Mažasis erelis rėksnys - vidutinio dydžio 1,1-2,2 kg sveriantis plėšrusis paukštis, kurio sparnų mostas siekia 145-168 cm, - saugomas Lietuvoje ir Europoje, įrašytas į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šiems paukščiams išsaugoti privačių miškų savininkai gali kreiptis paramos pagal KPP 2007-2013 m. priemonę „Natura 2000 išmokos", jei jų miško valdos plotas, patenkantis į „Natura 2000" teritoriją yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro ir kuriam taikomi papildomi specifiniai miško ūkinės veiklos apribojimai,. 

Mokslininkų vertinimais, dabar Lietuvoje peri 1 900-2 870 šios rūšies porų, o tai yra ≥ 10 proc. visų Europoje perinčių mažųjų erelių rėksnių. 1980-2006 metais mažųjų erelių rėksnių Lietuvoje sumažėjo daugiau negu 20 proc.  Užtikrinus šios rūšies apsaugą Lietuvoje, teigiamas poveikis šių erelių išlikimui bus ženklus ir  Europoje.

Kur peri ereliai

Mažieji ereliai rėksniai lizdus krauna miško masyvų pakraščiuose, o medžioti smulkaus grobio dažniausia skrenda į netoliese esančias atviras vietas: pamiškių pievas, pūdymus, apleistus ir dirbamus laukus, upių slėnius. Dėl intensyvios ir netinkamai reguliuojamos ūkinės veiklos miško ir žemės ūkio plotuose kyla grėsmė perinčių mažųjų erelių rėksnių porų ilgalaikiam išlikimui įsteigtose „Natura 2000" teritorijose. Tad šios paukščių rūšies apsaugai svarbios teritorijos apima tiek miško, tiek agrarines naudmenas. Ūkinė veikla miško ir žemės ūkio naudmenose reguliuojama atsižvelgiant į erelių ekologinius poreikius, porų pasiskirstymą teritorijose ir naudmenų ar jų dalių ekologinę svarbą ereliams.

Mažųjų erelių rėksnių apsaugai „Natura 2000" teritorijose taikomi reikalavimai

* Negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė

* Skatinama reguliuoti kranklių ir kiaunių gausą

*Rekomenduojama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą

* Kertant mišką plynai, 1 hektaro plote siūloma palikti ne mažiau kaip 15 medžių

* Skatinama nenaudoti pesticidų

Atsižvelgiant į rūšies ekologijos specifiką, mažųjų erelių rėksnių apsaugai svarbiose teritorijose išskiriamos skirtingo apsaugos režimo vietos (zonos):

• veisimosi vietos - teritorija 100 m spinduliu apie užimtą mažojo erelio rėksnio lizdą. Šioms teritorijoms priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 3-5 ha medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai mažųjų erelių rėksnių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu;
• veisimosi vietų apsaugos zonos - 100 m pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą;
• maitinimosi vietos - kiti gretimi su veisimosi vieta medynai ir iki 1 km pločio atviro kraštovaizdžio pamiškių juosta.

Mažųjų erelių rėksnių veisimosi vietose negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai; miško kirtimai ir medienos ruoša balandžio-liepos mėnesiais; miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis; skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose; skatinama riboti transporto eismą balandžio-liepos mėnesiais.

Rūšies veisimosi vietų apsaugos zonoms taikomi tie patys reikalavimai, tačiau čia jau leidžiami pagrindiniai miško kirtimai. Tuo tarpu maitinimosi vietose turi būti skatinama ūkininkauti ekologiškai ir didinti pievų ir ganyklų plotus.

„Natura 2000"

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000" - tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas išsaugoti, palaikyti ir atkurti natūralias gamtines buveines bei retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių buveines visoje Europos bendrijos teritorijoje. „Natura 2000" tinklą sudaro paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Šiuo metu Lietuvoje yra 82 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 406 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvoje įsteigtos 7 „Natura 2000" teritorijos, esančios daugiausia vidurio ir šiaurės Lietuvos derlinguose rajonuose: Taujėnų-Užulėnio miškai, Labūnavos, Lančiūnavos, Gedžiūnų, Gubernijos miškai, Biržų ir Šimonių girios. Bendras visų 7 teritorijų plotas - 106 213 ha. Mažiausia teritorija šios rūšies apsaugai - Labūnavos miškas (3 978 ha), didžiausia - Šimonių giria (23 267 ha). Visose šiose teritorijose įsteigtos nacionalinės saugomos teritorijos - biosferos poligonai.

Teritorijos, įtrauktos į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000" kaip mažiesiems ereliams rėksniams svarbios teritorijos, turi atitikti pagrindinį kriterijų - teritorijoje turi būti ne mažiau kaip 8 perinčios poros. Perinčių porų gausumas priklauso nuo kraštovaizdžio sąlygų, tokių kaip dirvožemio derlingumas, miško drėgnumas ir rūšinė sudėtis, antropogeninis trikdymas ir kt. Šie veiksniai nulėmė skirtingo dydžio teritorijų mažojo erelio rėksnio apsaugai įtraukimą į „Natura 2000" tinklą.

Mažieji ereliai rėksniai gina lizdavietes ir maitinimosi vietas nuo kitų savo rūšies erelių, todėl jų apsaugai įsteigtose „Natura 2000" teritorijose poros peri atokiai viena nuo kitos. Priklausomai nuo kraštovaizdžio sąlygų atstumai tarp erelių porų lizdų svyruoja nuo 0,6 iki 5 km, tačiau dažniausia kaimyninės poros peri 1,3-2,5 km atstumu viena nuo kitos. Dėl tokio pasiskirstymo erdvėje kai kurios miško ūkinės veiklos reguliavimo priemonės, būtinos erelių porų ilgalaikiam išlikimui, taikomos tik mažose „Natura 2000" teritorijų dalyse. Pavyzdžiui, Šimonių girioje mažojo erelio rėksnio veisimosi vietos ir jų apsaugos zonos užima mažiau nei 5 proc. teritorijos ploto.

Parama miškų savininkams

Dėl nustatytų miškų ūkio veiklos apribojimų, taikomų „Natura 2000" teritorijose, privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms skiriamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Natura 2000 išmokos" (parama „Natura 2000" miškų teritorijose). 

Išmokos:

* 963,33 Lt/ha, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai medyne, kuris yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą minimalų kirtimų amžių. Pagrindinius kirtimus uždraudus išmoka mokama kasmet iki draudimo atšaukimo, pagrindinių kirtimų atidėjimo atveju - laikotarpiui iki kirtimų atidėjimo;

* 483,39 Lt/ha, kai leidžiami neplyni kirtimai. Išmoka mokama nuo pirmojo iki paskutinio kirtimo laikotarpiu;

* 759,62 Lt/ha, kai plynose biržėse reikalaujama palikti daugiau žalių medžių. Išmoka vienkartinė (išmokama per 5 metus);

* 184,72 Lt/ha, kai apriboti sanitariniai kirtimai. Išmoka mokama kasmet, jei medynas yra retinimų amžiaus ar vyresnis ir iki tol, kol medynas pasieks minimalų pagrindinių kirtimų amžių. 

Privačių miškų savininkai ar jų asociacijos, prieš teikdami paraišką paramai už „Natura 2000" miškų  teritorijose nustatytos veiklos apribojimus, iš saugomos teritorijos direkcijos pagal miško valdos registravimo vietą turėtų gauti pažymą, patvirtinančią, kad miško valdai ar jos daliai einamaisiais metais taikomas bent vienas ūkinės veiklos apribojimas. Kreipiantis dėl saugomos teritorijos direkcijos pažymos, miško savininkas saugomos teritorijos direkcijai pagal miško valdos buvimo vietą turi pateikti: prašymą išduoti pažymą, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą (miško valdymo teisę patvirtinantį dokumentą), miško valdai parengtą ir patvirtintą galiojantį miškotvarkos projektą arba Valstybinės miškų tarnybos išduotas pažymas apie miškų valstybės kadastro duomenis (pažyma su taksaciniais rodikliais ir pažyma su miško žemėlapio fragmente pažymėtomis žemės sklypo ribomis). Kai siekiama gauti išmoką už apribojimą pagrindinius miško kirtimus vykdyti neplynaisiais kirtimais arba plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti papildomą skaičių neiškirstų žalių medžių - papildomai pateikiamas ir leidimas kirsti mišką.

Dėl išsamesnės informacijos apie paramą „Natura 2000" miškų vietovėse bei saugomų teritorijų direkcijų išduodamas pažymas galima kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (www.vstt.lt) arba artimiausią saugomos teritorijos direkciją.

Mažojo erelio rėksnio „Natura 2000" teritorijose negalima keisti hidrologinio režimo, nes dėl to pablogėtų maitinimosi vietų kokybė. Dėl šio apribojimo žemės ūkio naudmenų savininkai ar valdytojai, kurie laikosi reikalavimo nesausinti ar kitaip nekeisti hidrologinio režimo, taip pat gali gauti papildomas kompensacines išmokas (138 Lt/ha) prie įprasta tvarka skiriamų ES tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" (parama „Natura 2000" vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje). Kompensacinė išmoka mokama kasmet už kiekvieną deklaruotą žemės ūkio veiklai naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarą „Natura 2000" teritorijoje.

Paraiškos paramai „Natura 2000" miškų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje teikiamos seniūnijose pagal pareiškėjo valdos centro adresą arba elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie mažojo erelio rėksnio apsaugą Lietuvos miškuose galima rasti www.eagles.lt.

Projektą „Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose" (Eagles in the Forest, Nr. LIFE09 NAT/LT/000235) finansuoja Europos Sąjungos finansinis instrumentas aplinkosaugai „Life+ gamta", Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialioji Europos Sąjungos finansinio instrumento „Life+" bendrojo finansavimo programa, UAB „Litagros prekyba" ir VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas".

D. Čebatariūnaitė, R. Treinys

Mano ūkis, 2012/06