgnis kilnojamas dviem svirtimis (pvz., Deutz Fahr, Claas Dominator). Tada pobūgnio pradžioje tarp skersinių juostų ir būgno spragilų galima nustatyti didesnius tarpus negu gale. Taip keičiant tarpus mažiau sutrupinama šiaudų ir sužalojama grūdų. Nuimant sausus javus, tarpų skirtumą galima dar padidinti. Dalis kombainų gamintojų rekomenduoja nustatyti pobūgnio pradžioje ir gale vienodą tarpą. Taip padidinamas kūlimo aparato laidumas, tačiau labiau trupinami šiaudai ir žalojami grūdai. Kai javai sausi ir tarpas tarp būgno ir pobūgnio yra didesnis kaip 13 mm, grūdų sužalojimas nesumažėja, nes kuliami javai pobūgnio paviršiumi slenka lėčiau.

Tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostų reikia nustatyti racionalų tarpą (gamintojo ir mokslininkų rekomenduojamą) ir pasikeitus darbo sąlygoms keisti mažose ribose.

Dviejų spragilinių būgnų kūlimo aparatas įrengtas kombaine Jenisej 1200 HM. Kombainas skirtas javams nuimti labai nepalankiomis sąlygomis. Du kūlimo būgnai yra ir kombainuose Claas Lexion ir Sampo Rosenlew Comia C8. Pirmasis būgnas (vadinamasis masės greitintuvas) išlygina nuožulniojo transporterio stumiamą javų srautą, padidina jo slinkimo greitį, iš varpų iškulia apie 20 proc. grūdų. Į pagrindinį kūlimo aparatą patenka plonesnis javų sluoksnis, todėl į jį galima tiekti daugiau javų arba sumažinti kūlimo būgno sukimosi dažnį ir šiek tiek padidinti tarpą tarp būgno ir pobūgnio.

Nuimant miežius, į bunkerį byra dalis grūdų su akuotais. Visi kombainų gamintojai akuotams nulaužyti rekomenduoja pridengti dalį pagrindinio pobūgnio (sumažinti separacijos plotą) arba jo pradžioje tarp pirmų skersinių juostų pritvirtinti kaip būgno spragilai rievėtas juostas ar net skersinę juostą. Visos priemonės geros, bet jos mažina kūlimo aparato ir valytuvo laidumą (nuokulose daugiau šiaudgalių). Pirmiausia reikėtų pabandyti sumažinti tarpą tarp būgno ir pobūgnio ir padidinti būgno sukimosi dažnį. Jei tai nepadeda, pobūgnio pradžioje reikėtų pritvirtinti dvi rievėtas juostas, tada pridengti pobūgnį vienu dangalu, paskui antru ir tik galiausiai tvirtinti kitus rekomenduojamus įtaisus, kurie dar labiau trupina šiaudus ir žaloja grūdus. Nuimant kvietrugius, į bunkerį byra daug varpagalių. Jų kiekis priklauso nuo javų drėgnio, tiekiamo jų srauto ir kūlimo aparato bei valytuvo technologinių parametrų. Ne visada pavyksta sumažinti varpagalių kiekį bunkeryje neviršijus grūdų leistinųjų kokybinių rodiklių. Varpagalius sandėlyje turi pašalinti valomoji mašina.

Nuimant rapsus, sumažinamas kūlimo būgno sukimosi dažnis, padidinamas tarpas tarp būgno ir pobūgnio. Jei paliekama žema ražiena, tenka didinti būgno sukimosi dažnį, jei ražiena aukšta - važiavimo greitį, kad visą laiką į valytuvą būtų tiekiamas pastovus nuokulų srautas.

Šiaudų separatoriai

Šiaudų separatoriai - tai klavišiniai kratikliai, skersiniai ir vienas arba du ašiniai rotoriniai. Klavišiniai kratikliai yra mažo, vidutinio ir laidžiuose kombainuose. Darbo metu periodiškai tikrinama pavaros diržo įtempimas, klavišų dangalų švarumas ir užlaidos padėtis. Nuimant drėgnus javus, ji pakeliama aukštyn, o sausus - nuleidžiama žemyn. Laidžiuose kombainuose virš klavišų yra rotorinis-pirštinis šiaudų purentuvas. Pirštų padėtis keičiama. Kai javai drėgni, pirštai iš būgno gali būti labiausiai išsikišę. Tada jie intensyviausiai purena šiaudus. Jeigu javuose yra kibiojo lipiko arba vijoklinio pelėvirkščio, kad jie neapsivyniotų apie būgną, iš būgno gali būti išlindę tik pirštų galai arba jie sutapti su būgno paviršiumi. Aplink būgną ar pirštus apsivyniojusius šiaudus reikia periodiškai pašalinti.

Kombainų gamintojai rekomenduoja klavišų viduryje pritvirtinti dantytas juostas, kad jos intensyviau stumtų nevisiškai sumaigytus rapsų stiebus šiaudų smulkintuvo link. Tvirtinimo vietos ir tvarka nurodyta kombaino instrukcijoje. Dviejų klavišų galuose yra pritvirtinti jutikliai. Jų ir klavišų dugnų paviršių reikia reguliariai nuvalyti, ypač po rapsų nuėmimo. Be to, klavišų galuose būna pritvirtinti pirštiniai ardeliai, o po jais keičiamos padėties loveliai grūdams surinkti. Tarp ardelių užstrigusius šiaudgalius reikia pašalinti.

Kombainuose New Holland, Deutz Fahr, Laverda, John Deere už kūlimo aparato įrengti vienas ar keli rotoriniai šiaudų separatoriai. Tokie kombainai yra laidesni už kombainus su klavišiniais kratikliais. Juose yra keičiamas rotorių sukimosi dažnis, tarpas tarp rotoriaus mentelių ir pobūgnio.

Kad rotorius netrupintų sausų šiaudų, turi būti keičiama pobūgnio padėtis. Kuliamojoje kiekvienas rotorius yra tarsi kūlimo aparatas, kuris trupina šiaudus. Todėl svarbu į kombainą tiekti racionalų ir nepertraukiamą javų srautą. Periodiškai reikia pašalinti pobūgnyje užstrigusius šiaudgalius. Nepamiršti, kad nuimant rapsus sumažinamas rotoriaus sukimosi dažnis ir padidinamas tarpas tarp rotoriaus ir pobūgnio arba pobūgnis pastatomas virš rotoriaus.

Labai laidžiuose hibridiniuose kombainuose (pvz., Claas Lexion, John Deere, Massey Ferguson) vietoj klavišinių kratiklių yra du ašiniai rotoriniai šiaudų separatoriai. Skiriasi rotorių matmenys, skersmuo, gaubtų skaičius ir kiti konstrukciniai sprendimai. Darbo metu galima keisti rotorių sukimosi dažnį, virš rotorių esančių kreipiamųjų juostų padėtį ir šiaudų slinkimo greitį. Nuimant rapsus, sėklažoles pridengiama rotorių priekinė dalis dviem dangalais. Jų pavara hidraulinė, valdoma iš kabinos (pvz., Claas). Tarp rotorių yra grūdų nuostolių jutiklis, kurio paviršių periodiškai reikia nuvalyti.

Valytuvas

Nuo jo veikimo priklauso valymo grūdų nuostoliai, priemaišų dalis grūduose, perkūlimui grąžinamų grūdų kiekis. Valytuvai yra labai skirtingos konstrukcijos. Laidžiausi valytuvai gali būti trijų sietų, dviejų kaskadų su tiesiasraučiu arba sekciniais ventiliatoriais. Mažo laidumo kombainų valytuvuose įrengti du žvyniniai sietai ir vienas išcentrinis mentinis ventiliatorius.

Darbo metu kratomosios lentos paviršius turi būti švarus. Nuimant rapsus jį tenka valyti dažniau. Jeigu vietoj kratomosios lentos įrengtos sraigės, periodiškai valomi sraigių dugnai. Mažo ir vidutinio laidumo kombainuose tarp viršutiniojo sieto žvynų nustatomi 10-12 mm tarpeliai. Labai laidžiuose kombainuose ant valytuvo patenka daugiau javų nuokulų, todėl tarpai tarp sieto žvynų padidinami iki 15 mm ir ventiliatoriaus arba sekcinių ventiliatorių sukimosi dažnis padidinamas tiek, kad nesumažėtų oro srovelių greitis tarpžvyniuose. Tikrinama, ar su pelais neišpučiami grūdai, ar bunkeryje grūduose nepadaugėjo priemaišų. Tarp apatinio sieto žvynų paliekami 6-9 mm tarpeliai. Juos sumažinus, į bunkerį birs švaresni grūdai, bet nuo apatinio sieto bus nupūsta daugiau grūdų į varpų sraigę. Daugiau grūdų bus sužalojama. Nuimant rapsus, abiejuose sietuose sumažinami tarpai tarp žvynų ir ventiliatoriaus sukimosi dažnis (nurodo kombaino gamintojas). Dažnai tikrinant valytuvo veikimą, valymo grūdų nuostolius galima sumažinti iki leistinosios 0,5 proc. ribos. Tiksliau grūdų nuostolius gali nustatyti specialistas, kai šiaudai klojami į pradalges. Tik po to galima tikslinti kompiuterio rodmenis.

Lietuvos sąlygomis reikėtų naudoti plokštelinius sietus, kurie yra laidesni. Tokie sietai įrengti kombainų Laverda valytuve. Be to, nuimant rapsus vertėtų apatinį žvyninį sietą pakeisti plokščiu sietu su 4,5 arba 7 mm skersmens apvaliomis skylutėmis. Darbui kalvotuose laukuose reikėtų rinktis kombainus, kuriuose valytuvas pakreipiamas skersine kryptimi tiek, kad kratomoji lenta ir sietai liktų horizontalūs. Kituose kombainuose (pvz., Claas, New Holland), priklausomai nuo valytuvo skersinio pasvirimo, keičiama sietų švytavimo kryptis ir eiga.

Šiaudų smulkintuvas

Šiaudų susmulkinimo kokybė priklauso nuo rotoriaus sukimosi dažnio, peilių skaičiaus, atraminės plokštelės, priešpeilių ir dugno padėties.

Darbo metu reikia periodiškai patikslinti atraminės plokštelės padėtį. Tarp plokštelės briaunos ir ištiestų rotoriaus spindulio kryptimi peilių galų turi būti 5 mm tarpas. Mažesnį tarpą palikti pavojinga, nes rotorius šiek tiek švytuoja. Kai tarpas didesnis, stringa smulkinami šiaudai ir didėja galios sąnaudos. Tarpas keičiamas taip: atlaisvinus plokštelės tvirtinimo varžtus, ji pastumiama reikiama kryptimi. Varžtai turi būti gerai priveržti. Kai plokštelės briauna nudyla, ji pakeičiama nauja. Ne visuose šiaudų smulkintuvuose yra atraminė plokštelė.

Šiaudų susmulkinimas labiausiai priklauso nuo priešpeilių padėties. Kuo daugiau jie pasukti rodyklės A kryptimi, tuo smulkesnis pjaustinys. Šiaudų smulkinimui reikia daugiau galios, todėl javapjūtės pabaigoje, kai šiaudai trapūs, priešpeilius reikia pasukti laikrodžio rodyklės kryptimi (padėtis B). Nudilus priešpeilių ašmenims, jie apverčiami. Šiaudai susmulkinami dar trumpesnėmis dalelėmis, kai dugnas yra nuleistas žemyn (padėtis D).

Nuimant rapsus, reikėtų sumažinti rotoriaus sukimosi dažnį, peilių skaičių, priešpeilius pasukti rodyklės B kryptimi, o dugną pakelti aukštyn. Jo paviršius turi būti lygus. Jeigu rapsai pjaunami paliekant trumpą ražieną, jų stiebai kaupiasi virš smulkintuvo rotoriaus. Tada tenka didinti rotoriaus sukimosi dažnį ir net grąžinti visus peilius.

Nuimant javus, rotoriaus sukimosi dažnis siekia apie 3 500 min.-1, o rapsus - sukimosi dažnį galima sumažinti perkeliant pavaros diržą ant kito skersmens skriemulių. Klojant šiaudus į pradalges, smulkintuvo pavara išjungiama atlaisvinus pavaros diržo įtempimą ir jį perkeliant ant laisvos eigos skriemulio arba ji atjungiama hidrauline pavara valdoma sankaba. Kombaino variklis smulkintuvui sukti per valandą suvartoja 5-8 l degalų. Jų sąnaudos išauga, kai nudyla lygūs peiliukų ašmenys.

Šiaudus ražienoje paskleidžia kreipikliai ir smulkintuvo peilių sudarytas oro srautas. Jis būna stipresnis, kai dalis peilių yra su mentele. Kiekvieno kreipiklio ar jų grupės padėtį galima keisti rankiniu būdu ar iš kabinos elektromechanine pavara. Šiaudų pjaustinio sklaidos plotis priklauso ir nuo skleistuvo pasvirimo kampo. Dar tolygiau šiaudų pjaustinį ražienoje paskleidžia pirštiniai rotoriai ir švytuojančios kreipiamosios.

Pelus ražienoje paskleidžia du diskiniai arba rotoriniai skleistuvai. Pelai gali būti supūsti į smulkintuvą ir kartu su šiaudų pjaustiniu paskleisti ražienoje. Skleistuvų pavara hidraulinė. Skleistuvų sukimosi dažnį ir pelų paskleidimo plotį galima keisti.

Kombainų technologinėse linijose yra sraigės, elevatoriai, grūdų bunkeris, kurių veikimą taip pat reikia stebėti. Labai svarbu laiku patepti guolius ir slystančius paviršius, griežtai laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Kombainams su ašiniu kūlimo-separavimo aparatu, kurių šalyje dar nedaug, technologinio proceso priežiūrai reikia skirti dar didesnį dėmesį, nes jis tampriau susietas su javų savybėmis, biometriniais rodikliais ir ypač su drėgnio pokyčiais. Esant palankioms javapjūtei sąlygoms, kombainai su ašiniu kūlimo-separavimo aparatu yra trečdaliu našesni už kombainus su tangentiniu kūlimo būgnu ir klavišiniais kratikliais, tačiau jų variklio galia apie 100 AG didesnė. Jų laidumo galimybes reikia išnaudoti, nes ateityje išlaidos degalams sudarys vis didesnę derliaus nuėmimo išlaidų dalį.

L. Špokas

Mano ūkis, 2012/07