23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/07
Dirvožemio problemos mokslininkų akimis
  • G. Kemežienė
  • Mano ūkis

Augalininkystės technologijoms intensyvėjant ir grūdinių kultūrų bei rapsų plotams sparčiai didėjant vis aktualesni tampa dirvožemio derlingumo išsaugojimo ir didinimo klausimai. Priemonės ir būdai dirvožemio derlingumui, gyvybingumui išsaugoti bei didinti vakar pristatyti ir tradicinėje, jau šešioliktąjį birželį vykstančioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara".

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai įsitikinę, kad skubiai būtina imti ryžtingų veiksmų ir sustabdyti dirvožemio degradaciją. „Visų pirma, dirvožemio derlingumas mažėja, nes paprastai ūkininkai, siekdami didesnio pelno, renkasi auginti keturias pagrindines kultūras (žieminius ir vasarinius rapsus bei kviečius), ne visada laikydamiesi sėjomainos ir augalų rotacijos rekomendacijų", - sakė Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička.

Sėjomainos problemai spręsti Žemdirbystės katedros vedėja Darija Jodaugienė pasiūlė išnaudoti tarpinio pasėlio, pvz., baltųjų garstyčių, teikiamą naudą.

Puiki alternatyva dirvožemiui gerinti - ir daugiamečių žolių auginimas. Javų plotams didėjant, ir gyvuliams ūkiuose mažėjant daugiametės žolės žemės ūkio naudmenų struktūroje užima vis mažesnę dalį. Nors daugiametės žolės didina dirvožemio derlingumą, tačiau, Statistikos departamento duomenimis, jos sudaro tik 27 proc. naudmenų. Pasak mokslininko Evaldo Klimo, ypač svarbi ir apsauginė daugiamečių žolių funkcija vėjo ir vandens eroduojamuose dirvožemiuose.

Dirvožemio struktūrai ir humuso kiekiui įtaką daro ir žemės dirbimo būdas. Tai patvirtino ir 20 metų Bandymų stotyje vykdomi tyrimai, kurie tradiciniam arimui nėra itin palankūs. „Atsisakius kasmetinio gilaus arimo, pakito dirvožemio fizikinės savybės, pagerėjo jo struktūra, atsirado dirvoje daugiau sliekų", - minimalaus žemės dirbimo reikšmę dirvožemio derlingumui pabrėžė dr. Kęstutis Romaneckas. Tačiau jis pridūrė, kad ekologiniame ūkyje be arimo apsieiti beveik neįmanoma, nes, jo žodžiais, tarp arimo ir glifosatų galima dėti lygybės ženklą. Mokslininkas taip pat nerekomendavo ypač susižavėti ir tiesioginės sėjos į ražieną technologija, nes taikant šią sistemą, tenka naudoti gerokai daugiau cheminių preparatų.

Technikai modernėjant, mašinų darbiniams pločiams didėjant vis labiau suslegiama dirva laukuose. Mokslininkų siūlymu, vienas iš būdų jos struktūrai atkurti - biologiniai preparatai, skatinantys ir intensyvinantys mikrobiologinius procesus dirvožemyje. R. Veličkos pastebėjimu, šių preparatų, tiriamų ne vienus metus, veiksmingumas universiteto laukuose šiemet ypač pasiteisino - prieš sėją išpurkštas biologinis preparatas padėjo išvengti nuostolių cukrinių runkelių lauke: iš pasėtų 90 tūkst. sėklų sudygo apie 75 tūkst. augalų, nors laukas buvo stipriai užplaktas škvalo. „Žemė atrodė kaip šokoladas - iš viršaus kieta, o viduje korėta", - prisiminė R. Velička.

Augalininkystės specialistus sukviečiančios „Žemdirbio vasaros" tematika kasmet kinta. Kitų metų akcentas - tiksliojo ūkininkavimo technologijos ir galimybės.

G. Kemežienė

Mano ūkis, 2012/07