Pastaruoju metu padaugėjo besiskundžiančiųjų, kad augalus puola į vaisines museles panašūs ar kiek didesni kenkėjai. Šie vabzdžiai yra plono kūno, ilgomis kojomis, tamsiai pilki ar juodi, šiek tiek palenkta juoda galva su antenomis ir rusvais permatomais sparnais. Dažniausiai tai būna uodeliai - Sciaridae šeimos vabzdžiai, dar vadinami žemės muselėmis, nes paprastai jie atsivežami su substratu, bet suaugėliai gali įskristi ir iš lauko.

Sciaridae šeimos vabzdžių lervos yra saprotrofai - minta negyvų organizmų organinėmis medžiagomis arba gyvų organizmų išskyromis. Nors lervos dažniausiai minta jau pažeistomis, žūvančiomis šaknų dalimis, jos gali pernešti virusines ir grybelines ligas, todėl šiltnamiuose šie vabzdžiai laikomi kenkėjais. Uodelių vystymosi ciklas nuo kiaušinio iki suaugėlio vidutiniškai trunka apie 25-35 dienas (priklausomai nuo temperatūros).

Gamtoje lervos randamos dirvoje (ypač viršutiniuose sluoksniuose), augalų nuokritose, grybų vaisiakūniuose. Lervos vystosi drėgnuose substratuose, kuriuose gausu yrančios organikos, grybų micelio. Dažniausiai minta substrato organine dalimi, pūvančiomis augalo dalimis ir senomis šaknimis, tačiau augalams žalos nedaro, išskyrus retus atvejus, kai populiacija labai išauga ir lervos pradeda maitintis ir gyvais augalų audiniais. Lervos nepakelia visiško grunto perdžiūvimo, išimtos iš drėgno dirvožemio tuoj žūva. Per metus išsivysto 1-3 generacijos.

Apsaugos priemonės. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad čia tikrai uodeliai, o ne vaisinės muselės. Kova su grybiniais uodeliais yra sunkus darbas, o jų daroma žala - menka. Todėl naikinti juos reikėtų tik tuo atveju, kai uodelių skraido šimtai, o dirvožemis knibžda nuo lervų. Viena iš priemonių sumažinti šių vabzdžių kiekį - substrato išdžiovinimas arba iškaitinimas. Substratas sausas turi išbūti 7-14 dienų. Gerus rezultatus duoda susmulkinto kokoso riešuto kevalo įmaišymas į substratą. Augalus laistyti tik tada, kai reikia. Taip pat galima laistant augalus į 3-4 litrus vandens įdėti pusę tabletės citramono ar botaninio ekstrakto Canelys (2-3 ml/1 l vandens), kuris taip pat sumažina lervų gausumą. Išbandžius abi šias priemones, paaiškėjo, kad jos sunaikino dalį lervų, bet dalis liko gyvų. Jei tos priemonės nepadeda, patartina naudoti chemines apsaugos priemones - tokias, kaip agurkiniams uodeliams.

Agurkiniai uodeliai yra didesni negu žemės muselės - 3-5 mm kūno ilgio, tamsiai pilki dvisparniai vabzdžiai. Patelės paprastai būna didesnės, o patinėliai - mažesni. Baltus, blizgančius, 0,15 mm ilgio, ovalo formos kiaušinius patelės deda krūvelėmis į drėgną dirvą tarp augalų. Išsiritusios lervos įsigraužia į augalų šaknis ir stiebus, ten išgrauždamos landas. Jos išauga iki 5 mm ilgio, turi nedidelę juodą galvą. Gali pažeisti agurkų daigus auginamus ant palangių ir šiltnamiuose.

Pažeisti agurkų daigai leipsta, vysta ir žūva. Uodeliai gali veistis drėgnuose šiltnamių užkaboriuose, ten, kur sandėliuojamos organinės atliekos, po pūvančiomis, apsamanojusiomis medinėmis perdangomis. Gausiai jų prisiveisia, jei šiltnamiai yra per gausiai drėkinami. Baigusios maitintis, agurkinio uodelio lervos pasigamina plonytį voratinklinį kokoną ir dirvoje virsta lėliukėmis.

Apsaugos priemonės. Reikėtų laistyti insekticidu nuo lervų (pvz. Actara - dedant 4-8 gramus 10 litrų vandens) ir purkšti nuo suaugėlių (pvz. Deciu mega - 4 ml/10 l vandens) ne tik augalus, bet ir šiltnamio konstrukcijas. Pasirenkant substratą ar įmaišant komposto, būtina įsitikinti, kad jis būtų gerai perpuvęs (mineralizavęsis). Jei auginame daigus namie ant palangės ir juos apniko uodelio lervos, reikėtų įvertinti, ar verta juos gelbėti, ar vis tik geriau sunaikinti.

L. Duchovskienė

Mano ūkis, 2012/06