Lietuvoje prioritetinė gyvulininkystės šaka yra galvijininkystė, t. y. pieno ir mėsos krypties. Pieninė galvijininkystės geriau išplėtota negu mėsinė. Padidinti mėsinių galvijų populiaciją galima, pieninių veislių karves sėklinant mėsinių bulių sperma.

Ilgą laiką Lietuvoje skerdimui buvo auginami pieno ir mėsos tipo Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių buliukai, reprodukcijai netinkamos telyčios bei brokuotos karvės. Pieno veislių penimi galvijai suvartoja palyginti daug pašarų, energijos, jiems auginti reikia nemažai ir darbo sąnaudų, o mėsos kokybė gerokai blogesnė negu grynaveislių mėsinių galvijų ir jų mišrūnų. Be to, tokių galvijų mėsos išeiga maža, skerdenos dažniausiai atitinka tik O ir P raumeningumo klasių reikalavimus (pagal SEUROP klasifikaciją).

Grynaveisliai mėsinių veislių galvijai Lietuvoje pradėti auginti neseniai. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pabaigoje šalyje buvo 13 200 įvairių veislių mėsinių galvijų. Labiausiai paplitę yra Limuzinų ir Šarolė veislių galvijai. Mažiausiai auginama Salers ir Šorthornų veislių gyvulių. Grynaveisliai mėsiniai galvijai gali būti veisiami grynuoju veisimu ir kryžminami su kitų mėsinių ir pieninių veislių galvijais.

Lietuvoje geros kokybės jautienos pagaminama per mažai - vienam gyventojui tenka tik apie 16 kg galvijienos ir veršienos. Vienas iš sparčiausių galvijienos gamybos didinimo bei jos kokybės gerinimo būdų yra pieno veislių karvių kryžminimas su atitinkamų veislių mėsiniais galvijais. Jų palikuonis (mišrūnus) skerdimui reikėtų auginti pagal pritaikytas penėjimo sistemas. Galvijų iš pieno bandų auginimas skerdimui paplitęs Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mėsiniai galvijai iš pieno bandų sudaro apie 64 procentus.

Kryžminimui tinkamos veislės

Su mėsinių veislių galvijais reikėtų kryžminti brokuoti numatomas karves, kurių telyčios nebus auginamos veislei. Mėsinių galvijų veislė kryžminimui parenkama, atsižvelgiant į tai, kokia bus taikoma galvijų penėjimo sistema. Dažniausiai naudojamos trys pagrindinės mėsinių galvijų ir jų mišrūnų penėjimo technologijos: intensyvios, pusiau intensyvios ir ekstensyvios.

Taikant intensyvias auginimo sistemas, kryžminti reikėtų stambias pieno veislių karves su Belgų mėlynaisiais, Šarolė, Simentalais ir kitais intensyvių veislių mėsiniais galvijais.

Penint galvijus pagal pusiau intensyvias sistemas, kryžminimui tinka vidutinio stambumo karvės, stambios ir vidutinio stambumo numatytos brokuoti telyčios. Jas tinka sėklinti Limuzinų, Aubrakų, Piemontesų ir kitų pusiau intensyvių veislių mėsinių bulių sperma.

Taikant ekstensyvias mėsinių galvijų ir jų mišrūnų auginimo sistemas, kryžminimui tinka smulkesnės pieno veislių karvės ir telyčios su ekstensyvių veislių mėsiniais galvijais (Galovėjais, Herefordais, Aberdynų angusais ir kt.).

Galvijai skerdimui gali būti auginami ir taikant mišrias penėjimo sistemas.

Siekiant išnaudoti heterozės efektą ir pagerinti mėsinių galvijų mėsines savybes, mėsos kokybę, auginimo efektyvumą bei kitus rodiklius, mišrinami ir grynaveisliai skirtingų veislių mėsiniai galvijai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Šarolė veislės galvijai mišrinami su Aubrakų, Salersų, Gaskonų veislių mėsiniais galvijais. Aubrakų veislės galvijų fermose mišrūnai su Šarolė veislės galvijais sudaro apie 60 procentų. Siekiant sparčiausiai pagerinti bandos mėsingumo potencialą, Angusų, Herefordų, Limuzinų, Salersų, Simentalų ir kitų veislių galvijai kryžminami su Belgų mėlynaisiais. Geri mišrinimo rezultatai gauti Kanadoje, Danijoje ir kitose šalyse, kryžminimui naudojant Limuzinų veislės galvijus. Lietuvoje pieno veislių karves vertėtų mišrinti, sėklinant su atitinkamų veislių mėsinių bulių sperma, o mėsinius galvijus galima mišrinti kergimo būdu.

Lietuvoje veisiamų mėsinių galvijų veislės

Pieno veislių karvių kryžminimo su grynaveisliais mėsiniais galvijais deriniai

Galvijų iš pieno bandų auginimas skerdimui yra gera praktika. Per palyginti trumpą laiką galima gerokai padidinti galvijienos gamybą, be papildomų investicijų pagerinti jos kokybę, gauti daugiau pajamų, padidinti ūkių pelningumą. Šalyje nėra sukaupta pieno veislių karvių kryžminimo su mėsiniais patirties, todėl pradedant taikyti minėtą technologiją, rekomenduojama pasitarti su specialistais. 

E. Paulauskas

Mano ūkis, 2012/06