23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/06
Žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos derinys
  • E. Šarauskis, L. Masilionytė
  • Mano ūkis

Mažinant  žemės dirbimo intensyvumą, mažinamas technologinių operacijų ir važinėjimų po dirvą skaičius, taupomas žemdirbių darbo laikas ir nuolat brangstantys energijos ištekliai. Taip pat mažinama neigiama įtaka dirvožemio degradacijai, tausojama aplinka. Striptill - tai neariamosios žemdirbystės technologija, derinanti tiesioginės sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų privalumus.

Tradicinis žemės dirbimas, kai giliai ariama plūgu ir dirva sėjai ruošiama pasyviųjų arba aktyviųjų darbinių dalių kultivatoriais, lėkštiniais padargais arba kombinuotais agregatais, pasaulyje tampa vis mažiau populiarus. Kad ir ką teigtų tradicinių žemės dirbimo technologijų propaguotojai, plūgų gamintojai ir pardavėjai, pasaulinės tendencijos yra labai aiškios: neariamų dirvų plotai kasmet padidėja vidutiniškai 6 mln. ha. Prieš du ar tris dešimtmečius, neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Pastaruoju metu vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Nors tikslios statistikos ir nėra, tačiau važiuojant per Lietuvą, diskutuojant su žemdirbiais, ypač turinčiais didesnius ūkius, galima daryti išvadą, kad neariamosios žemės dirbimo technologijos vis populiarėja. Vieni žemdirbiai taiko neariamąsias gilaus, kiti - seklaus, treti - kombinuotas žemės dirbimo technologijas, ketvirti - sėja tiesiai į ražieną.

Neariamųjų žemės dirbimo technologijų tendencijas labai gerai atspindi pasaulinės žemės ūkio technikos parodos. Praėjusioje parodoje „Agritechnica" ekspozicijų plotai, skirti neariamosios žemės dirbimo ir sėjos į minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas technikai pristatyti, gerokai padidėjo.

Skirtingų žemdirbystės technologijų privalumai ir trūkumai

Pagrindiniai ištisinio tradicinio gilaus bei seklaus žemės dirbimo, kai įdirbamas visas dirvos plotas, privalumai yra šie: · mechaninėmis priemonėmis sunaikinamos piktžolės, kai kurie augalų ligų ir kenkėjų pradai; · į dirvą įterpiama velėna, ražiena, kitos augalų liekanos; · keičiami dirvos drėgmės, oro, šilumos ir mikrobiologiniai procesai; · išlyginamas dirvos paviršius arba suformuojamas jo mikroreljefas; · paruošiama dirva sėjai; · atstatomos nesukultūrintų žemių savybės ir kiti. Tačiau vertinant poveikiu dirvai ir aplinkai bei energiniais ir ekonominiais aspektais, ištisinis, ypač tradicinis, žemės dirbimas yra imlus energijai, brangus, gana žalingas dirvai ir aplinkai. Ilgalaikiais tyrimais nustatyta, kad nuolatinis gilus arimas neigiamai veikia humusą, nes giliai vartant dirvos sluoksnius pagerėja aeracija, dėl to humusas intensyviau skaidosi, mažėja jo kiekis.

Suarto lauko paviršiuje lieka mažiau kaip 5 proc. augalų biomasės liekanų. Iš dirvožemio sparčiau garuoja drėgmė, sumažėja sliekų populiacija. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, veikiant vandens ar vėjo erozijai, mažėja dirvožemio našumas. Taip pat slegiamas gilesnis dirvožemio sluoksnis, dėl to mažėja vandens infiltracija, šaknims sunkiau įsiskverbti gilyn, sumažėja organinių medžiagų dalis dirvožemyje, o dėl organinių medžiagų oksidacijos padidėja šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisija į aplinką.

Visiška priešingybė tradicinei ištisinio žemės dirbimo sistemai yra neariamasis minimalus žemės dirbimas ir tiesioginė sėja. Šios žemdirbystės technologijos turi daug pranašumų, nes tausoja dirvą ir aplinką, taupo darbo laiką ir energijos išteklius. Šios žemės dirbimo technologijos naudojamos dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės iš jų - mažesnė įtaka dirvos erozijai, mažesnės degalų ir darbo laiko sąnaudos, galima sparčiau paruošti dirvą ir pasėti, reikia mažiau traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų.

Be privalumų tiesioginė sėja turi ir nemažai trūkumų. Vienas iš pagrindinių šios technologijos trūkumų yra tas, kad neįdirbant dirvos prieš sėją, augalų biomasės derliaus liekanos lieka dirvos paviršiuje ir trukdo tiesioginės sėjos noragėliams įsmigti reikiamu gyliu, kad tinkamai įterptų augalų sėklas.

Kadangi nėra nė vienos technologijos, kuri neturėtų trūkumų, ieškoma naujų žemės dirbimo būdų, modeliuojamos įvairios skirtingo intensyvumo žemdirbystės technologijos. Siekiama rasti optimalių variantų, kurie išsaugotų bei sujungtų ištisinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos privalumus. Ieškoti racionalesnių žemės dirbimo būdų verčia ir ekonominės sąlygos, nes tradiciniam žemės dirbimui, t. y. giliam arimui, reikia didelių degalų sąnaudų, kurios ne visuomet sugrįžta realizavus produkciją.

Pastaraisiais metais ypač aktyviai pradėtos tirti juostinio žemės dirbimo technologijos (angl. striptill), kurios įgyja vis didesnį pripažinimą. Panaudojant striptill technologijų teigiamas puses, galima išspręsti nemažai inžinerinių, agronominių, ekonominių ir aplinkosauginių problemų.

Striptill technologija

Striptill yra viena iš neariamųjų žemės dirbimo technologijų, kombinuojanti ištisinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos sistemų teigiamus elementus. Ši žemdirbystės sistema Europoje dar naujovė, nors pasaulyje ja jau domimasi seniai. Striptill susiformavo iš tiesioginės sėjos technologijos, bandant išspręsti pagrindines jos problemas: kaip pašalinti augalų liekanas, kad jos netrukdytų įterpti sėklą į neįdirbtą dirvą, kaip sušildyti dirvos paviršių ir kitas.

Taikant Striptill technologiją dirva gali būti įdirbama skirtingo pločio juostomis. Dažniausiai įdirbamos juostos plotis būna nuo 15 iki 25 cm, o atstumai tarp juostų nuo 25 iki 70 cm. Tai priklauso nuo to, kokius kultūrinius augalus planuojama auginti. Dirvos įdirbimo gylis juostose priklauso nuo priešsėlio, būsimų augalų ir jų šaknų sistemos, dirvožemio tipo ir savybių. Įdirbant skirtingu gyliu, galima pasiekti nevienodą dirvos juostos įdirbimo kokybę. Gera kokybė yra tokia, kai įdirbtoje dirvos juostoje augalų liekanos netrukdo įterpti sėklą, dirva supurenta reikiamu gyliu ir tinkamai paruoštas dirvos guolis sėklai.

Striptill technologija dažniausiai taikoma plačiaeiliams augalams (kukurūzams, cukriniams runkeliams, sojoms, taip pat rapsams, daržovėms) auginti. Augalai sėjami tik į įdirbtas dirvos juostas, o tarpuose tarp įdirbtų dirvos juostų lieka ražiena ir augalų liekanos, kurios kintančio klimato sąlygomis saugo dirvą, kad neišdžiūtų, nuo vėjo ir vandens erozijos bei kitų nepalankių klimato veiksnių. Be to, taikant striptill technologiją, greičiau sušyla dirvos sluoksnis, į kurį įterpiama sėkla. Todėl palyginti su tiesiogine sėja galima truputį paankstinti sėjos laiką. Tai ypač aktualu sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose.

Remiantis Vokietijoje prof. Jochimo Bišofo (Joachim Bischof) atliktais tyrimais, nustatyta, kad esant platiems tarpueiliams augalai suformuoja platesnę šaknų sistemą ir efektyviau naudoja maisto medžiagas.

Žieminiai javai, rapsai ir kiti augalai platesniuose tarpueiliuose taip pat gali labiau išsikrūmyti ir efektyviau išnaudoti drėgmės atsargas. Siauruose tarpueiliuose drėgmės rezervas dažnai būna mažesnis ir efektyvumas krenta. Auginant rapsus ar kitus bastutinius augalus, žemės dirbimas ir sėja platesniais tarpueiliais taip pat turi privalumų, nes, kai iškrinta didesnis kritulių kiekis, tarpueiliuose tarp įdirbtų juostų likusi ražiena ir augalų liekanos gali absorbuoti didesnius vandens kiekius. Taikant striptill technologiją, galima šiek tiek reguliuoti vandens režimą, apsaugant požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.

Sėjant tiesiogiai sudėtinga įterpti ne tik sėklas, bet ir trąšas, o taikant striptill technologiją, šios problemos nebelieka. Įdirbtoje dirvos juostoje kartu su sėklomis lokaliai gali būti įterpiamos ir trąšos. Be to, teigiama, kad taikant šią technologiją, sunaudojama mažiau trąšų, jos geriau įsisavinamos negu sėjant tiesiogiai, jų mažiau išplaunama, palyginti su ištisinio žemės dirbimo technologijomis.

Taikant striptill sistemą, mažiau reikia traktoriaus traukos galios, mažiau dyla ir darbinės agregatų dalys negu dirvą įdirbant ištisai. Šiai technologijai įdiegti rekomenduojama taikyti naujausias GPS sistemas, suderintas su tiksliojo žemės dirbimo technologiniais procesais.

Striptill sistemai skirtos mašinos

Nemažai žemės ūkio technikos gamintojų, gaminančių žemės dirbimo mašinas neariamajai žemdirbystei, siūlo ir techniką, skirtą  striptill technologijai. Dirvą juostomis įdirba Yetter Maverick, Kuhn Striger, Dawn Pluribus, Köckerling Master, Orthman 1tRlPr, Strip Cat, Horsch Focus CS ir kitos mašinos.

Striptill technologija gali būti sudaryta iš dviejų operacijų, t. y. vienu važiavimu dirva įdirbama juostomis ir įterpiamos trąšos, kitu važiavimu į įdirbtas dirvos juostas įterpiamos augalų sėklos, arba abi technologinės operacijos gali būti sujungtos į vieną. Tokiu atveju žemė įdirbama, patręšiama ir sėklos sėjamos vienu važiavimu.

Visų striptill technologijai naudojamų mašinų konstrukcija gana panaši. Kiekvienai dirvos juostai įdirbti yra naudojama atskira prie rėmo tvirtinama mašinos sekcija. Visos sekcijos turi dirvos kopijavimo įrangą, leidžiančią prisitaikyti prie dirvos paviršiaus reljefo ir tolygiai ją įdirbti bei įterpti trąšas, o viską atliekant vienu važiavimu, - ir sėklas. Mašinos sekciją sudaro rėmas su prie jo tvirtinamomis žemės dirbimo ir tręšimo, o kartu ir sėjant, - ir sėjos įrangos darbinėmis dalimis. Pagrindinės darbinės dalys, turinčios sąlytį su dirva ir augalų liekanomis, yra diskiniai peiliai, diskiniai nužertuvai (valikliai), dirvos juostos purenimo noragėliai, apsauginiai diskai ir prispaudimo voleliai. Trąšoms ir sėkloms įterpti naudojama įranga ir darbinės dalys yra analogiškos kaip ir kitų žemės dirbimo ir sėjos technologijų mašinų.

Pagrindinė diskinių peilių paskirtis yra prapjauti neįdirbtą dirvos paviršių ir ant jo esančias augalų liekanas. Kita paskirtis - kuo labiau susmulkinti ilgas augalų liekanas, kad jos kuo mažiau trukdytų už diskinių peilių einančių kitų žemės dirbimo darbinių dalių darbui. Už diskinių peilių dažniausiai montuojami žvaigždiniai arba dantiniai augalų liekanų nužertuvai, nužeriantys ir nuo augalų liekanų nuvalantys tą dirvos vietą, kurioje bus įterpiamos augalų sėklos. Pašalinus augalų liekanas iš sėklų eilutės, sumažinama ir ligų perdavimo rizika. Nužertuvų darbo intensyvumas priklauso nuo priešsėlio ir dirvos paviršiuje likusių augalų liekanų kiekio. Nužertuvų darbo intensyvumui padidinti jų darbinis gylis gali būti padidinamas.

Gilesni dirvos sluoksniai dirbamoje juostoje gali būti supurenami įvairios konstrukcijos, dažniausiai smailiu kampu į dirvą smingančiais kaltiniais noragėliais. Žemės dirbimo gylis pasirenkamas pagal poreikį būsimiems augalams augti, šaknims formuoti. Striptill mašinomis galima įdirbti net iki 30 cm gyliu. Dirbant tokiu gyliu taip pat gali būti įterpiamos ir trąšos.

Kaltiniai noragėliai iš gilesnių dirvos sluoksnių iškelia dirvą į paviršių. Kad iškeltoji dirvos dalis nebūtų numetama ant tarpuose tarp juostų esančios neįdirbtos dirvos, už noragėlių dažniausiai iš abiejų pusių montuojami banguoti diskai arba lėkštės, sulaikančios iškeltą dirvą dirbamoje juostoje. Dirbant didesniu kaip 10 km/val. greičiu šie diskai geba išlaikyti ir gana gerą grumstelinę dirvožemio sudėtį. Taip pat diskai saugo ir nuo to, kad kartu su purenama dirva ant neįdirbtų plotų nepatektų piktžolių sėklų, iškilusių iš gilesnių dirvos sluoksnių. Už diskų gale esančių prispaudimo volelių paskirtis - išlyginti purenamos juostos dirvos paviršių. Dažniausiai naudojami ne lygūs cilindriniai, o ardeliniai (lysteliniai) ar kitokios konstrukcijos prispaudimo voleliai, kurie dar iš dalies suskirsto grumstelius į atitinkamas frakcijas pagal jų dydį. Kai kuriose striptill mašinose prispaudimo volelių nėra.

Striptill technologija neatsilieka nuo naujų žemės ūkio technikos valdymo ir kontrolės sistemų. Dirbimo juostomis žemdirbystei ypač gerai tinka tiksliojo ūkininkavo technologijos, nes su padėties nustatymo įranga išsisaugojus juostų padėtį atmintyje, kitų žemės ūkio technologinių operacijų atvejais galima lengvai sekti juostas automatinėmis žemės ūkio mašinų vairavimo sistemomis. Tai ypač aktualu pavasarį, kai po žiemos kartais būna sudėtinga rasti iš rudens įdirbtas juostas.

Naujos žemės dirbimo technologijos sudaro puikias galimybes tausoti dirvožemį, saugoti aplinką, taupyti darbo laiką ir nuolat brangstančius degalus. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad tai, kas nauja ir neįprasta, ne visur gali būti pritaikyta. Diegiant naujoves, negalima tikėtis geriausių rezultatų jau nuo pat pirmųjų metų. Daugelio šalių mokslininkai teigia, kad perėjimas nuo vienos technologijos prie kitos dažniausiai trunka nuo 3 iki 5 metų. Be to, rekomenduojama naujas žemdirbystės sistemas diegti palaipsniui ir ne visuose laukuose vienu metu.

Pirmiausia būtina gerai išsiaiškinti kuo daugiau agronominių, inžinerinių, aplinkosauginių ir ekonominių naujos technologijos aspektų, kurie patvirtintų arba paneigtų galimą sėkmę ar nesėkmę.

E. Šarauskis, L. Masilionytė

Mano ūkis, 2012/06