Nepriklausomai nuo transportavimo trukmės ir atstumų, gyvulių pervežimas sukelia gyvūnams nemažai streso. Deja, transportuojant gyvulius neišvengiama gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir nuostolių.

Vasarą tinkamomis sąlygomis pervežti gyvulius sudėtinga dėl aukštos oro temperatūros, padidėjusio organizmo vandens poreikio ir perkaitimo grėsmės. Todėl šiltuoju metų laiku būtina griežta gyvulių pervežimų kontrolė: gyvulių skaičius neturi viršyti teisės aktais reglamentuojamų normų, ilgos kelionės metu jiems turi būti suteikiama galimybė pailsėti ir atsigerti. Mechanine ventiliacija transporto priemonės viduje palaikoma optimali temperatūra, kuri neturėtų viršyti 30 oC.

Reikalavimai transporto priemonėms

Atsakomybė už vežamus gyvulius tenka ne tik transporto priemonės  vairuotojui, bet ir visiems su gyvulių gabenimu susijusiems asmenims. Gyvulių vežėjai privalo išklausyti specialius kursus ir turėti tai liudijantį sertifikatą. Kiekviena gyvuliams vežti naudojama transporto priemonė turi būti saugi ir pritaikyta, t. y. gyvulių pervežimo kėbulas turi būti  apsaugotas nuo saulės ir kritulių, ventiliacijos sistema jame turi gerai vėdinti, o grindys turi būti neslidžios.

Viduje turi būti įrengtos kilnojamos pertvaros gyvuliams į grupes pagal rūšis ir amžių suskirstyti. Šoninės sienelės turi būti be aštrių įsikišimų ar briaunų, kad kelionėje gyvuliai nesusižalotų. Dubens kaulų aukštyje sumontavus minkštas apsaugas paprastai išvengiama sumušimų ir mėlynių. Grindyse negali likti plyšių, kuriuose galėtų įstrigti gyvulių galūnės, o pakratų sluoksnis ant jų sugers mėšlą.

Vežant kiaules, veršelius ir arklius transporto rampos nuolydis neturi viršyti 20o. Gabenant avis, ožkas, suaugusius galvijus rampos nuolydis neturi viršyti 26o34'. Jei transporto rampos nuolydis didesnis kaip 10o, būtina įrengti lentjuostes. Sunkvežimiuose, kuriais gabenami gyvuliai ilgais maršrutais (t. y. ilgiau kaip 8 valandas), turi būti sumontuota GPS įranga, kuria būtų galima kontroliuoti transportavimo maršrutą ir privalomojo poilsio laiką.

Optimalus gyvulių skaičius

Gyvulių pervežimo atstumai priklauso nuo oro sąlygų, gyvūno fiziologinės būklės, amžiaus ir pan. Jei įmanoma, kelionė planuojama kuo trumpesnė ir be sustojimų. Ypač neramios  pertraukų metu tampa kiaulės.

Galvijai transportuojami atitinkamomis transporto priemonėmis, kuriose sukurtas jiems tinkamas mikroklimatas. Jei kelionė yra ilga, gyvuliams turi būti tiekiamas vanduo ir kas 8 valandas tikrinama bendra jų būklė. Suaugę galvijai neturėtų būti transportuojami ilgiau kaip 29 valandas. Po to jiems būtinas 24 valandų poilsis, kuomet jie girdomi ir šeriami.

Jei veršeliai, ėriukai kelyje neužtrunka ilgiau kaip 9 val., pertraukos trukmė poilsiui turi būti apie 1 val. Jei jaunikliai vežami ilgiau kaip 9 val., kas 24 val. būtina daryti pertraukas, gyvuliai turi būti išvaromi iš priekabų, pašeriami ir pagirdomi.

Didžiausi leistini pervežimų atstumai

Gyvulio rūšis

Vienos dienos kelionė

Ilgesnė kaip vienos dienos kelionė

Pirmoji diena

Kitos dienos

Galvijai

30 km

24 km

22 km

Avys, ožkos

24 km

24 km

16 km

Europos Sąjungoje galiojantys norminiai aktai leidžia kiaules transportuoti visą parą. Sustojimo vietose jos šeriamos kas 24 valandas, o poilsio pertrauka trunka 6 valandas. Pervežimo metu kiaulės turi turėti galimybę atsigerti vandens. Paršeliai transportuojami ne ilgiau kaip 9 valandas ir paskui turi 1 valandą ilsėtis. Jų transportavimas neturi trukti ilgiau kaip 18 valandų.

ES direktyvos numato maksimalų pakrovimo tankumą, priklausomai nuo transporto rūšies ir vidutinio gyvulių svorio.

Apytikslis plotas gyvuliui transporto priemonėje (pagal FAO rekomendacijas)

Gyvulio rūšis

Grindų plotas gyvuliui, m2

Suaugę galvijai

1,0-1,4

Veršeliai

0,3

Paršeliai

0,3

Penimos kiaulės

0,4

Paršavedės, kuilai

0,8

Avys, ožkos

0,4

Atsargumo priemonės

Netinkamas gyvulių pakrovimas ir iškrovimas, pervežimas nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų, turi tiesioginės neigiamos įtakos galutinio produkto kokybei ir pelnui. Pervežimo metu gyvulių sveikata dažniausiai sutrinka dėl streso (PSE ir DFD sindromų), kraujosruvų ir sumušimų, uždusimo, širdies nepakankamumo, šilumos smūgio, atrajotojų timpanijos, dėl konkurencinių kovų patiriamų sužalojimų, dehidratacijos, išsekimo ir traumų.

Sumažinti streso ir sužalojimų riziką galima visiškai paprastomis priemonėmis. Pirmiausia, gyvulių pakrovimo į transporto priemones planas turėtų būti aptartas iš anksto. Atsižvelgiant  į pervežamų gyvūnų skaičių ir dydį, reikia tinkamai paskirstyti pakrovimo svorį. Gyvuliai bus apsaugoti nuo streso, jei pakrovimo metu bus susilaikyta nuo fizinės prievartos, triukšmo. Kovų dėl hierarchijos sumažėja, galvijus sugrupavus 24 val. iki transportavimo.

Nerekomenduojama kartu vežti skirtingų rūšių gyvulių ar nuragintų galvijų su raguotais, taip pat sergančių gyvulių. Paprastai gyvūnus pašėrus ir pagirdžius, jie tampa ramesni. Tačiau kiaulių šerti prieš pervežimą griežtai nerekomenduojama. Dėl fermentinių procesų skrandyje susikaupus dujoms, padidėja spaudimas krūtinės ląstai ir vystosi širdies nepakankamumas.

Sužeistų, sergančių gyvulių, kurie nepajėgia savarankiškai judėti, vežti negalima. Nerekomenduojama transportuoti patelių paskutiniaisiais vaikingumo mėnesiais arba nepraėjus 48 val. po jauniklio atsivedimo. Jaunikliai gali būti gabenami tik visiškai užgijus bambagyslei.

Perkaitimo požymiai

Gyvuliai perkaista blogai ventiliuojamose patalpose, padidėjus oro temperatūrai ir drėgmės koncentracijai. Ypač jautrios kiaulės. Šilumos smūgis gyvuliams gali pasireikšti dvejopai: jie atrodo nusilpę, eidami svyruoja arba atvirkščiai - būna susijaudinę, neramūs. Padažnėja pulsas ir kvėpavimas, staiga pakyla kūno temperatūra ir gyvuliai prakaituoja. Jei laiku nesuteikiama pagalba, gyvūnas gali nugaišti. Ištikus šilumos smūgiui, gyvuliui reikia suteikti ramybę, persvesti į pavėsį, pagirdyti, ant galvos rekomenduojama dėti šaltus kompresus. Apie sutrikusią sveikatos būklę informuojamas veterinarijos gydytojas. Pašalinus priežastį ir gydant, gyvulio sąmonė, pulsas, kvėpavimas susitvarko per 2-3 valandas, tačiau bendras silpnumas gali išlikti kelias dienas.

Prasidėjus vasaros karščiams, vežėjai iš anksto turėtų numatyti visus įmanomus būdus, kaip apsaugoti gyvulius nuo galimo perkaitimo. Transporto priemonėse turėtų būtų įrengta efektyviai veikianti ventiliacijos sistema, o gyvulių skaičius neviršyti leistinų normų. Gyvulius geriau pervežti anksti ryte ar vėlai vakare, kai oro temperatūra nukrinta. Jeigu yra galimybė, per karščius gyvūnų geriau nevežti. Gyvuliai turi turėti galimybę atsigerti arba jie turi būti reguliariai girdomi pertraukų metu. Gyvūnų vežėjai privalo pasirūpinti, kad gyvuliai nebūtų palikti saulės kaitroje. Geriausia, kad  transporto priemonės būtinoms pervežimo pertraukoms sustotų pavėsyje, medžių paunksnėje ar kitoje nuo tiesioginės saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

J. Ramanauskienė

Mano ūkis, 2012/07