Palanki žiema, pakankamas kritulių kiekis butonizacijos ir žydėjimo tarpsniais leidžia tikėtis gausaus žieminių rapsų derliaus. Deja, ne visi ūkininkai šiandien  džiaugiasi rapsų pasėliais, nes, siekdami kuo didesnio derliaus, vis „tobulina" auginimo technologijas ir prisidaro bėdų.

Cheminiais produktais prekiaujančių kompanijų konsultantai rapsų augintojams siūlo įvairiausių produktų, dažnai rekomenduoja juos naudoti įvairiuose mišiniuose, netgi neatsižvelgiant į optimalų vieno ar kito produkto naudojimo laiką. Ypač išpopuliarėjo įvairių skystųjų mikroelementinių trąšų (boro, magnio ir kt.) naudojimas, dažniausiai jas išpurškiant kartu su insekticidais ar fungicidais. Augintojai, siekdami sutaupyti laiko ir lėšų, purškia rapsų pasėlius įvairiausiais fungicidų, insekticidų, herbicidų, skystųjų trąšų mišiniais, pridėdami įvairių paviršiaus aktyviųjų medžiagų. Deja, kuo daugiau komponentų purškimo tirpale, tuo didesnis pavojus yra sukelti stresą augalams, juos apdeginti ar net visai sunaikinti pasėlį.

Ūkininkams vertėtų daugiau pasidomėti įvairių produktų suderinamumu ir daugiakomponenčių mišinių fitotoksiškumu. Reikėtų žinoti ir visuomet prisiminti, kad daugiau kaip dviejų komponentų mišiniuose gerokai mažėja preparatų efektyvumas, dažnai tokie mišiniai sukelia augalams stresą, todėl sudėtingais, daug komponentų turinčiais mišiniais nereikėtų žavėtis. Akivaizdus pavyzdys: rapsų augintojas, susižavėjęs įvairių kompanijų rekomendacijomis, palyginti sveikai ir vešliai atrodžiusius žieminius rapsus prieš pat žydėjimą nupurškė 7 komponentų mišiniu (trijų rūšių mikroelementinės trąšos, insekticidas, du fungicidai ir paviršiaus aktyvioji medžiaga) ir visiškai sunaikino apie 150 hektarų žieminių rapsų pasėlį, kurio derlingumo prognozė buvo apie 5 tonos iš hektaro. Nuostoliai milžiniški. Iki žydėjimo rapsų pasėliai būna praktiškai sveiki, todėl fungicidus minėtame mišinyje naudoti nebuvo jokios prasmės.

Žinoma, galutinį sprendimą dėl vieno ar kito produkto arba mišinių naudojimo žemdirbiai turi priimti patys, tačiau akivaizdu, kad vis dar trūksta informacijos ir žinių apie insekticidų ir fungicidų optimalų naudojimo laiką rapsų pasėliuose.

Šiuo metu žieminiuose rapsuose žydėjimo pabaiga, todėl beliko apsaugoti ankštaras nuo juodosios dėmėtligės. Šios grybinės ligos išplitimas ir intensyvumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ankštarų formavimosi ir brendimo tarpsniais. Fungicidus rekomenduotina naudoti ne ankščiau kaip rapsų žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) arba kai liga pradeda plisti ant ankštarų ir susidaro ligai plisti palankios oro sąlygos. Jei apsaugai nuo sklerotinio puvinio rapsams žydint fungicidai naudoti visa rekomenduojama norma, pakartotinai purkšti nuo juodosios dėmėtligės gali ir neprireikti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad drėgnais metais juodosios dėmėtligės išplitimo rizika padidėja.

Ir žieminiuose, ir vasariniuose rapsuose yra keli kertiniai etapai, kada augalų apsaugos produktus panaudoti tikrai verta. Rapsiniai žiedinukai ekonominiu požiūriu yra labai žalingi, todėl vasarinių rapsų stiebo augimo ir butonizacijos tarpsniais didelis dėmesys turi būti skiriamas šių kenkėjų monitoringui ir vasarinių rapsų pasėlių apsaugai nuo jų. Prieš nusprendžiant naudoti insekticidus, patartina nustatyti kenkėjų gausumą konkrečiame pasėlyje. Jei stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1-2 žiedinukai, butonizacijos tarpsniu - 3-4 vabalai, laikoma, kad žiedinukų skaičius yra pasiekęs žalingumo ribą, ir tokius pasėlius rekomenduojama skubiai nupurkšti insekticidais.

Kadangi pastaraisiais metais sklerotinis puvinys išplinta vis dažniau ir dėl šios ligos galimi dideli rapsų sėklų derliaus nuostoliai, rapsams žydint verta pasėlius nupurkšti fungicidais. Apsispręsti, ar naudoti apsaugos priemones nuo sklerotinio puvinio, ar ne, yra sudėtinga, kadangi sprendimą dėl fungicidų naudojimo reikia priimti tuomet, kuomet dar nėra jokių išorinių ligos požymių. Fungicidai efektyvūs gali būti tik ligos užsikrėtimo metu, tai yra rapsams pradėjus žydėti ir krintant pirmiesiems žiedlapiams.

Juodoji dėmėtligė labiau žalinga vasariniuose negu žieminiuose rapsuose. Nors ši liga pasirodo ankstyvaisiais tarpsniais ant rapsų lapų, tačiau ji daug žalingesnė, kai išplinta ant ankštarų. Dažni lietūs, vyraujantys vėjuoti ir šilti orai sudaro ypač palankias sąlygas ligai sparčiai plisti. Fungicidus reikėtų naudoti žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) arba ligos simptomams pasirodžius ant ankštarų.

Ankštarų kenkėjų - ankštarinio paslėptastraublio ir ankštarinio gumbauodžio - žalingumas vasariniuose rapsuose yra padidėjęs ir, tikėtina, yra peržengęs ekonominio žalingumo ribą. Šie abu kenkėjai tarpusavyje yra labai susiję, nes kenkia rapsų ankštaroms vienu metu. Didžiausią žalą daro šių kenkėjų lervos, tačiau efektyviausia yra naikinti kenkėjų suaugėlius jų migracijos į rapsų laukus metu. Kadangi šis laikas dažnai sutampa su rapsinių žiedinukų plitimo laikotarpiu (stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais), naudojant insekticidus nuo rapsinio žiedinuko, sunaikinama ir didelė dalis lauke išplitusių ankštarų kenkėjų.

Taigi rapsų augintojams siūlome fungicidus ir insekticidus rapsų pasėliuose naudoti tik optimaliu laiku, pagal LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotojų paskelbtas rekomendacijas ir nesižavėti įvairiais daugiakomponenčiais mišiniais. Per dažnai ar netinkamu laiku naudojami pesticidai ne tik neduoda ekonominės naudos, bet ir kenkia aplinkai, skatina grybinių ligų ir kenkėjų atsparumo pesticidams atsiradimo riziką.

I. Brazauskienė, E. Petraitienė

Mano ūkis, 2012/06